Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos S. L. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. L. atstovui (advokatui) K. Ž., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei M. R. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant E. L., V. S. (V. S.) ir I. B., dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai ir E. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpa-parduotuvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Pastatas yra žemės sklype, kurio Projektas buvo pradėtas rengti Įsakymo 1.1 p. pagrindu. Paaiškina, kad 2008-08-27 nutarimu Nr. 851 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) perdavė Vilniaus miesto savivaldybei minėtą žemės sklypą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai (turgavietei statyti, rekonstruoti ir eksploatuoti). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 str. 2 d., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Nurodo, jog 2012-02-21 sprendimu, kuris buvo išdėstytas Administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Departamentas) 2012-02-21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), Administracija nusprendė Pastatui išskirti 285 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, atvaizduotą SĮ „Vilniaus planas“ inžinieriaus A. M. 2012-01-06 parengtame žemės sklypo plane (toliau – ir Planas). Pareiškėjos įsitikinimu, žemės sklypo dalis Pastatui eksploatuoti Sprendimu ir jį „lydinčiu“ Planu buvo išskirta pažeidžiant Taisyklių reikalavimus, visų pirma, 8 ir 33 punktus (nes vos 285 kv. m ploto Valstybinės žemės sklypo dalis yra nepakankama tinkamam Pastato naudojimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę prekybos paskirtį, nebuvo išskirtos automobilių stovėjimo vietos, netinkamai buvo užtikrintas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į Pastatui eksploatuoti išskirtą atskirą sklypo dalį ir t. t.). Nepaisant to, kad pareiškėja nėra išsinuomojusi atitinkamos valstybinės žemės sklypo dalies, ji yra faktinė valstybinės žemės naudotoja, dėl ko Įsakymo 1.1 p., turi įtakos jos teisinei padėčiai (teisėms ir pareigoms).

Mano, jog Įsakymo 1.1 p. nurodytas Projekto tikslas – pasiūlyti nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutą, prieštarauja Taisyklių 8 bei 33 punktams, nes vadovaujantis šiomis nuostatomis, Administracija privalo užtikrinti patekimą (privažiavimą) nuo įvažiavimo į valstybinės žemės sklypą į kiekvienam statiniui eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį sklypo plane suprojektuodama tam skirtą bendro naudojimo plotą (o ne pasiūlydama nustatyti kelio servitutą) ir kiekvieno statinio savininkui išnuomodama proporcingą tokio bendro naudojimo ploto dalį. Pabrėžia, jog Administracija anksčiau pati buvo patvirtinusi aplinkybę, kad Pastatui eksploatuoti pagal jo paskirtį yra reikalinga ir turi tekti atitinkama bendro naudojimo ploto dalis. Departamento 2011-05-12 rašte pažymima, jog valstybinės žemės sklype yra išskirta 2 700 kv. m ploto bendrojo naudojimo dalis (kuri vėliau Plane nepagrįstai buvo pažymėta ir įvardinta kaip kelio servitutas), o apskaičiavus proporcingai pareiškėjai tuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausiusios patalpos-parduotuvės plotui bendrojo naudojimo dalyje jai tenka 50 kv. m. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 18 str. 3 d., Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 1997-10-24 iki 2000-04-26, 18 str. 2 d., 19 str. 1 d. 3 p. ir nurodo, jog Vilniaus miesto valdybos 2000-03-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliajame plane (detaliojo plano bylos registro Nr. 522) (toliau – ir Detalusis planas) jokie servitutai žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje nenumatyti. Detaliojo plano aiškinamajame rašte kaip tik paaiškinama, kad: „Šiuo, teritorijos, ribojamos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėmis, detaliuoju planu nustatomos (duomenys neskelbtini) turgavietės, esančios šioje teritorijoje, sklypo ribos. Turgavietės sklypas projektuojamas vientisas. Jame esančių privatizuotų pastatų savininkai projektuojamu sklypu naudosis bendrasavininkų teisėmis, pagal įstatymu nustatytą tvarką“. Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotojui išduodamoje pažymoje apie sklypo savininko (nuomininko) žemės naudojimo teisės apribojimus taip pat nurodyta, kad žemės sklypo tikslinė paskirtis yra „bendram naudojimui ir kitiems savivaldybės poreikiams“, o žemės paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – „bendro naudojimo teritorija“. 2001-03-08 Departamento gamybinės grupės parengtame žemės sklypo plane, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje išorinės ribos, žemės servitutai nenubraižyti. 2001-03-08 buvo sudarytas ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kurio 10.2 p. nurodyta, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje nustatytų žemės servitutų nėra. Vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 8 d. ir teigia, jog Stoginių statybos, parduotuvių ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo į prekybos paviljonus, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., projekto, pagal kurį 2013-11-26 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), rengimo metu nebuvo koreguojami jokie planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis. Atkreipia dėmesį, jog Detalusis planas iki šiol yra nepilnos apimties, iš Detaliojo plano bylos originalo (kuris šiuo metu yra Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1073-129/2015) buvo išplėštas ir iki šiol nėra rastas vienas iš dokumentų, t. y. „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“, 2013-04-10 buvo pradėtas ir iki šiol nėra užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01187-13, kurį atliekant aiškinamasi, ar Vilniaus miesto savivaldybės naudojama Departamento Žemės duomenų administravimo skyriaus Žemės kadastro duomenų poskyrio vyr. specialistės D. T. 2011-07-18 patvirtinta dokumento pavadinimu „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“ kopija, nėra suklastota, vien dėl minėtų priežasčių Projektas negalėjo būti pradėtas rengti. Pažymi, jog Departamentas dar 2012-06-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl kelio servituto žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje nustatymo, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 str. 4 d., 2012-11-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl kelio servituto nustatymo sklype priėmimą sustabdė iki tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas ginčas tuo pačiu klausimu Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1073-129/2015. Administracija minėto sprendimo dėl kelio servituto nustatymo procedūros sustabdymo neginčijo, vadinasi, su juo sutiko. Vadovaudamasi Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu ir Taisyklių 6 p. nurodo, jog Administracijai 2012-06-26 raštu kreipiantis į NŽT dėl kelio servituto žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje nustatymo, jau turėjo būti parengtas ir pateiktas teritorijų planavimo dokumentas arba žemės valdos projektas. Mano, jog pripažinus nepagrįstu ir neteisėtu bei panaikinus Įsakymo 1.1 p., nebelieka pagrindo Įsakymo 2.1 p. galiojimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos S. L. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. L. atstovas (advokatas) K. Ž. nurodė, jog Administracija neturi detaliojo plano originalo, tačiau teismui yra pateikusi detaliojo plano kopijas ir kėlė minėto dokumento teisėtumo klausimą. Taip pat, nurodė, jog skundžiamo Įsakymo pagrindu jau yra parengtas Projektas, dėl kurio pareiškėja Administracijai pateikė pasiūlymus (reikalavimus), tačiau Administracija nurodė, jog pareiškėjos pateikti pasiūlymai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo stabdyti Projekto tvirtinimo procedūrą. Nesutikdama su tokiu Administracijos sprendimu, pareiškėja pateikė skundą NŽT. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga sulaukti NŽT atsakymo.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2015-05-07 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1.1 ir 2.1 punktų panaikinimo.

Įsakymo 1.1 p. Administracijos direktorius nustatė, kad pradedamas rengti 30 194 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pasiūlyti nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutą. Administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta parengti nurodyto projekto reikalavimus (Įsakymo 2.1 p.).

Pareiškėja teigia, jog minėti Įsakymo punktai turėtų būti panaikinti, nes Administracija privalo užtikrinti patekimą (privažiavimą) nuo įvažiavimo į valstybinės žemės sklypą į kiekvienam statiniui eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį sklypo plane suprojektuodama tam skirtą bendro naudojimo plotą (o ne pasiūlydama nustatyti kelio servitutą) ir kiekvieno statinio savininkui išnuomodama proporcingą tokio bendro naudojimo ploto dalį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-08-27 nutarimu Nr. 851 nutarta perduoti Vilniaus miesto savivaldybei pagal Vilniaus miesto valdybos 2000-03-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detalųjį planą ir žemės sklypo plane nustatytas ribas Vilniaus apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 30 194 kv. m valstybinės kitos paskirties žemės sklypą. Detaliojo plano aiškinamasis raštas patvirtina, jog sklypas projektuojamas vientisas, o jame esančių privatizuotų pastatų savininkai juo naudosis bendrasavininkų teisėmis. Iš 2001-03-08 Žemės sklypų ribų paženklinimo akto 10.2 p. turinio matyti, jog žemės sklypui nėra nustatyti jokie servitutai, o Administracijos 2011-05-12 raštas nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti išskirta 137 kv. m ploto bei 50 kv. m bendrojo naudojimo ploto. Tuo tarpu, A. M. 2012-01-06 sklypo plane yra nurodomi kelio servitutai. Administracijos miesto plėtros departamentas 2012-06-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į NŽT prašydami nustatyti kelio servitutą, tačiau NŽT sustabdė sprendimo dėl kelio servituto priėmimo procedūrą iki teismo sprendimu bus išspręstas ginčas tuo pačiu klausimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme.

Teismo posėdžio metu, pareiškėjos atstovas kėlė teismui pateikto detaliojo plano kopijos teisėtumo klausimą, tačiau teismas pažymi, jog Detaliojo plano kopijos teisėtumas nėra nuginčytas, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti valstybės institucijos pateiktų dokumentų tikrumu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu) (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21, 2011 m.).

Vienas iš servituto nustatymo pagrindų yra administracinis aktas, kuriuo servitutas gali būti nustatytas tik įstatymo nustatytais atvejais. Servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579).

Vadovaujantis Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių II dalies 24 p. kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) parengia projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (24.2 p.). Taigi, iš šios teisės normos matyti, jog Įsakymas yra priskiriamas parengiamiesiems projekto rengimo darbams.

Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 2 d. 2 p. nustato, jog valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis servitutus administraciniu aktu nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Iš esmės identiška nuostata įtvirtinta ir Žemės įstatymo 23 str., kuriame numatyti atvejai, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tačiau pats servitutas nustatomas NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

Įvertinusi Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 2 d. 2 p. ir Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių II dalies 24 p. nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pavedimas parengti projekto rengimo reikalavimus sudaro sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengiamąjį etapą. Sprendimo pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimas, projekto rengimo reikalavimų nustatymas priskiriami parengiamiesiems darbams (Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių II dalis). Pažymėtina, jog sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pareiškėjai jokių pasekmių nesukelia, nes, kaip minėta, galutinį sprendimą dėl servitutų nustatymo priims NŽT. Būtent šis sprendimas sukeltų pareiškėjai tam tikras teisines pasekmes. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje pareiškėja nenurodo kokios jos teisės skundžiamu Įsakymu buvo pažeistos. Be to, sutiktina su atsakove ir pareiškėja neginčija, jog ji nėra sudariusi žemės sklypo dalies nuomos sutarties, o ginče dėl nustatyto žemės sklypo dalies dydžio galutinis sprendimas iki šiol nėra priimtas (civilinė byla Nr. 2-1073-129/2015). Pareiškėja nenurodo kokios konkrečiai aplinkybės daro Įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu ir tik pateikia savo subjektyvią nuomonę, kuri grindžiama minėtoje civilinėje byloje keliamu ginču, t. y. kad buvo netinkamai nustatyta žemės sklypo dalis, kuri turi būti išnuomojama pareiškėjai. Pažymėtina, jog NŽT yra sustabdžiusi sprendimo dėl kelio servituto nustatymo procedūrą, todėl Įsakymu pradedami rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai pareiškėjos teisių niekaip neįtakos iki NŽT nepriims galutinio sprendimo dėl kelio servituto nustatymo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nenagrinėtini pareiškėjos argumentai dėl Įsakymo prieštaravimo Taisyklių 8 ir 33 punktams, nes minėtiems punktams gali prieštarauti tik galutinis sprendimas, kuriuo nustatomi servitutai, o, kaip minėta, Įsakymas nėra galutinis sprendimas nustatyti servitutus (pačiam ginčijamame Įsakymo 1.1 p. nurodyta „pasiūlyti nustatyti“) ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismui negali būti paduotas skundas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų. Tokiais tarpiniais dokumentais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas galutinio sprendimo priėmimui. Tokie dokumentai viešojo administravimo procedūroje paprastai turi tarpinę, aptarnaujančią, pagalbinę reikšmę, jais galutiniai kompetentingų pareigūnų sprendimai klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, nėra įforminami. Nurodyto pobūdžio dokumentais paprastai sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), įtakojančių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių materialių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. nustato, kad motyvuota nutartimi atsisakoma priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, o 101 str. 1 p. – kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Nustačius, kad Įsakymas yra ne galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju byla nutrauktina, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str. 1 ir 2 dalimis, 105, 106 ir 149 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant E. L., V. S. (V. S.) ir I. B., dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-05-07 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1.1 ir 2.1 punktų panaikinimo nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.