- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-108/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- UAB „Saurida“
- Ieškovas
- UAB „Papelkiai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-179-357/2007 pagal ieškovo UAB „Papelkiai“ ieškinį atsakovui UAB „Saurida“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Papelkiai” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Saurida” priteisti 143993,01 Lt skolą ir 51836,40 Lt delspinigių už atliktus ir neapmokėtus degalinės rekonstrukcijos darbus, pagal pasirašytą statybos rangos sutartį. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 6 d. tarp ieškovo bei atsakovo buvo pasirašyta statybos rangos sutartis dėl degalinės Vilniaus g. 373a, Šiauliuose, rekonstrukcijos darbų. Darbai buvo atlikti, tačiau atsakovas apmokėjo tik jų dalį ir liko skolingas 143990,21 Lt. Sutarties 2.3. punkte numatyta, kad UAB „Saurida” sumoka kas mėnesį už atliktus pagal priėmimo-perdavimo aktus. 2005 m. sausio 1 d. buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovas skolingas 98485,01 Lt. 2005 m. sausio mėnesį ieškovas atsakovui atliko darbų už 45505 Lt, už kurių atlikimą atsakovas ir ieškovas pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus, tačiau atsakovas už darbus nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - ieškovui iš atsakovo priteisė 126561,01 Lt skolos ir 3633,97 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Papelkiai“ atliko 2004-09-06 rangos sutartyje numatytus darbus, o atsakovas UAB „Saurida“ priėmė šiuos darbus, atsakovo atstovas pasirašė atliktų darbų aktus 2004 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais, o 2005 m. sausio mėnesio laikotarpiu atliko papildomų darbų 45505 litų sumai. Valstybinei komisijai pripažinus objektą tinkamu naudotis, atsakovas objektu naudojosi, naudojasi ir dabar, todėl reikštų, kad rangovo atliktų darbų rezultatus priėmė. Šių aplinkybių atsakovas UAB „Saurida“ neginčija ir jas iš esmės patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, todėl užsakovui atsirado prievolė apmokėti rangovui sutartą kainą po to, kai priimtas darbų rezultatas (CK 6.655 str.). Atsakovas šios prievolės neįvykdė, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja apmokėti už atliktus statybos darbus, ieškinys iš dalies yra pagrįstas ir tenkintinas. Be to, teismas nurodė, kad 2005 m. vasario - gegužės mėnesiais pasirašytų susitarimų pagrindu, šalys perkėlė atsakovo prievolės terminą, iki ieškovas įvykdys savo prievoles t.y. pašalins darbų defektus ir pasirašys galutinį darbų priėmimo perdavimo aktą. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo, nėra ginčo ir dėl neatliktų pagal sutartį gerbūvio darbų atlikimo. Ieškovui UAB „Papelkiai“ 2005 m. birželio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Iki to laikotarpio neįvykdytoms bankrutuojančios įmonės sutartinėms prievolėms-defektų pašalinimui ir galutinio priėmimo-perdavimo akto surašymui, taikomos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p. pasekmės, kai neįvykdytų sutarčių vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
Tokiu būdu, šalių neįvykdytoms prievolėms taikytinos CK 6.46 str.3 d., 6.58 str. 2 d.2 p. nuostatos, kai skolininkas neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, jeigu kita prievolės šalis negali įvykdyti savo pareigos dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Teismo vertinimu, esant rangovo bankrutuojančios įmonės statusui, šalių galutinio priėmimo-perdavimo akto nesurašymas, neatleidžia atsakovo UAB “Saurida“ nuo prievolės apmokėti ieškovui už atliktus statybos rangos darbus. Teismas taip pat nurodė, kad palyginus 2004 metų spalio - lapkričio mėnesių aktus, pagal kuriuos jau apmokėta ieškovui ir atsakovo pateiktus perrašytus aktus pagal realiai panaudotas medžiagas, realiai atliktus darbus ir kitus priedus (pelną), susidaro 17429 Lt skirtumas. Tai reikštų, kad ieškovas iš visos sutartos statybos darbų kainos yra atlikęs darbų mažesnei sumai, o UAB „Saurida“ pagal 2004-09-06 rangos sutartį yra apmokėjusi 17429 Lt daugiau negu nurodo ieškovas, todėl ieškovo reikalaujama priteisti skola mažintina 17429 litų sumai.
Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius motyvuodamas tuo, kad šalių pasirašytas papildomas vėlesnis 2005 m. kovo 1 d. susitarimas dėl trūkumų šalinimo eigos ir atsiskaitymo termino perkėlimo, atleidžia atsakovą UAB „Saurida“ nuo civilinės atsakomybės pagal Sutarties 7.1 punktą mokėti delspinigius ir toks šalių susitarimas neprieštarauja CK 6.70 str. normoms.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti bei grąžinti žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliantas nurodo, kad:
1. Teismo motyvas, jog atsakovas ieškovo degalinės Vilniaus g. 373 a., Šiauliuose rekonstrukcijos darbus priėmė kaip tinkamai atliktus ir dėl to atsakovui atsirado pareiga už juos atsiskaityti iš esmės prieštarauja aukštesnės instancijos teismo nustatytoms ir nenuginčytoms aplinkybėms. Toje pačioje byloje 2006 m. liepos 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota kad iš bylos duomenų negalima nustatyti, kad buvo įvykdyta ir antroji sąlyga (darbų perdavimas užsakovui pagal galutinį priėmimo - perdavimo aktą), kuriai esant būtų galima pripažinti, jog pagal sutartį visi darbai buvo pabaigti ir atsakovui atsirado pareiga visiškai atsiskaityti už atliktus darbus. Priešingai, yra duomenų,, kad užsakovas (atsakovas), nustatęs atliktų darbų trūkumus (defektus), šių darbų nepriėmė ir sulaikė jų apmokėjimą, t.y. sustabdė prievolės atsiskaityti už atliktus darbus įvykdymą.
2. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad byloje tarp šalių nekyla ginčo dėl gerbūvio darbų neatlikimo. Pagal 2004 m. rugsėjo 6 d. Statybos rangos sutartį, 2005 m. sausio 14 d. Valstybinės komisijos aktą, 2005 m. kovo 1 d. susitarimą bei UAB „Papelkiai“ pateiktą garantinį raštą ieškovas privalėjo atlikti degalinės aplinkos gerbūvio darbus per antrąjį 2005 metų ketvirtį, tai yra nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Tačiau gerbūvio darbų atlikimo ieškovas net nepradėjo. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas negalėjo paprastai atsisakyti nuo sutartimi sulygtos prievolės atlikti gerbūvio darbus įvykdymo, išvengdamas civilinės atsakomybės, juolab, kad tos prievolės įvykdymo terminu bankroto byla ieškovui nebuvo iškelta.
3. Teismas klaidingai aiškina ĮBĮ įstatymo 10 str. 7 d. 4 p. nuostatas. ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p. bei 13 str. 3 d. 13 p. numato aiškią sąlygą, kuriai esant, įmonių, kurioms iškelta bankroto byla, sudarytos bet nepasibaigusios sutartys gali būti laikomos pasibaigusiomis. Ši sąlyga reiškia administratoriaus galimybę per 30 dienų nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo pranešti suinteresuotiems asmenims apie įmonės sutarčių, kurių vykdymo terminai dar nepasibaigė, nevykdymą. Ieškovo kreditorių apsvarstytoje administratoriaus 2005 m. rugsėjo 7 d. ataskaitoje konstatuotas juridinis faktas, kad visi per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo sudaryti sandoriai neprieštarauja tuo metu galiojusiems LR įstatymams. Bankroto administratorius nevykdė minėtos sąlygos, kuri reikštu sutarčių su UAB „Saurida“ pasibaigimą, o tai pagal minėtų LR Įmonių bankroto įstatymo normų prasmę reiškia, jog BUAB „Papelkiai“ bankroto administratorius davė suprasti atsakovui, jog ieškovas tęs visų įsipareigojimų pagal Statybos rangos sutartį.
4. Teismas, konstatavęs, jog yra padaryti darbų trūkumai, įvertinant jų pašalinimo kaštus, neatsižvelgė ne tik į sumą, kurios atžvilgiu mokėjimo prievolė buvo sustabdyta, bet ir nesivadovavo sąžiningumo bei protingumo principais. Apelianto nuomone, jei darbų trūkumų ištaisymo kaštai nebūtų viršiję reikalaujamos sumos ieškovas, samdydamas trečiuosius asmenis būtų juos ištaisęs. Teismui buvo pateiktas nukrypimų nuo statinio projekto aktas ir šalių pripažintas darbų defektų sąrašas su fotonuotraukomis iš kurių, matyti, kad užfiksuotų darbų trūkumų ištaisymo kaštai viršija reikalaujamą sumą.
5. Teismas neįvertino 2004 m. rugsėjo 6 d. Statybos rangos sutarties 2.4.a. punkto nuostatos, kad apmokėjimas už darbus galėjo būti sulaikomas ir tuo atveju, kai nepašalinami apmokėtų darbų defektai bei liudytojo J. B. , vykdžiusio darbų priežiūrą, prisipažinimo, kad dėl darbų apimties jis galėjo neįvertinti ieškovo padarytų nukrypimų nuo statinio projekto, į statybos objektą sudedant kitokios rūšies, prastesnes ir mažiau kainuojančias medžiagas.
6. Remiantis LR CPK 83 str. 1 d. 9 p. nuostatomis, atsakovas, kaip asmuo pareiškęs apeliacinį skundą dėl turtinių reikalavimų, iškeltų bankroto byloje, yra atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Dėl šios priežasties nepagrįsta ir neteisėta Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteista iš atsakovo 3633,97 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (LR CPK 329 str.). Byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Faktiškai tarp šalių kilo ginčas pagal 2004 m. rugsėjo 6 d. sudarytą tarp ieškovo UAB ,,Papelkiai“ (rangovas) ir atsakovo UAB ,,Saurida“ (užsakovas) statybos rangos sutartį dėl degalinės Vilniaus g. 373a, Šiaulių mieste rekonstrukcijos darbų, atliktų darbų apmokėjimo.
Ieškovas nurodė, kad visus darbus atliko, tačiau atsakovas už dalį darbų neapmokėjo, liko skolingas iš viso 143993,01 Lt. Atsakovas neneigė, kad neapmokėjo už atliktus darbus, tačiau nurodė, kad ieškovas neištaisė nurodytų darbų trūkumų, todėl atsakovas, remdamasis sutarties 2.4 p. sulaikė mokėjimus iki bus ištaisyti defektai.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas atliko rangos sutartyje numatytus darbus, o atsakovas darbus priėmė. Valstybinei komisijai pripažinus objektą tinkamu naudoti, atsakovas juo naudojasi. Tokiu būdu atsakovui atsirado prievolė apmokėti ieškovui už atliktus darbus.
Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija iš jo ieškovui priteistą už atliktus darbus 126561,01 Lt sumą.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis priėmė ieškovo atliktus darbus, kaip tinkamus, bei cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. liepos 18 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovas nustatęs atliktų darbų trūkumus (defektus) šių darbų nepriėmė ir sulaikė jų apmokėjimą.
Pagal 2004 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartį bendra statybos darbų kaina su PVM nustatyta – 1110161 Lt (sutarties 2.1 p.). Sutarties 2.3 p. numatyta, kad apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas kas mėnesį, mokėjimo pagrindas darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuris pasirašomas šalims įvertinus kiekvienu etapu atliktų darbų kiekį ir kokybę. Apmokėjimas atliekamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po priėmimo - perdavimo akto pasirašymo. Galutinis atsiskaitymas numatytas atlikus objekto pridavimo procedūrą Valstybinei komisijai.
2005 m. sausio 1 d. šalys suderino tarpusavio skolas pagal 2004 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais atliktus darbus ir nustatė, kad atsakovo skola ieškovui sudaro 98485,21 Lt (t. 1, b. l. 15-16). Šio suderinimo akto šalys neginčija. Į šį aktą įtraukta skola pagal ieškovo atliktų darbų aktus, kurie buvo atsakovo priimti, tačiau pilnai neapmokėta už atliktus darbus. Pastabų dėl minėtų darbų kiekio ir kokybės juos priimant nebuvo pareikšta. 2005 m. sausio mėnesį ieškovas atkliko darbų už 45505 Lt. Šie darbai taip pat atsakovo priimti, tačiau neapmokėti.
Pagal šalių pasirašytos statybos rangos sutarties 2.3 p. už atliktus darbus atsakovas privalėjo apmokėti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo nesumokėtos skolos už atliktus ir atsakovo priimtus darbus (LR CK 6.655 str.)
Atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad darbų priėmimo aktai yra niekiniai, nes juose nurodytos sunaudotos medžiagos ir kiekiai neatitinka tikrovės, negali būti pagrindu nemokėti už atliktus darbus pagal pasirašytus darbų priėmimo aktus. Be to, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui skolą už atliktus darbus, įvertino šias atsakovo nurodytas aplinkybes ir atėmė susidariusį kainų skirtumą dėl realiai panaudotų medžiagų ir kitų priedų vertės.
2005 m. sausio 14 d. aktu statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, b. l. 95-96). Šiame akte nurodyta, kad darbai vyko pagal projektą. Visi projekte numatyti darbai atlikti. Atliktieji statybos ir montavimo darbai atitinka projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus.
Pagal šalių pasirašytą statybos rangos sutartį (sutarties 3.1 p.) ieškovas įsipareigojo visus degalinės rekonstrukcijos darbus baigti iki 2004 m. gruodžio 30 d. Kaip jau buvo nurodyta, Valstybinė komisija objektą priėmė 2005 m. sausio 14 d. Pagal minėtos statybos rangos sutarties 3.2 p. tai laikoma objekto visų darbų pabaiga. Taigi, priėmus objektą valstybinei komisijai ir pripažinus jį tinkamu naudotis, laikytina, kad ieškovas įvykdė sutartinę prievolę tinkamai.
Atsakovas savo sutartinės prievolės atsiskaityti už atliktus darbus pilnai neįvykdė. Priimant objektą (degalinę) Valstybinė komisija leido atidėti sklypo sutvarkymo ir apželdinimo darbus vėlesniam laikui ir juos užbaigti iki 2005 m. birželio 30 d. Šie gerbūvio darbai nebuvo ieškovo įrašyti į atliktų darbų aktus. Todėl dėl jų neatlikimo taip pat nebuvo pagrindo atsakovui nemokėti už atliktus darbus.
Atsakovo darbuotojų komisija 2005 m. vasario 11 d. surašė aktą apie nustatytus statybos darbų defektus (t. 1, b. l. 34). Dėl nurodytų defektų ištaisymo abi šalys susitarė. Dalį nustatytų defektų ieškovas ištaisė, tai nurodyta 2005 m. gegužės 6 d. protokole (t. 1, b. l. 63-64). Dėl pigesnių medžiagų panaudojimo ieškovas nurodė, kad tai buvo daroma suderinus su atsakovu. Šių ieškovo teiginių atsakovas nepaneigė.
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes ir atitinkamai sumažino ieškovo reikalaujamą priteisti sumą.
Atsakovas nurodo, kad sulaikė apmokėjimą už darbus iki bus ištaisyti trūkumai, nes tai yra numatyta sutartyje (sutarties 2.3 p., 2.4 p., t. 1, b. l. 3), o taip pat 2005 m. kovo 1 d. susitarime (2.6 p., t. 1 b. l. 37-38). Tačiau toks numatytas apmokėjimo už atliktus darbus sulaikymas nereiškia, kad iš viso neturi būti sumokėta už atliktą darbą.
Ieškovas pareiškė ieškinį dėl apmokėjimo už konkrečiai atliktus ir atsakovo priimtus darbus. Atsakovas iš esmės nepaneigė darbų atlikimo, bet nesutinka už juos apmokėti, motyvuodamas, kad nustatytų defektų ištaisymo kaštai viršija ieškovo reikalaujamą sumokėti sumą. Tačiau nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kiek jam kainuotų likusių neištaisytų defektų ištaisymas (LR CPK 178 str.). Nesant konkrečių įrodymų, teismas neturi galimybės nustatyti, kokia dalimi mažintina apmokėjimo už atliktus darbus suma. Atsakovas reikalauja, kad defektus ištaisytų ieškovas. Tačiau ieškovui 2005 m. birželio 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla, ir dėl šios priežasties ieškovo veikla sustojo.
Dėl minėtų priežasčių ieškovui neištaisius defektų, atsakovas neatleidžiamas nuo prievolės sumokėti ieškovui už jo atliktus darbus.
Nėra pagrįsti atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl nukrypimų nuo statinio projekto. Objektas valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti 2005 m. sausio 14 d. aktu. Šiame akte nurodyta, kad atlikti statybos ir montavimo darbai tenkino projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Patvirtinto projekto pakeitimai bei nuokrypos yra nustatyta tvarka suderinti ir pažymėti pateiktoje techninėje dokumentacijoje.
2005 m. birželio 27 d. atsakovo direktoriaus Sauliaus Ranco nurodyti nukrypimai (t. 1, b. l. 65-67) nelaikytini tinkamu nukrypimų nuo statinio projekto įrodymu, nes šiame dokumente nurodomi statybos eigoje padaryti medžiagų ir kt. pakeitimai, kurie, kaip savo paaiškinimuose nurodė ieškovas, buvo derinti su atsakovu. Be to, netgi ir esant smulkiems nukrypimams, rangovas už juos neatsako, jei jie neturi įtakos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (LR CK 6.695 str. 3 d.).
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš jo nepagrįstai priteista 3633,97 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes pagal LR CPK 83 str. 1 d. 9 p. jis atleistas nuo žyminio mokesčio.
LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Pagal nurodytą 8 p. atsakovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik už apeliacinį ir kasacinį skundus. Todėl jam grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Šio straipsnio 1 d. 9 p. nustatyta, kad atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūravimo bylose. Atsakovas nėra nei ieškovas, nei asmuo pareiškęs turtinį reikalavimą bankroto byloje. Todėl pagal šį punktą šioje byloje jis negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Pagal LR CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išieškojo iš atsakovo į valstybės biudžetą žyminį mokestį bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB ,,Saurida“ į valstybės biudžetą 22,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovui UAB ,,Saurida“ 2007 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10536 sumokėtą 3603,90 Lt žyminio mokesčio sumą už apeliacinį skundą.