- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- e2YT-411-1088/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11452-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- A. R., Č. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, N. J., R. R.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R., Č. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, N. J., R. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. R., Č. R. (toliau – pareiškėjas, pareiškėja, pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po tėvo M. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (el. b. dok. Nr. CBP-16894).
Pareiškime nurodė, ir teismo posėdyje pilnai palaikydama jame išdėstytas aplinkybes pareiškėjų atstovė paaiškino, kad J. R. ir M. R. santuokos metu įgijo namą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini); vėliau gatvė buvo pavadinta (duomenys neskelbtini), sodybai suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono liaudies teismo sprendimu tėvų santuoka nutraukta; (duomenys neskelbtini) išregistruota. Santuokos nutraukimo byloje santuokinis turtas nepadalintas, daiktės teisės į santuokoje sukurtą nekilnojamojo turtą – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, registrų nebuvo įregistruotos. Pareiškėjų tėvas M. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties vaikai – pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys, susitarė, jog turtą paveldės A. R. ir Č. R.. Č. R. nuo pat gimimo gyveno šiuose namuose, o A. R., nors ir gyvento bute mieste, po tėvo mirties perėmė tėvo turėtus žemės ūkio padargus, techniką, kadangi žemės sklype ūkininkavo, taip pat gyvenamajame name atsiskyrė ir turėjo savo kambarį, t. y. perėmė naudoti dalį patalpų. Po tėvo mirties pareiškėjai suremontavo namus, pastatė pečių, įvedė centrinį šildymą, sudėjo grindis, atliko kambarių remontą, t. y. turtą valdė ir prižiūrėjo. nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos daiktinės teisės. Sodyboje vandentiekio ir kanalizacijos nėra, vanduo semiamas iš šulinio, tualetas lauke, gyvenamas namas apkūrenamas krosnimi, tad mokesčiai buvo tik už sunaudotą elektrą pagal vieną skaitliuką visam namui. Dar ir motinai gyvai esant elektros išlaidas apmokėdavo A. R., paruošdavo malkas žiemą. Pareiškėjai tėvo turto dalį iki šiol remontuoja, prižiūri, gyvena tėvų name, naudoja pagal paskirtį pagalbinius statinius, naudojasi tėvų santuokoje įsigytais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, moka mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys N. J., R. R. atsiliepimuose (el. b. dok. Nr. DOK-132335) nurodė analogiškas aplinkybes – po tėvų skyrybų su tėvu bendravo tik pareiškėjas, jis dalyvavo tėvo laidotuvėse. Po tėvo laidotuvių vaikai susitarė, kad turtą paveldės (duomenys neskelbtini), nes ji gyveno name ir (duomenys neskelbtini), nes dirbo ūkio darbus. Pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime (el. b. dok. Nr. DOK-12835) nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (el. b. dok. Nr. CBP-16989) nustatyta, kad pareiškėjai A. R., Č. R., suinteresuoti asmenys N. J., R. R. yra M. R. (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir J. R. (mirusios (duomenys neskelbtini)) vaikai.
Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), registruotas J. R. vardu: (duomenys neskelbtini).
M. R. ir J. R. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono liaudies teismo sprendimu; nutraukiant santuoką nekilnojamasis turtas nepadalintas.
Notarų rūmų archyvo duomenimis, duomenų apie M. R., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra.
Kauno miesto 4-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po J. R. mirties palikimą priėmė pareiškėja.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos pažyma patvirtina, kad pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi nuo gimimo (buvęs adresas (duomenys neskelbtini).).
Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis nagrinėjamu atveju atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Teismo vertinimu, pareiškėjai savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjų nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad A. R., Č. R. po tėvo M. R. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
Pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų A. R., Č. R. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Č. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo M. R. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdami faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.