- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-288-66-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresėlė Kazlauskienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Zenonas Birštonas
- Nuteistasis
- U. D.
- Advokatai
- Eugenijas Algirdas Burokas
Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-288/2011
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.26.2.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. D. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo U. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2 kartus teistas, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64 str. prie paskirtosios 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2009-09-29 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
U. D. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 10 d. 21 val., (duomenys neskelbtini) žmonių akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų sudavė dešine ranka V. G. į viršutinę galvos sritį, spyrė koja į kairę ausį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais U. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis U. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jam buvo skirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nenustatė ir kitų svarbių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl ko jo atžvilgu buvo skirta per griežta bausmė.
Skunde nurodo, jog kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis iš karto nuvyko pas nukentėjusįjį V. G. ir jo atsiprašė už jo įžeidimą ir jam sukeltą fizinį skausmą. Jis kartu su G. nuvyko pas ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną Šeikį ir abu nurodė, jog susitaikė, kad nukentėjusysis V. G. jam atleidžia ir pageidauja atsiimti pareiškimą, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas paaiškino, jog jis nutraukti ikiteisminio tyrimo negali, o susitaikyti jie galės teismo posėdžio metu. Minėtas pareigūnas patikino, jog viskas bus gerai, jo tikrai nenuteis, nes nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi, todėl, remdamasis tokiais pareigūno paaiškinimais, jis netgi nepasinaudojo advokato paslaugomis, kadangi nesuprato, kas jam gresia, ir jam nebuvo ikiteisminio tyrimo pareigūno išaiškintos visos galimos jo bylos baigties pasekmės. Kadangi jis nesitikėjo tokia bylos baigtimi, teismo posėdžio metu teisėjui L.Miško pasiūlius pasinaudoti gynėjo paslaugomis, jis dėl sunkios materialinės padėties tokios pagalbos atsisakė, nes manė, kad gynėjo pagalba teismo posėdžio metu jam nebereikalinga, nes iki tol jos neturėjo. Jis buvo pasirengęs teismo posėdžio metu dar kartą atsiprašyti nukentėjusiojo ir manė, jog nebus nuteistas laisvės atėmimo bausme ir byla bus nutraukta, arba jam bus paskirta švelnesnė, bet ne laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistasis skunde nurodo, kad skirdamas jam bausmę teisėjas neatsižvelgė į padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į jo asmenybę. Jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė ir tikėjosi, jog teismo posėdžio metu jam bus suteikta galimybė dar kartą teisėjo akivaizdoje atsiprašyti nukentėjusiojo ir jam bus skirta švelnesnė negu laisvės atėmimas bausmė. Teismas nepatikrino ir nepatikslino ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktų duomenų apie jo asmenį ir jo to neklausė teismo posėdžio metu, ar nėra kokių nors pasikeitimų, kas liestų jo asmenybę ir galbūt būtų svarbu vertinant jį kaip asmenį bei skiriant bausmę. Nurodo, kad 2010-11-18 jis vedė L. D., ilgametę savo draugę ir jo mažamečio sūnaus N. D., gimusio 2009-09-29, motiną. Tai jį charakterizuoja kaip gerą pavyzdingą tėvą, nes dar nebūnant jiems susituokus, jis pripažino tėvystę ir nuo pat gimimo rūpinosi vaiku ir šeima. Nurodo, kad jis vienintelis išlaiko šeimą, uždarbiauja pas ūkininkus, miškininkus. Be to, nuo 2010-10-27 jis registruotas Darbo biržoje, kiekvieną dieną laukia darbo pasiūlymų. Jiems dažnai pragyvenimui tenka skolintis pinigų iš draugų, tačiau skolas reikia atiduoti. Jei jam bus atimta laisvė, jo šeima liks be vienintelio maitintojo.
Nuteistasis nepateisina savo padarytos pakartotinai nusikalstamos veikos, tačiau jo padaryta veika nėra labai pavojinga, kad už tai būtų atimta jam laisvė ir šeima liktų be vienintelio maitintojo. Jis supranta, kad nesuėjus metams jis padarė pakartotinai nusikalstamą veiką, tačiau jis dėl to nuoširdžiai gailisi, lankėsi pas psichologą, metė rūkyti. Dėl noro parūkyti ir neturėjimo pinigų rūkalų įsigijimui ir kilo šis konfliktas su nukentėjusiuoju V. G.. Jam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Jis pasiruošęs atlikti tiek viešuosius darbus, tiek sumokėti baudą, jei teismas ją paskirtų, tiek atlikti bet kokią kitos rūšies bausmę, kad tik nebūtų atskirtas nuo šeimos.
Nuteistasis U. D. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo U. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo U. D. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Nuteistasis U. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis vedė, turi mažametį vaiką, jis vienintelis išlaiko šeimą, uždarbiauja pas ūkininkus, miškininkus, registruotas Darbo biržoje. Jei jam bus atimta laisvė, jo šeima liks be vienintelio maitintojo.
Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nelaikytini pakankamai pagrįstais, kad būtų pagrindas švelninti jam pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai pakirtą bausmę.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ikiteisminiame tyrime nepasinaudojo advokato paslaugomis, kadangi nesuprato, kas jam gresia, ir jam nebuvo ikiteisminio tyrimo pareigūno išaiškintos visos galimos jo bylos baigties pasekmės. Kadangi jis nesitikėjo tokia bylos baigtimi, teismo posėdžio metu teisėjui L.Miško pasiūlius pasinaudoti gynėjo paslaugomis, jis dėl sunkios materialinės padėties tokios pagalbos atsisakė, nes manė, kad gynėjo pagalba teismo posėdžio metu jam nebereikalinga, nes iki tol jos neturėjo.
Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme buvo pažeista nuteistojo U. D. teisė į gynybą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisės turėti gynėją išaiškinimo 2010 m. rugpjūčio 4 d. protokole nuteistajam U. D. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją (b.l. 30). 2010 m. rugpjūčio 4 d. protokolu U. D. atsisakė gynėjo, tai parašė pats ir patvirtino savo parašu. Jam buvo išaiškinta, kad atsisakymas gynėjo neatima iš jo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją (b.l. 31). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu U. D. taip pat buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau U. D. pareiškė, kad jam advokatas šioje byloje nereikalingas (b.l. 59). Iš bylos medžiagos matyti, kad U. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nepareiškė noro, kad jam būtų skiriamas gynėjas. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad U. D. pats savanoriškai atsisakė gynėjo paslaugų, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą. Nors U. D. skunde nurodo, kad jis atsisakė advokato paslaugų dėl sunkios materialinės padėties ir dėl to, kad nesuprato kas jam gresia, jam nebuvo išaiškintos bylos baigties pasekmės, kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais, nes U. D. pareiškus norą turėti gynėją, jam būtų užtikrinta nemokama gynėjo paslauga, tačiau tokio noro, kaip matyti iš visos bylos medžiagos, nuteistasis pareiškęs nebuvo.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo U. D. nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas U. D. bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nuskalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino U. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas nenustatė U. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas U. D. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau du kartus teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė nusikalstamą veiką, kas rodo, jog nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, laikytis teisės normų reikalavimų.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi U. D. anksčiau 2 kartus teistas, paskutinį kartą už analogišką nusikaltimą, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, esant nusikalstamų veikų recidyvui, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas U. D., kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo U. D. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Nuteistojo skundo argumentai dėl jo šeimyninės padėties pasikeitimo (vedė) bei registracijos darbo biržoje nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai paskirtą bausmę.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai U. D. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis negali būti pataisytas ir perauklėtas kitaip, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės, kadangi jo padarytas nusikaltimas pavojingas visuomenei, jis anksčiau 2 kartus teistas, išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedaro, todėl švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu paskirtą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę U. D. subendrindamas su 2009-09-29 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. nuostatomis ir paskyrė jam teisingą galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, švelninti nuteistajam U. D. paskirtą bausmę, jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo U. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.