Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, gynėjai advokatei L. D., nukentėjusiajai R. M., jos atstovei advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apdailininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1. 2000-10-16 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 225 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2. 2003-10-08 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 1 d, 25 str. 2 d. 180 str. 1 d. – laivės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

3. 2005-04-11 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 25 str. 2 d. 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

4. 2006-08-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. – areštu 85 paroms.

5. 2006-12-15 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

6. 2012-03-09 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

7. 2014-10-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d.- laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

8. 2014-11-05 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 64¹str.- areštu 43 paroms. 2015-05-27 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės skirtos 2014-10-14, 2014-11-05 Kauno apylinkės teismo ir 2012-03-09 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais LR BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d., 149 str. 1 d., 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. 2012-06-07, apie 13 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, panaudodamas fizinį smurtą R. M. atžvilgiu - laikydamas už žandikaulio, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir atimdamas galimybę priešintis, bandė patenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja R. M. oraliniu būdu, tačiau jai pasipriešinus, savo nusikalstamų veiksmų neužbaigė, nepriklausomai nuo jo valios.

Be to, būdamas toje pačioje vietoje, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusios R. M. atžvilgiu, paguldęs ją ant lovos numovęs jai kelnes ir kelnaites, išžagino ją vaginaliniu būdu, t.y. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja R. M. prieš jos valią.

Be to, būdamas toje pačioje vietoje, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusios R. M. atžvilgiu, peiliu įdurdamas vieną kartą nukentėjusiajai į kairę koją šlaunyje, suduodamas du smūgius kumščiu į nosį, ne mažiau dviejų smūgių į nugarą bei ne mažiau 4 smūgių į galvą, suduodamas ne mažiau du smūgius metaliniu mėsos apdorojimo plaktuku į dešinę šlaunį, tokiu būdu padarydamas R. M. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiame žaste ir dešinėje šlaunyje, nosies kaulų lūžimus ir krūtinės kairės pusės X-XI šonkaulių lūžimus, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. M. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis kaltu prisipažįsta ir parodė, kad 2012-06-07 jis kartu su kitu asmeniu (jo byla išskirta į atskirą), buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, kur jis gyvena su savo tėvais ir seserimi. Jiems rūkant buto balkone, pirmame aukšte, pro šalį ėjo nukentėjusioji. Praeidama ji paklausė ar jie gali jai duoti parūkyti bei pavaišinti alumi. Ją pakvietė užeiti. Jai buvo pagirios, todėl jis davė jai išgerti stipresnio alkoholinio gėrimo, po to visi kartu gėrė alų. Visi buvo išėję į balkoną parūkyti. Kai grįžo į kambarį, jis su nukentėjusiąja glamonėjosi, pradėjo jai mauti kelnes, tuomet ji pasakė „nereikia“. Jis atsakė, kad reikia ir abu atsigulė ant lovos jo kambaryje, jos kelnes ir kelnaites jis padėjo ant grindų, nusirengė ir pats. Nukentėjusioji nesidraskė ir nesipriešino. Prieš lytinį aktą jis nukentėjusiajai negrasino ir jos nemušė. Jis savo varpą įkišo jai į vaginą. Aktas truko apie minutę. Nukentėjusioji nerodė jokios aistros, todėl jis sudavė jai delnu per pakaušį. Po to abu apsirengė ir nuėjo gerti alaus. Nukentėjusioji atsisėdo kambaryje ant sofos ir pasakė, kad nori šlapintis ir tai padarys kambaryje. Tada jis trenkė jai į veidą. Nukentėjusiajai pagrasinus, kad jiems dabar bus blogai, jis dar kartą trenkė jai į veidą. Jai einant į tualetą, jis sudavė jai per pakaušį. Grįžusi iš tualeto ji, sėdėdama fotelyje, užmigo. Miegojo apie pusvalandį. Nubudusi ji su juo kalbėjo griežtai, todėl jis sudavė jai į koją plaktuku mėsai mušti, kurį atsinešė iš virtuvės. Paskui nukentėjusioji prišlapino lovoje, supykęs trenkė jai per pakaušį. Ką darė kitas asmuo kambaryje su nukentėjusiąja, jis nežino. Virtuvėje toliau geriant alų, nukentėjusioji kažką pasakė, jis jai atsakė, kad tuoj gaus į burną, buvo paėmęs ją už galvos, išsitraukęs savo lytinį organą, bet ji neprasižiojo. Paskui jo draugas ją išvežė. Nukentėjusios koją galėjo sužaloti plaktuku, nes vienoje pusėje yra kirvukas. Peilio neturėjo ir peiliu nukentėjusios nebadė. Nukentėjusi buvo išgėrusi, kalbėjo griežtai, bandė prišlapinti salone, paskui prišlapino į lovą, todėl jai sudavė smūgius. Nukentėjusi nesipriešino, kai ją guldė į lovą. Ji tik pasakė „gal nereikia“, bet nesidraskė. Jis nukentėjusiajai smūgius sudavė po lytinio akto ir po to, kai ji pradėjo griežtai kalbėti, norėjo prišlapinti kambaryje. Su nukentėjusiąja į kambarį nuėjo kartu. Nukentėjusi jo nedraskė, nesipriešino.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2012-06-07, jai einant (duomenys neskelbtini) devynaukščio namo balkone buvę vaikinai rūkė, užkalbino ją, užsimezgė pokalbis. Ji norėjo parūkyti. Tuo metu ji ėjo pas savo draugę iš savo namų apie 9 val. ryto, buvo gėrusi 3 dienas iki įvykio, iš vakaro taip pat buvo vartojusi alkoholio. Ji užėjo pas vaikinus, neturėjo savo cigarečių, jie ją pavaišino. Paskui išgėrė skardinę alaus. Jai pasiskundus, kad bloga savijauta, T. M. įpylė kažko į stiklinę, sakė, kad pagerės. T. M. pagriebė ją už rankų, suėmė už žandikaulio ir bandė įkišti savo lytinį organą jai į burną. Po to jis numovė jai kelnes. Ji sakė, kad jai skauda, kad pilna šlapimo pūslė, prašė į tualetą, bet jos neleido. Ji muistėsi. Paskui apsišlapino. T. M. išbėgo iš kambario. Grįžęs T. M. šaukė, kad užmuš, nes jam prišlapinusi į lovą. Nuo jo suduotų smūgių jai lūžo šonkauliai, peiliu sužalojo koją. Nuo smūgių ji prarado sąmonę. Su kuo sudavė smūgį nuo kurio lūžo šonkauliai – nežino. Kai ją daužė su mėsos plaktuku, tai ji jau nejautė. Ji prisimena, kad buvo smūgis, bėgo kraujas iš nosies, lūžo šonkauliai ir neteko sąmonės. Kai ji išgėrė T. M. duoto gėrimo, apsvaigo. T. M. buvo įkišęs lytinį organą jai į burną, paskui ištraukė ir įkišo į jos vaginą. Ji planavo iššokti per balkoną, bet jai vis kelnės trukdė ir be to, buvo apsvaigusi. Po to ją tempė į vonią, nurengė, nuprausė, aprengė ir išvežė. Ją paleido turgelyje ir ji nuėjo namo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo keturis tūkstančius eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad neturtinė žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, buvo pažeista jos seksualinio apsisprendimo laisvė, ji patyrė fizinį skausmą ir jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui. Ji patyrė emocinį šoką, pažeminimą, pablogėjo jos klausa. Po patirtų išgyvenimų jaučia baimę, nerimą, kamuoja vaizdiniai, susiję su patirta seksualine prievarta, sutriko miegas, sumažėjo bendravimo su žmonėmis galimybės, prarado pasitikėjimą žmonėmis, tapo bailesnė ir jautresnė. Atsižvelgiant į dėl panaudoto smurto pablogėjusią jos sveikatą ir patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmės lydi ją iki šiol, prašo priteisti būtent tokio dydžio civilinį ieškinį.

Liudytoja I. Č., kaltinamojo T. M. sesuo, patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1., b.l. 154, 156-159) ir parodė, kad jai į grįžus namo, datos tiksliai neprisimena, namuose buvo brolis. Iš vonios išėjo brolio draugas (jo atžvilgiu byla išskirta), o nukentėjusioji rengėsi, ji buvo su apatiniu trikotažu. Ji pasakė broliui, kad eitų iš buto ir nedarytų betvarkės. Jie visi išėjo. Bute buvo brolis, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir nukentėjusioji, kuri sėdėjo ant vonios ir rengėsi. Ji buvo išgėrusi. Bute svetainėje rado pustuščius 3-4 alaus butelius. T. M. turi savo kambarį. Kai jis išvažiavo tai jo kambarys buvo tvarkingas. Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta nukentėjusiajai sakė „greičiau renkis“ ir jie visi trys išėjo iš buto. Matė, kad nukentėjusi kažką mojavo, sulingavo, tada ją įsodino į mašiną ir nuvažiavo. Kada brolis grįžo namo – nežino. T. M. pasakojo, kad su kitu vaikinu rūkė balkone, kai juos užkalbino mergina, paskui ji užėjo į butą, kad nukentėjusi kambaryje norėjo prišlapinti. Brolis sakė, kad su kitu asmeniu nukentėjusioji turėjo lytinius santykius, bet ar savo noru – nežino. Jai brolis sakė, kad prie nukentėjusiosios nelindo. Kai namuose ji po to tvarkėsi, tai kraujo niekur nerado. Nukentėjusi nebuvo sužalota, sumušimo žymių nesimatė. Nukentėjusi buvo išgėrusi, sprendžia iš jos elgesio.

Liudytoja A. M., nukentėjusiosios R. M. motina, parodė, kad 2012-06-27, apie 11-12 val., R. M. išėjo iš namų sveika ir blaivi. Ji grįžo namo po pietų, šlapia, sutinusia nosimi, prašė iškviesti greitąją. Medikai apžiūrėjo nukentėjusią, pamatę sužalotą koją, pranešė policijai. R. M. buvo šlapia, po akimi buvo mėlynė, nosis buvo pakrypusi į šoną. Ji nieko nekalbėjo, buvo šoke. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu dukra buvo nuvežta į ligoninę. Iš jos pasakojimų sužinojo, kad ją mušė ir prievartavo kas norėjo. Ji neprisimena, kad dukra būtų gėrusi kelias dienas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji R. M. parodė, įvykio vietą bei įvykio aplinkybes, kurios sutampa su aplinkybėmis nurodytomis jos ankstesnėse apklausose (t.1 b.l. 31-41).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji R. M. atpažino T. M., kaip ją žaginusį ir sužalojusį asmenį (t.1., b.l. 27-28).

2012-06-08 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiąją R. M., konstatuoti sužalojimai dešinėje šlaunyje (1 t., b.l. 20-22 ).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1444/12(02) konstatuota, kad R. M. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairiame žaste ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose būdingos tiesioginiam smūginiam kontaktui. Tikėtina, kad tai galėjo gautis ir suduodant kumštimi. Sužalojimai R. M. padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais (t.1., b.l. 43-44).

Teismo medicinos specialisto papildomoje išvadoje Nr. pG2233/12(02) konstatuota, kad dėl nosies kaulų lūžimo ir krūtinės kairės pusės X-XI šonkaulių lūžimų, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1., b.l. 49-50).

Teismo medicinos specialisto papildomoje išvadoje Nr. Pg221/14(02) konstatuota, kad poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai R. M. dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryti metaliniu mėsos apdorojimo plaktuku (t.1., b.l. 57-58).

Kratos protokole užfiksuota, kad kaltinamojo T. M. namuose, (duomenys neskelbtini) Kaune, paimtas virtuvinis plaktukas mėsai mušti, kuris apžiūrėtas ir tai užfiksuota apžiūros protokole (t.1., b.l.144-145,146-147).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji R. M. pateikė 2012-06-07 įvykio metu vilkėtus drabužius -kelnaites, liemenėlę, džinsus, bliuzelę (t.1., b.l. 59).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad R. M. pateikti drabužiai apžiūrėti. Ant džinsų rastos galimai kraujo dėmės bei kelnių audinio pažeidimai (t.1., b.l. 60-75).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(3888)-ISI-622 nurodyta, kad atlikus nukentėjusiosios R. M. rūbų biologinį tyrimą, nustatyta, kad ant džinsinių kelnių rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmenybei nustatyti, todėl negalima atsakyti kam priklauso rasta sperma. Ant apatinių kelnaičių rasta sperma sumaišyta su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima tik vieną asmenį - moterį, tačiau negalima atsakyti kam priklauso rasta sperma. Ant tirti pateiktos liemenėlės, rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmenybei nustatyti, todėl negalima atsakyti kam priklauso rasta sperma. Ant džinsinių kelnių rasta sperma nepriklauso T. M.. Ant džinsinių kelnių, apatinių kelnaičių rastas moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. M. genotipu (t.1., b.l. 86-89).

Specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISI-1108 konstatuota, kad atlikus trasologinį tyrimą, apžiūrėjus nukentėjusiosios R. M. sužalojimus, užfiksuotus nuotraukose ir T. M. viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų išliejas ir jų eksperimentinius spaudimo pėdsakus ir atlikus jų lyginimą, esminiai bendrųjų požymių nesutapimai leidžia daryti išvadą, kad nuotraukose užfiksuoti pėdsakai palikti ne T. M..

2012-07-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja I. Č. atpažino asmenį, kurį žinojo kaip savo brolio draugą, pravarde (duomenys neskelbtini) (1 t.,b.l. 158-159).

2012-07-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja I. Č. atpažino nukentėjusiąją R. M., kaip moterį, kurią pažinojo kaip savo pažįstamo Roko motiną, kurią matė savo namuose 2012-06-07 (1 t., b.l.156-157).

Kauno m. Žaliakalnio PK pareigūno surašytame tarnybiniame pranešime dėl liudytojos I. Č. telefoninių pokalbių suvestinių, analizuojami liudytojos I. Č. pokalbiai, kuriuose ji kalba apie jų namuose brolio T. ir jo draugo (duomenys neskelbtini) išžagintą (duomenys neskelbtini) mamą ( 2 t., b.l.58-59).

Įrodymų vertinimas.

Kaltinamasis T. M. dėl nukentėjusiosios R. M. išžaginimo savo kaltę pripažino tik deklaratyviai, t.y. pripažino vien tik patį lytinio akto su ja faktą, tačiau neigė pagrindinį ir būtinąjį šio, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – fizinio smurto naudojimą siekiant palaužti nukentėjusiosios valią tokiam prievartiniam lytiniam aktui priešintis, be to, kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusioji lytiniam aktui iš vis nesipriešino ir jo guldoma į lovą tik pareiškė, kad „gal nereikia”. Objektyviai nustatytą fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją kaltinamasis tvirtino naudojęs ne siekiant palaužti jos valią priešintis naudojamai fizinei prievartai, o dėl visai kitų ir su lytiniais aktais niekaip nesusijusių priežasčių (nukentėjusiosios prisišlapinimo į lovą).

Dėl kėsinimosi seksualiai prievartauti kaltinamasis savo kaltę taip pat neigė, pareikšdamas, kad virtuvėje kartu geriant alų, nukentėjusioji jam kažką pasakė, tada jis jai atsakė, kad tuoj „gaus į burną” ir buvo išsiėmęs savo lytinį organą, tačiau nukentėjusioji neprasižiojo, todėl nieko ir neįvyko. Manytina, kad tokiais parodymais kaltinamasis neigia savo kaltę ir bando įtikinti teismą, kad jo pagrasinimas, kad „tuoj gaus į burną” buvo tik atsakas į kažkokį grubų ar nemandagų pačios nukentėjusiosios pasakymą, o ne jo kėsinimasis nukentėjusiąją seksualiai išprievartauti.

Tačiau nežiūrint į tokius kaltinamojo parodymus, kurie laikytini jo gynybos pozicija ir siekiu išvengti atsakomybės, jo kaltę dėl pasikėsinimo nukentėjusiąją seksualiai išprievartauti ir dėl jos išžaginimo, visiškai patvirtina kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir šiame nuosprendyje aprašyti įrodymai - nukentėjusiosios parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje, jos atpažinimas kaltinamojo iš nuotraukos, kaltinamojo sesers, liudytojos I. Č. parodymai, jos telefoninių pokalbių išklotinės, kuriose ši liudytoja kalba apie jų namuose brolio T. išžagintą (duomenys neskelbtini) mamą ir nukentėjusiosios motinos, liudytojos A. M. parodymai.

Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia teismui neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamojo T. M. veikoje yra visi būtinieji jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 149 str. 1 d., 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Dėl inkriminuoto nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltinamasis savo kaltės neneigė, jo kaltę šioje dalyje taip pat patvirtino nukentėjusioji, liudytojos I. Č., A. M., nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje, kaltinamojo atpažinimas iš nuotraukos, be to, jo kaltę visiškai patvirtino ir kiti objektyvūs įrodymai - teismo medicinos specialistų išvados, kratos kaltinamojo namuose rezultatai, kurios metu buvo rastas nusikaltimo įnagis – virtuvinis plaktukas mėsai mušti, šio įnagio apžiūra, nukentėjusiosios rūbų apžiūra, kurios metu ant jos rūbų buvo nustatytos kraujo dėmės ir rūbų pažeidimai.

Taigi šių įrodymų taip pat visiškai pakanka konstatuoti, kad kaltinamasis T. M. nukentėjusiajai R. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuotas teisingai.

Skirtina bausmė, civiliniai ieškiniai, kardomoji priemonė, daiktiniai įrodymai, advokato apmokėjimo išlaidos.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis T. M. turi polinkį nusikalsti, dabar teisiamas jau devintą kartą, anksčiau teistas taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, šiuo metu jis atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo nuosprendžiu aptariami padaryti nusikaltimai taip pat smurtiniai, padaryti prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, priskiriami nesunkiems, o dvi veikos - sunkiems nusikaltimams, todėl LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skiriant konkretų laisvės atėmimo terminą buvo atsižvelgta ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - girtumą, kuris akivaizdžiai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Atsakomybę už nusikaltimą, numatyta LR BK 138 str. 1 d. lengvina kaltinamojo prisipažinimas padarius šią nusikalstamą veiką. Aptartas deklaratyvus kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 1 d., 22 str. 1d., 150 str. 1 d. nelaikytinas nuoširdžiu, todėl šioje dalyje jis nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiuo nuosprendžiu aptariamos už atskirus nusikaltimus skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, numatytu LR BK 63 str. 4 d., subendrinta bausmė dar bendrintina ir su 2014-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais bausme jas iš dalies sudedant.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 276.28 eurų (953. 94 Lt) civilinį ieškinį dėl nukentėjusios R. M. gydymo, jis pagristas, įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo T. M..

Nukentėjusioji R. M., kaip minėta anksčiau, pareiškė 4000 eurų civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.283 str., 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios R. M. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos pagrįstumas yra neginčijamas, nes ši žala padaryta nusikaltimais, dėl kurių ji neišvengiamai patyrė stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi, teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Šuo konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti į nukentėjusiajai padarytą žalą, į konkrečia nusikalstama veika sukeltas pasekmes (buvo pažeista jos seksualinio apsisprendimo laisvė, ji patyrė fizinį skausmą, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui, nes buvo sulaužyta nosis ir šonkauliai. Ji patyrė emocinį šoką, pažeminimą, pablogėjo jos klausa. Po patirtų išgyvenimų jaučia baimę, nerimą, kamuoja vaizdiniai, susiję su patirta seksualine prievarta, sutriko miegas, sumažėjo bendravimo su žmonėmis galimybės, prarado pasitikėjimą žmonėmis, tapo bailesnė ir jautresnė. Dėl panaudoto smurto pablogėjo jos sveikata, o patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų pasekmės lydi ją iki šiol). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas žemesniųjų teismų praktiką, yra ne kartą pasisakęs, kad teismai, spręsdami nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimus, neprivalo atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį tik tais atvejais, kai neturtinė žala padaroma nusikaltimais žmogaus gyvybei ar sveikatai. Taigi teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes, į šių konkrečių nusikalstamų veikų sukeltas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, į realiai padarytą neturtinę žalą ir mano, kad nukentėjusiosios pareikštas 4000 eurų civilinis ieškinys nėra aiškiai per didelis, mažinti jo nėra pagrindo, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo T. M..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis LR BK 66 str., kaltinamajam į bausmę įskaičiuotinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmės dalis.

Daiktai, turėję reikšmės tyrimui ir bylos nagrinėjimui – nukentėjusios R. M. drabužiai - kelnaitės, liemenėlė, džinsai ir palaidinė, supakuoti kartoninėje dėžėje, saugomi Kauno m. Žaliakalnio PK (1 t., b.l. 77,78), nukentėjusios R. M. ir kaltinamųjų T. M. ir D. M. seilių pavyzdžiai, supakuoti voke, saugomi Kauno m. Žaliakalnio PK (1t., b.l. 99, 100), kaltinamųjų T. M. ir D. M. dantų atliejos, supakuotos voke, saugomos Kauno m. Žaliakalnio PK (1t.,b.l. 116, 117), mėsos apdorojimo plaktukas, paimtas iš kaltinamojo T. M. namų, kratos metu, saugomas Kauno m. Žaliakalnio PK (1t.,b.l.149, 150), 3CD, kuriuose saugoma informacija, gauta telekomunikacijos tinklais pagal 2012-06-13 nutarimą ir 2012-06-19 bei 2012-07-10 Kauno apylinkės teismo nutartis, saugomi Kauno m. Žaliakalnio PK (2t., b.l. 87,88), nuosprendžiui įsitesėjus paliktini saugoti išskirtoje kito kaltinamojo baudžiamojoje byloje (LR BPK 94 str.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo T. M. 206.47 eurų gynybos išlaidų.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalis) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, esant suimtam, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl gynybos išlaidos iš suimto kaltinamojo T. M. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298 str., 304-305 str. str., 307-308 str., str., 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 1 d., 22 str. 1 d., 150 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir skirti bausmes :

pagal LR BK 138 str. 1 d. – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą bausmę – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014-11-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir T. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti T. M. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-07-16 iki 2012-10-16, nuo 2015-01-21 iki 2015-07-02 ir bausmės dalį, atliktą pagal 2015-04-28 nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015-07-02 ir iki bausmės vykdymo pradžios pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

nukentėjusiajai R. M. - 4000 eurų (keturis tūkstančius eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti,

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui - 276.28 eurus (953, 94 litų) už nukentėjusios R. M. gydymą.

Iš kaltinamojo T. M. priteisti 245.15 eurų nukentėjusiosios R. M. advokato atstovavimo išlaidų Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai (juridinio asmens kodas – 188659752, atsiskaitomoji sąskaita LT 247300010112394300 AB Swedbankas, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) (LR BPK 106 str. 2 d.).

Advokato gynybos išlaidų iš T. M. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus - nukentėjusios R. M. drabužius - kelnaites, liemenėlę, džinsus ir palaidinę, supakuotus kartoninėje dėžėje, saugomus Kauno m. Žaliakalnio PK (1t., b.l. 77,78), nukentėjusios R. M. ir kaltinamųjų T. M. ir D. M. seilių pavyzdžius, supakuotus voke, saugomus Kauno m. Žaliakalnio PK (1t., b.l. 99, 100), kaltinamųjų T. M. ir D. M. dantų atliejas, supakuotas voke, saugomas Kauno m. Žaliakalnio PK (1 t., b.l. 116, 117), mėsos apdorojimo plaktuką, paimtą iš kaltinamojo T. M. namų, kratos metu, saugomą Kauno m. Žaliakalnio PK (1t.,b.l.149, 150), 3CD, kuriuose saugoma informacija, gauta telekomunikacijos tinklais pagal 2012-06-13 nutarimą ir 2012-06-19 bei 2012-07-10 Kauno apylinkės teismo nutartis, saugomus Kauno m. Žaliakalnio PK (2t., b.l. 87,88), nuosprendžiui įsitesėjus palikti saugoti išskirtoje kito kaltinamojo byloje.

Nuosprendis per 20 d. apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.