Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-23 · Administracinė byla Nr. AS-525-812-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
AS-525-812-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
I. B., E. L. P., L. S., A. G., A. R.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
B. P., R. V., R. B., J. K., L. V. V., E. B. U.
Administracinė byla Nr. AS525-812/2011Procesinio sprendimo kategorija 81 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. B., E. L. P., L. S., A. G., A. R. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. P., R. V., R. B., J. K., L. V. V., E. B. U. dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos I. B., E. L. P., L. S., A. G., A. R. kreipėsi skundu į teismą, prašydamos:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 4-6094-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ ir 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 4-6095-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ dalis, kurios susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu E. B. U., bei 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 2296 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui (-tei) E. B. U. “;

2) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką priimti naujus teisėtus ir pagrįstus įsakymus ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. B., E. L. P., L. S., A. G., A. R., B. P., J. B., E. V., A. J. B., J. K., L. V. V.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu I. B., L. S. ir A. G. apeliacinius skundus patenkino iš dalies ir panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 4-6094-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ 1 punkto dalį ir 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 4-6095-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ 1 punkto dalį dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo E. B. U. bei 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 2296 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui (-tei) E. B. U.“, o kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, be kita ko, iš dalies patenkino L. S. ir A. G. prašymą bei priteisė iš atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos L. S. 655 Lt, A. G. 630 Lt teismo išlaidoms atlyginti.

II.

2011 m. liepos 25 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašymas, kuriuo buvo prašoma ištaisyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. vykdomuosiuose raštuose Nr. I-91-386/2010 padarytas rašymo ir kitas klaidas, o jeigu teismas spręstų, kad, skolininku nurodant Tarnybą, nebuvo padaryta klaida – remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio 1 dalimi pakeisti 2011 m. gegužės 26 d. vykdomuosiuose raštuose Nr. I-91-386/2010 nurodyta skolininką – Tarnybą – į tinkamą kompetentingą instituciją.

Pažymėjo, jog vykdomuosiuose raštuose Tarnyba nurodoma kaip skolininko teisių perėmėja. Nurodė, kad, remiantis CPK18 straipsniu, 596 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 5.2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi nuostatomis, Tarnyba perėmė apskričių viršininkų administracijų procesines teises ir pareigas žemės tvarkymo ir administravimo srityje tik iki 2010 m. liepos 1 d. pradėtose nagrinėti, bet neišnagrinėtose teismų bylose, bei po 2010 m. liepos 1 d. pradėtose nagrinėti, bet neišnagrinėtose bylose, o ši byla teismo išnagrinėta iki 2010 m. liepos 1d., todėl Tarnyba yra netinkamas skolininkas. Teigė, jog dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų vykdymo turėtų būti kreipiamasi į apskričių viršininkų likvidatorius, o likvidatoriams baigus darbą – į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Tarnybos prašymo pakeisti ją, kaip skolininką, vykdymo procese pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-91-386/2009 2011 m. gegužės 26 d. išduotus vykdomuosiuos raštus į tinkamą kompetentingą instituciją netenkino.

Nustatė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. išduotose vykdomuosiuose raštuose L. S. ir A. G., skolininku nurodyta Klaipėdos apskrities viršininko administracija, skliauteliuose nurodant, jog jos teisių perėmėja yra Tarnyba. Pažymėjo, kad 2009 m. liepos 7 d. Nr. XI-318 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2010 m. liepos 1 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, o 4 dalyje, inter alia, nustatyta, kad apskričių viršininkų administracijos likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2010 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos VIII skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (15 straipsniu ir atsižvelgdama į CPK 48 straipsnį ir 51 straipsnio 4 dalį, 2010 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo nutarė nustatyti, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) teismuose atstovauja Tarnyba, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (5.2. p.). Atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija likviduota nuo 2010 m. liepos 1 d., o jos turėtas teises ir pareigas (visa apimtimi) ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) teismuose, minėtu nutarimu pavesta atstovauti būtent Tarnybai, konstatavo, kad nėra jokio juridinio pagrindo teigti, jog Tarnyba neteisėtai ar nepagrįstai 2011 m. gegužės 26 d. vykdomuosiuose raštuose nurodyta kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja ir skolininkas. Pabrėžė, jog likviduotos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmimas minėtuose ginčuose laikytinas tęstiniu procesu, todėl Tarnybos argumentus dėl galimai jos, kaip netinkamo skolininko vykdymo procese, nurodymo bei pakeitimo laikė nepagrįstais.

III.

Tarnyba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nurodyti tinkamą skolininką. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Tarnyba perėmė apskričių viršininkų administracijų procesines teises ir pareigas žemės tvarkymo ir administravimo srityje tik iki 2010 m. liepos 1 d. pradėtose nagrinėti, bet neišnagrinėtose teismų bylose. Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis, iš esmės išnagrinėjęs kilusį ginčą, sprendimą priėmė 2010 m. vasario 18 d. Toks sprendimas yra įsiteisėjęs, jis negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Minėtas sprendimas priimtas dar iki apskričių viršininkų administracijų likvidavimo, kai atstovavimo valstybei bylose, susijusiose su žemės reformos klausimais, nebuvo perėmusi Tarnyba.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2010 m. rugsėjo 6 d. priimdamas nutartį, kuria sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nesprendė bylos iš naujo, nes nenagrinėjo bylos iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

ABTĮ 97 straipsnio, reglamentuojančio sprendimų vykdymą, 3 dalis nustato, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Minėtais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus.

Nagrinėjamu atveju L. S. ir A. G. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2011 m. gegužės 6 d. pateikto prašymo pagrindu Klaipėdos apygardos administracinis 2011 m. gegužės 26 d. išdavė vykdomuosius raštus pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį, kuriuose nurodė, jog skolininkas yra Klaipėdos apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Kaip jau minėta, neįvykdyti teismo sprendimai dėl teismo priteistų sumų išieškojimo vykdomi CPK nustatyta tvarka. CPK 596 straipsnis reglamentuoja teisių perėmimą vykdymo procese. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Kaip matyti iš nurodytos nuostatos, teisių perėmimas vykdymo procese galimas gavus atitinkamą antstolio ar suinteresuoto asmens prašymą bei teismui priėmus nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisių perėmimo vykdymo procese institutą, yra nurodęs (bylos Nr. 3K-3-359/2011), jog pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, t. y. jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Taip pat teismas nurodė, jog CPK 596 straipsnis yra procesinė teisės norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl, pavyzdžiui, išieškotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme.

Nurodyta teismų praktika ir pateiktos teisės normos patvirtina, jog teisių perėmimas vykdymo procese yra griežtai reglamentuotas procesas, kurio metu, be kita ko, turi būti aiškiai ir konkrečiai nustatyta, ar nurodytas subjektas gali perimti skolininko arba išieškotojo teises vykdymo procese, t. y. ar jam tikrai perėjo atitinkamos teisės arba pareigos vykdymo procese.

Bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas CPK 596 straipsnio nuostatų prasme skolininko pakeitimo jo teisių perėmėju vykdymo procese tinkamai neišsprendė, teismas apskritai nesilaikė nurodytoje nuostatoje įtvirtintų procesinių reikalavimų. Todėl byloje nesant duomenų apie tinkamą teismo procesinio sprendimo pakeisti skolininką jo teisių perėmėju priėmimą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant klausimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties pagrindu atsiradusios prievolės atlyginti teismo išlaidas įvykdymo, turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios“ 4.3 punkto ir kitų punktų nuostatas. Taip pat turi būti išsamiai įvertinta, koks subjektas perėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, susijusias su teismo išlaidų atlyginimu šioje byloje, ar procesinis teisių perėmimas buvo galimas. Atitinkamai teisių perėmimas vykdymo procese, jeigu jis galimas, turi būti tinkamai įformintas CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą, padarė esminius procesinius pažeidimus, nevertino visų bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį, o bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas