Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-418-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-28
Bylos Nr.
1S-418-478/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-418-478/2018Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. kovo 19 d. priimtą nutarimą Nr. 93-172 taikyti nuteistajam R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. T. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (septynios veikos) ir 260 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 9 (devynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 22 d.2018 m. kovo 19 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-172 nutarta taikyti nuteistajam R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu baigė 10, 11 ir 12 klases, įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, be to, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, o tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažįsta, bausmės atlikimo metu net dešimt kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos aštuonios drausminės nuobaudos. Taigi, bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, kas leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos galimybės. Skunde nuteistasis R. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo asmens byloje, kuri buvo pateikta apylinkės teismui, yra padaryta grubi klaida, kuri galėjo turėti įtakos apylinkės teismo sprendimui, t. y. klaidingai nurodyta, kad jis 2013 m. spalio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau tokio teistumo jis neturi. Apylinkės teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į šiuos rašytinius įrodymus ir dokumentus: Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisijos protokolą, kuriame svarstytas jo lygtinio paleidimo klausimas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatą, kuris sumažėjo nuo 38 iki 34 balų ir yra labai žemas, socialinio tyrimo, pataisos įstaigos išvadas, kuriose nurodoma, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, į tai, kad jis yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, baigė 12 klasių, įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, lanko „Kaučingo“ užsiėmimus, aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje, išleistas iš pataisos įstaigos, bus priimtas dirbti į UAB „K.“ vairuotojo-baldų surinkėjo pareigoms, yra skatintas, ribotai darbingas, serga cukriniu diabetu. Visi šie įrodymai besąlygiškai sudaro pagrindą patvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistasis pažymi, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos, nenumatė išimčių ar papildomų sąlygų, kurioms esant nuteistasis negalėtų būti paleistas iš įkalinimo vietos. Apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kad jis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, kad turėjo drausminių nuobaudų, kurios šiai dienai yra nebegaliojančios, negali būti vertinamos kaip pagrindinė priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo. Šios teismo nurodytos sąlygos nėra aptartos nei įstatyme, nei poįstatyminiame teisės akte, jos yra subjektyvios ir nepagrįstos. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad 2016 m. spalio 19 d. kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ dėl darbo, tačiau tik dėl sveikatos problemų įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo pradžioje darbo jis atsisakė dėl prastos sveikatos. Nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimo metu padarė tinkamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo, elgėsi pozityviai, stengėsi ir stengiasi pasitaisyti, būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, teismas jau įvertino jo padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl teismas turėtų vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmių vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Nuteistasis skunde cituoja Kauno apygardos teismo nutartį, kurioje pažymėta, kad tik esant Komisijos priimto nutarimo procedūriniams pažeidimams bei kai toks paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tik toks apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo būtų pagrįstas. R. T. atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, o tik sąlygų pakeitimas lengvesnėmis, nesilaikant teismo apribojimų ar probacijos nurodymų, nuteistasis gali būti vėl grąžintas bausmės atlikimui ankstesnėmis sąlygomis. Nuteistojo teigimu, gyvendamas laisvėje ir sąžiningai dirbdamas, jis ne tik turės pragyvenimo šaltinį, bet ir bus naudingas visuomenei. Jokio pavojaus jis niekam nekelia. Laikomas laisvės atėmimo vietoje jis ir toliau bus valstybės išlaikytiniu, todėl į tai teismas taip pat turėtų atsižvelgti.Nuteistojo R. T. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 12), yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 34 balai. Pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.Nors skunde apygardos teismui R. T. teigia, kad bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, baigė dvylika klasių, mokėsi ir įgijo specialybę, nedirba tik dėl turimų sveikatos problemų, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių apygardos teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, R. T. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Sutiktina, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, tačiau jie nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos.Aukštesnysis teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatė, kad R. T. 2003 m. būtų teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme, kaip nurodyta Komisijos nutarime. Net jei toks teistumas ir buvo, jis jau seniai išnykęs ir niekaip negali lemti lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad anksčiau R. T. teistas 2013 m. ir tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi šiais metais nuteistasis jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal 2010 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį. Pažymėtina, jog apylinkės teismas ankstesnio nuteistojo teistumo neakcentavo ir jo atskirai neaptarė, todėl spręsti, kad būtent ši aplinkybė nulėmė R. T. nepalankaus sprendimo priėmimą, nėra jokio pagrindo.Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta, vadinasi, net septyneri bausmės atlikimo metai struktūrizuotoje aplinkoje nepadėjo jam pakeisti turimų įsitikinimų, kas patvirtina, jog R. T. mąstymas yra itin nelankstus. Kategoriškos nuomonės laikymasis neleidžia priimti ir teikiamos pagalbos, ieškoti konstruktyvių problemų sprendimo būdų. Nuteistojo padaryti nusikaltimai buvo įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje. R. T. pripažįsta, kad praeityje buvo veikiamas asocialios grupės ir ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, tačiau duomenų, ar šiuo metu nuteistasis yra pasiryžęs nutraukti bet kokius ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis, teismui pateiktoje medžiagoje nėra, to savo skunde nemini ir pats nuteistasis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad įvertinimo metu R. T. neformaliąsias nuteistųjų bendrijos taisykles vertina neutraliai, tačiau gyvena būryje, kur nuteistųjų bendrijos neformaliosios tradicijos yra svarbus elgesio kriterijus. Tai patvirtina, kad nuteistasis geba manipuliuoti žmonėmis, save pateikti iš geresnės pusės. Socialinio tyrimo išvados rengėjams jis išsako tokias nuostatas, kurios būtų palankiai vertinamos, tačiau iš tiesų gyvena bei elgiasi pagal jam vienam priimtinas taisykles. Nuteistųjų subkultūros palaikymą patvirtina tai, kad R. T. pataisos namuose nedirba. Sutiktina, kad cukrinis diabetas yra nepagydoma liga, tačiau pastoviai vartojant vaistus, didelių nepatogumų šia liga sergantys asmenys nepatiria, didelių darbinių apribojimų taip pat neturi. Be to, siekti darbinio užimtumo niekas netrukdo pagal turimas sveikatos galimybes.Teisėjų kolegija nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu vertina kaip nepavyzdingą. Jis dešimt kartų pažeidė nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimus, aštuonis kartus buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, du kartus apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Pažymėtina, jog nuteistasis ne tik buvo uždarytas į baudos izoliatorių, tačiau net ir perkeltas šešiems mėnesiams į drausmės grupę. Paskutinis jo padarytas pažeidimas fiksuotas 2017 m. rugsėjo 4 d., drausminė nuobauda panaikinta tik 2017 m. gruodžio 15 d., vadinasi, be galiojančių nuobaudų R. T. bausmę atlieka beveik penkis mėnesius, kas laikytina labai trumpa pavyzdingo elgesio atkarpa, kurios nepakanka išvadai, kad nuteistasis yra pasiryžęs nebepažeidinėti nustatytos tvarkos reikalavimų. Nors R. T. yra ir septynis kartus skatintas už gerą elgesį, paskutinį kartą visai neseniai - 2018 m. kovo 21 d. pareiškiant padėką, tačiau šie paskatinimai jo nemotyvuoja ir toliau rinktis vien pozityvius elgesio variantus.Aukštesnysis teismas įvertina ir nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu problemą. Nors Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. T. niekada nepatyrė jokio neigiamo poveikio, sukelto alkoholio vartojimo, tačiau pataisos namuose jis yra baustas už apsvaigimą nuo alkoholio, vadinasi, nesugeba kontroliuoti potraukio svaigiesiems gėrimams. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis supranta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti, ar kitus veiksnius. Socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio vartojimo prevencija, R. T. nelankė, todėl daroma išvada, kad šios problemos sprendimui nuteistasis nededa pakankamai pastangų.R. T. negebėjimą konstruktyviai spręsti kilusių problemų rodo ir pasirenkami kraštutiniai, drastiški veikimo būdai, pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo mėnesį jis dalyvavo bado akcijoje, protestuodamas prieš BVK pakeitimus. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis priimdamas sprendimus yra linkęs įvertinti situaciją ir prognozuoti galimus padarinius, gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, tačiau šie duomenys nepagrįsti konkrečiais nuteistojo elgesio pavyzdžiais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad R. T. nėra aktyvus socialinės reabilitacijos programų dalyvis. Per septynerius metus bausmės atlikimo jis sudalyvavo vos keliose programose bei užsiėmimuose (adaptacijos; asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai; psichologinio konsultavimo; neformalaus ugdymo „Kaučingo“ užsiėmimuose), kurių pusė yra privalomos. Tai patvirtina, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs tęsti bausmės atlikimo neizoliuotas nuo visuomenės, be to, ir bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kas liudija, kad pataisos namų administracija jo elgesio nelaiko itin teigiamu, kuris sudarytų sąlygas bausmės atlikimui lengvojoje nuteistųjų grupėje. Pažymėtina ir tai, kad iš nuteistajam nustatytų 34 pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų tik 10 balų yra statiniai, vadinasi, visi kiti gali būti atitinkamai koreguojami į didesnę ar mažesnę pusę.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai ar nevisapusiškai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistojo lygtinis paleidimas šiuo metu prieštarautų teisingumo principui ir visuomenės interesui gyventi saugioje aplinkoje. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas