Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnio 1, 3 dalys), kuris galiojo pareiškėjos ir santuokos bei nekilnojamojo turto įsigijimo metu. Pagal kasacinio teismo praktiką, sutuoktinis, kuris mano, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, minėta teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vadinasi vertinant, ar turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota pareiškėjos V. T. ir T. C. santuoka. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. C.. (duomenys neskelbtini) V. T. ir T. C. santuoka Švenčionių rajono liaudies teismo sprendimu buvo nutraukta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK, o iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iš sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010). Taigi teismo sprendimo įsiteisėjimas pats savaime santuokos nenutraukė ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, t. y. iki ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Nė vienas sutuoktinis nesikreipė į Civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos nutraukimo įregistravimo, todėl turtas, įgytas nuosavybėn po to, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, bet dar neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažintinas įgytu šalims dar esant santuokoje. Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus nuo 2001 m. liepos 1 d. Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnio, CK 3.87 straipsnio 1 dali). Įstatymuose buvo ir yra numatyta taip pat asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė. Turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) svarbu nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nekilnojamąsias turtas įgytas už V. T. valstybės vienkartines išmokas bei kitas lėšas. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių, todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe.

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti, todėl, pavyzdžiui, ir vieno iš sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis ar pensija yra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5punktas), preziumuojant, kad pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo, yra skirtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Šiuo atveju pareiškėja nurodo, kad palikėja V. T. savo name, esančiame (duomenys neskelbtini) gyveno viena (su vaikais) be sutuoktinio. Iš ūkio knygų matyti, kad T. C. išvyko į Kazachstaną 1982 m. birželio 28 d. T. C. nuo 1982 m. birželio 28 d. nebendravo su V. T., nereiškė jokių teisių ar pretenzijų į jos turtą. 2010 m. kovo 20 d., įgytas V. T. nekilnojamas turtas – žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais ir statiniais, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgyjamas jos asmeninėn nuosavybėn ir už asmenines lėšas, įregistruotas tik V. T. vardu.

Įvertinus esamą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja įrodė nekilnojamasis turtas įgytas iš pareiškėjos asmeninių lėšų, įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti jį asmeninei nuosavybei.

Prašymą, įregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje juridini faktą kad (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono liaudies teisme, civilinėje byloje Nr. 2-157-82, santuoka tarp V. T. ir T. C. buvo nutraukta, atmesti, kaip perteklinį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendė:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantis adresu: (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais ir statiniais, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), V. T. asmeninė nuosavybė.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teise disponuoti turtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus Visagine.