Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2016-07-30 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,34 ‰ girtumas), sugriebė savo žmonai K. Š. už kaklo bei dešinės rankos ir suspaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. Š. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis J. Š. apklausiamas teisme parodė, kad nukentėjusioji K. Š. yra žmona, su kuria kartu gyvena nuo 1988 metų. Turi du suaugusius vaikus ir vieną nepilnametį, kuris konflikto metu buvo namuose, bet nematė, kas įvyko. Iki šio atvejo santykiai buvo gražūs. Tai pirmas kartas. Jis prisipažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Degtinės negeria, bet geria stiprų alų. Jis gydėsi balandžio mėn. ligoninėje, bet tai nepadėjo, pasidarė dar blogiau. Anksčiau buvo užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo, bet nulaužė kodą ir pasidarė dar blogiau. Šeštadienį apie 22 val. namuose susikivirčijo su žmona. Jis stvėrė žmonai už rankos ir kaklo, dėl ko ji išsigando ir iškvietė policiją. Suprato, kad žmonai skaudėjo Viskas buvo taip, kaip parašyta kaltinime. J. Š. mano, kad taip įvyko, nes jis buvo per daug išgėręs. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, žmonos atsiprašė ir dar kartą atsiprašo, pasižada, kad daugiau to nebus. J. Š. mano, kad reikės vėl užsikoduoti ar pasigydyti, o gal kreiptis į psichologą. Jis turėjo pastovų darbą, bet dabar darbas nukentėjo, visą savaitę neišėjo į darbą. Jeigu susitaikytų su žmona, jis pasižada mesti gerti stiprų alų. Sūnus mato kaip jis vartoja alkoholį, nes po darbo parsineša vieną ar dvi pūsles, per išeigines daugiau ir geria žiūrėdamas televizorių. J. Š. supranta, kad per daug įniko į alaus gėrimą, nes porą litrinių pūslių išgeria beveik kasdien. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo žmonos.

Nukentėjusioji K. Š. apklausiama teisme parodė, kad ji kaltinamojo J. Š. žmona, sutinka duoti parodymus. Ji parodė, kad tą dieną viskas prasidėjo maždaug nuo 17 val.. Ji su vyru buvo darže. Vyras jau buvo išgėręs. J. Š. grįždamas namo dar nusipirko alaus, nes kai nedirba, jis pastoviai geria alų. Ji virtuvėje turėjo darbų, o vyras po truputį gėrė alų. Kai atsigulė miegoti, vyras pradėjo kabinėtis. Ji kalbėjo su juo, ginčijosi, kentėjo, bet nekvietė policijos. Telefone buvo surinkusi pagalbos numerį, beliko tik nuspausti. Kai J. Š. griebė ją, norėjo atsukti į save. Jis stipriai griebė už kaklo ir dešinės rankos. Po to skaudėjo kaklą, bet į gydytojus nesikreipė. Dėl ankstesnių atvejų taip pat ji niekur nesikreipė, nes tai nedaro garbės. Tai jai buvo paskutinis lašas. Ji išbėgo į virtuvę ir sugebėjo paspausti skambutį surinku pagalbos numeriu. Policija atvažiavo pakankamai greitai. Pareigūnai liepė vyrui eiti miegoti ir išvažiavo, bet jis vis tiek nenurimo. Tuomet paskambino antrą kartą ir tada policijos pareigūnai J. Š. išsivežė. Pagrindinė smurto priežastis yra alkoholis. Kartais jai pavyksta konfliktus užglaistyti. J. Š. jos atžvilgiu smurtą naudojo ne pirmą kartą, anksčiau taip pat griebdavo ir bandydavo su ja daryti tai, ką jis nori, tačiau netrenkdavo, su mėlynėmis ji nevaikščiojo. Kai vyras negėrė, gyvenimas buvo gražus, važiuodavo į gamtą su šeima, kepė šašlykus, šeima palaikė jį morališkai. Ji parodė, kad J. Š. nedirba nuo liepos 13 d.. 2016m. balandžio mėn. ji su J. Š. nusprendė, kad J. Š. gydysis ligoninėje ir jis gydėsi, 2016-04-25d. buvo užkoduotas, bet 2016-06-09d. vėl pradėjo gerti. K. Š. mano, kad ji padėjo J. Š., kiek galėjo. Ji išgyvena dėl to, kad vaikai mato tėvo elgesį. K. Š. dabar namuose negyvena, nes bijo vyro. Vyresnysis sūnus po įvykio buvo atvažiavęs paimti jauniausiojo sūnaus ir mano, kad tėvui reikia pagalbos. Ji sutinka taikytis su vyru J. Š..

Iš alkotesterio kvito pažymos matyti, jog 2016-07-31 d. 0.36 val. J. Š. nustatytas 3,34 ‰ girtumas. (b.l. 32)

Iš asmens duomenų matyti, kad K. Š. yra J. Š. žmona (b. l.34 ).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pažymėtina, kad K. Š. yra kaltinamojo J. Š. žmona, t.y. šeimos narė. Kaltinamasis J. Š. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. J. Š. parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Be to, kaltinamojo J. Š. kaltę įrodo ir teisme apklaustos nukentėjusiosios K. Š. parodymai; policijos registruojamų įvykių duomenys (b.l. 3,4); alkotesterio kvito pažymos duomenys (b.l. 32).. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, nes iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2016-07-31 d. 0.36 val. J. Š. nustatytas 3,34 ‰ girtumas. (b.l. 32)

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo J. Š., nukentėjusiosios K. Š. teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad J. Š. 2016-07-30 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,34 ‰ girtumas), sugriebė savo žmonai K. Š. už kaklo bei dešinės rankos ir suspaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. Š. fizinį skausmą. J. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis J. Š. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (LR BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, parodė, kad jau anksčiau kreipėsi į gydymo įstaigas dėl gydymosi nuo alkoholizmo, bandė gydytis ir išreiškė teisme norą pats ateityje nebevartoti alkoholi arba kreiptis pagalbos į gydymo įstaigas, nukentėjusiosios žmonos K. Š. atsiprašė dėl savo nusikalstamų veiksmų. Nukentėjusioji K. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio nepateikė. J. Š. anksčiau neteistas, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. Š. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas J. Š. taikyti LR BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Teismo vertinimu J. Š. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukus bylą kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, tikslinga skirti jam LR BK 67 str. 2 d.9 p., 72 (2) str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, smurto artimoje aplinkoje bylose paprastai skiriamas asmenims, smurtaujantiems prieš artimuosius. o tai šios bylos kontekste laikytina būtina priemone siekiant pakeisti kaltinamojo J. Š. elgesį, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų šeimos narių atžvilgiu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Teismui yra pateiktas 2016 m. rugpjūčio 01 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas Nr. (2.16) NTP-7-8273, kuriame prašoma iš kaltinamojo J. Š. valstybės naudai priteisti 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

LR BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d.. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą.

Nagrinėjamu atveju, J. Š. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 9 p.. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš J. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 34,74 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo netenkinamas.

J. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

J. Š. buvo laikinai sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka nuo 2016m. liepos 31d. 00val. 17 min. iki 2016m. liepos 31d. 14 val. 29 min..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2d.9p., 72 (2) str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, J. Š. susitaikius su nukentėjusiąja K. Š. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 72 (2) str. dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.