Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, verčiant vertėjai Virginijai Narmontaitei ir Danutei Kontarienei, dalyvaujant ieškovei J. Š., ieškovės atstovui – advokatui Eligijui Karbauskui, institucijos, ginančios vaikų interesus atstovams I. M. ir A. V., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui V. Š. (V. Š.), institucijai, ginančiai vaikų interesus – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2011-11-03 kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jos dukters I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, biologiniu tėvu, o I. Š. – jo duktė; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina – ieškove; priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 1000 Lt, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos nepilnametei dukrai I. išlaikymą iki jos pilnametystės; taip pat priteisti iš atsakovo už tris metus dukters išlaikymui 36000 Lt įsiskolinimą ir visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė (b.l.56-62,72-74). Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu pradėjo bendrauti 1999 metais, o vėliau ėmė gyventi kartu atsakovo tėvų namuose. Atsakovas su ieškove nebuvo susituokęs, bet dukrą I. pripažino, nors teisiškai to neįformino. Manė, kai susituoks, tai sutvarkys ir mergaitės dokumentus. Tuomet abu buvo neseniai baigę vidurinę mokyklą, o (duomenys neskelbtini) gimus dukrai, jiems reikėjo išlaikyti šeimą. Tačiau neturint specialybės, Lietuvoje darbo nepavyko susirasti, todėl vaiko tėvas išvyko uždarbiauti į Didžiąją Britaniją. Ieškovė, kartu su dukterimi, toliau gyveno atsakovo tėvų namuose. Nežiūrint į tai, kad atsakovas dirbo, bet vaiko nepadėjo išlaikyti, todėl pradžioje teko ieškovei su kūdikiu pragyventi iš gaunamos valstybinės pašalpos, o vėliau, - iš jos vienos uždarbio. Sūnui gimusią anūkę ypač myli ir padėjo auginti atsakovo motina, kuri ir dabartiniu metu, ieškovės prašymu, ją laikinai globoja. Močiutė, kartu su anūke I. dažnai vyksta į Angliją aplankyti sūnaus ir savo vyro. Tuo metu jų dukra bendrauja su tėvu ir seneliu. Ieškovei paprašius atsakovo dukrą užregistruoti atsakovo pavarde, jis nesutikęs, todėl gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra. Draugaujant ir gyvenant su atsakovu, kuris žodžiu buvo vaiką pripažinęs, dabartiniu metu net teigia, jog nesantis vaiko tėvu, bet DNR tyrimo nesutiko atlikti. Sužinojo, kad atsakovas užsienyje yra sukūręs kitą šeimą bei taip pat turi vaiką. Atsakovas telefonu ieškovei grasino, kad, jeigu ji paduos atsakovą į teismą, jis mergaitę išsivešęs į Angliją, todėl neturint gyvenimiškos patirties ir lėšų, nepradėjo vaiko kilmę įrodančios bylos. Ieškovė kiek įmanydama bandė su dukryte susikurti normalias gyvenimo sąlygas. Tam reikalui ieškovė susirado darbo užsienyje. Dukrytė laikinai už sutartą užmokestį yra paliekama močiutės globai. Tuo tarpu vaiko tėvas visiškai yra nusišalinęs nuo dukters auginimo ir išlaikymo. Be to, norint vaikui sudaryti tinkamas sąlygas gyventi, ieškovė įsigijo Klaipėdoje dviejų kambarių butą, kuriame abi su dukra toliau gyvens. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes duktė yra labiau prisirišusi prie jos bei tam yra visos reikiamos sąlygos. Prašo visiškai ieškinio reikalvimus patenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teismo procesą pranešta tinkamai ir tą patvirtino (b.l. 24-29,56-61) atsakovo motina liudytoja S. Š. (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei neatvyko į teismo posėdį, todėl byla nagrinėtina, pagal byloje esančius įrodymus, jam nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Institucijos, ginančios vaikų interesus atstovės ieškovės reikalavimus pilnai palaikė. Sutiko su ieškovės nuomone, jog vaikas apie savo kilmę turi teisę į tikrus duomenis, todėl, išskirtinai ginant vaiko interesus, tie duomenys nepilnamečio asmens dokumentuose turi atsispindėti. Įrodymų, jog atsakovas yra vaiko tėvas, byloje pakanka. Taip pat ieškovės prašoma iš atsakovo suma dukrai išlaikyti, yra pagrįsta. Ieškovė kas mėnesį vien maistui dukters močiutei siunčia po 900 Lt, dar atskirai perka rūbus ir reikalingus daiktus, to neginčija ir atsakovo motina, kuri teigė, jog gaunamos sumos dažniausiai nepakanka. Taigi, ieškovė, be kitų pagalbos viena negali patenkinti visų dukters poreikių. Mergaitė auga, domisi sportu, muzika, piešimu ir gerai mokosi. Ieškovė pateikė paskaičiavimus, jog kas mėnesį vaikui reikia 2000 Lt, o atsakovas nesinaudojo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir duomenų, kiek turi išlaikytinių ir koks yra jo šeimos biudžetas, todėl ieškovės prašymas turi būti patenkintas. Šalių duktė žino, kad jos tėvas ir senelis gyvena Anglijoje, nes dažnai nuvyksta su močiute į svečius. Nustatyta, kad atsakovas turi kitą šeimą, į kurią visiškai nenori įsileisti pirmosios dukters. Pokalbių su I. metu, ji paaiškinusi, kad su tėčiu susitinka senelio namuose arba eina pasivaikščioti, bet į tėčio namus pakviesta nebuvo. Mano, kad tarp tėvo ir dukters yra užslėptas bendravimas, t. y. atsakovas, slėpdamasis nuo dabartinės savo šeimos, bendrauja su vaiku atskirai. Su tėvu nustatyti gyvenamąją I. vietą nėra prasmės, nes jis turi sukūręs kitą šeimą, kuri šio vaiko nepriimtų. Be to, atsakovas – mergaitės tėvas net neprašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Tuo tarpu ieškovė įsigijo butą Klaipėdoje, nes Italijoje neįsitvirtino, todėl grįžta į Lietuvą. Kiek pastebėjo, tai motina su dukra yra ypač artimos. Ieškovė, gyvendama ir dirbdama Italijoje, nenorėdama mergaitės traumuoti, jos neišsivežė į užsienį, bet sudarė sąlygas vaikui toliau gyventi, lavintis ir mokintis įprastoje aplinkoje. Tam tikslui ir buvo ieškovės iniciatyva nustatyta atlygintina laikinoji – periodiška mergaitės globa. Yra įsitikinusi, kad tikslingiau mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina, nes vaikai turi gyventi su tėvais arba su vienu iš jų, o ne su seneliais. Duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi nepilnamete dukterimi, neturi. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti patenkintas.

Liudytoja S. Š. patvirtino, jog ji yra atsakovo mama. Nurodė, kad jos sūnus teismo dokumentus Anglijoje gavo ne savo gyvenamosios vietos adresu, bet tėvo, jos sutuoktinio adresu. Sūnus yra pakeitęs savo telefono numerį ir jai žinomą adresą, todėl dabar negali pasakyti, kur jis gyvena. Kiek sūnus yra sakęs, jog dirba „fūristu“ ir gauna kas mėnesį apie 1000 - 1200 svarų sterlingų atlyginimą, o ar dirba jo sutuoktinė, nežino. Anksčiau sūnus I. skambindavo, o dabar bendravimas nutrūko. Anūkė šiais metais gavo tik sveikinimą mokslo metų pradžios proga. Mano, kad dėl šios iškeltos bylos, sūnus su tėvu nebebendrauja. Tačiau vasarą svečiuojantis Anglijoje, sūnus su dukterimi bendravo bei pirko jai dovanas. Sūnus pripažįsta dukrą, bet oficialiai jau turi kitą šeimą. Faktiškai jie, kaip atsakovo tėvai, su naujaja jo žmona latve nelabai sutaria, todėl nėra su jų šeima jokio ryšio. Patvirtino, kad sūnus naujojoje šeimoje augina 6 metų dukterį, su kuria jai teko bendrauti tik vieną kartą. Sūnaus žmona žino apie Lietuvoje paliktą dukrą I., nes abi su mergaite buvo nuvykusios į jų vestuves. I. taip pat žino, kad turi sesę, nors sūnus prašė to jai nesakyti. Jos sūnui nereikalinga jokia DNR patikra, nes yra 100 procentų įsitikinusi, kad I. yra V. duktė. Devyniolikmetė ieškovė su jos dvidešimt vienerių metų sūnumi V. nuo 1999 metų gyveno pas ją ir vedė bendrą šeimos ūkį bei jiems 2002 metais gimė duktė I.. Be to, V. niekada nesakė, kad I. ne jo duktė. Kiek žino, tai jo žmona nesutinka, kad jis turėtų dar vieną vaiką. Gimus mergaitei, sūnus išvažiavo į Angliją dirbti, o vėliau J. susirado darbo Italijoje. Išvykstant į užsienį, savo dukrai I. J. įsteigė laikiną globą, nes nenorėjo mergaitę traumuoti. Ji sutiko būti laikina mergaitės globėja, nes labai myli savo anūkėlę ir nori, kad ji ir toliau su ja gyventų. Patikino, kad sūnus ir senelis siunčia jai pinigus, kad padėtų išlaikyti mergaitę, nes ji dėl jos priežiūros, kol ji nėjo į mokyklą, negalėjo dirbti. Dabar įsidarbino, o lapkričio mėnesį su I. vyks pas savo vyrą į Angliją, o ten susitiks ir su mergaitės tėvu. Viešnagės metu sūnus duoda mergaitei pinigų tiek, kiek reikia. Pripažįsta, kad tris metus ieškovė jai kas mėnesį siųsdavo po 860 Lt ir papildomai motina pati pirkdavo rūbus bei kitus reikalingus mergaitei daiktus. Pradžioje, gal porą metų, pinigus siųsdavo ir sūnus dukters išlaikymui, bet jau 7 metai, kai jis turi kitą šeimą, todėl nuolat dukrai lėšų nebeskiria, išskyrus kai nuvyksta į svečius. Kas mėnesį ji iš savo vyro gaunanti apie 1200 – 1500 Lt, kurie panaudojami mokesčiams apmokėti ir jai pragyventi. Mokesčius ir išlaidas ji dalina į tris dalis: jos, sutuoktinio ir anūkėlės. Neskaičiavo, kiek kas mėnesį vaikui išleidžia pinigų, bet mano, kad 2000 Lt vaiko išlaikymui tikrai nereikia, pakaktų kokių 1500 Lt. Patikino, kad visą šią vasarą ieškovė buvo Lietuvoje ir gyveno kartu su savo dukra I.. Iš Italijos į Lietuvą J. atvyksta kas trys mėnesiai ir išbūna su mergaite apie 2-3 savaites. Pripažino, kad ieškovė ya rūpestinga mama, bet labai norėtų, kad mergaitė liktų gyventi su ja. Nenori nė vienam iš tėvų jos atiduoti, nors taip pat lankėsi su vaiku Italijoje ir matė, kad ieškovė gyvena puikiai, turi draugą, bet yra nesusituokusi, todėl neaišku, kaip ten vaikui sektųsi. Svečiuojantis Italijoje, anūkėlė su mamos draugu nelabai bendravo, matyt, dėl kalbų spragos. Sutinka ir toliau būti mergaitės globėja.

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių, jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusios I. Š. biologiniu tėvu yra atsakovas, o I. yra jo duktė (b.l.8-12, 14,56-62). Gimimo liudijimas pagrindžia, jog ieškovės dukrai I. yra suteikta pavardė Š. pagal motinos turimą pavardę, o įrašo apie tėvą išvis nėra (b.l.14).

Iš faktinių bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai I. nuolat materialinio išlaikymo neteikė, bet per savo motiną bendravo su dukra, pirko daiktus ir dovanas, nors teisiškai ikiteismine tvarka vaiko nepripažino. Taip pat, atsakovas su ieškove negyveno santuokinio gyvenimo bei, po vaiko gimimo, atsakovui uždarbiaujant užsienyje, toliau nuolatinio ryšio vienas su kitu nebepalaikė. Ieškovė, nuo pat dukters gimimo, gyveno atsakovo tėvų bute bei šalims gimęs kūdikis buvo išlaikomas, padedant jo seneliams, ieškovės iš gaunamos socialinės pašalpos bei siunčiamų atsakovo lėšų motinai. Nepilnamečio vaiko motina charakterizuojama teigiamai. Ieškovė nebausta ir neteista. Pagal nepilnametės I. Š. motinos prašymą, Vaiko teisių apsaugos skyrius teikimu siūlė mergaitei nustatyti laikinąją globą, paskiriant S. Š. globėja (b.l.70). Įvertinus tai, kad vaiko motina laikinai išvyksta dirbti ir gyventi į Italiją, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo I. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa bei paskirta vaiko laikinaja globėja močiutė S. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (b.l.71). Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina ieškovės teiginius, jog ji pagal pirkimo – pardavimo 2011-12-29 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės nuosavybės teise įsigijusi 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.47). Vaiko teisių apsaugos skyrius, ištyręs ieškovės ir vaiko gyvenimo sąlygas, pateikė išvadą, jog bute vaikui gyventi sąlygos yra geros (b.l.68). Taip pat institucija, aplankiusi laikinosios globėjos namus, nustatė, jog globėja savo pareigas atlieka tinkamai bei sąlygos mergaitei gyventi, mokintis ir lavintis yra suteiktos, santykiai su senele yra nuoširdūs ir draugiški (b.l.69). Ieškovė pateikė teismui skaičiuotę, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia apie 2070 Lt (b.l.46). Ieškovė kas mėnesį močiutei (laikinajai globėjai) skiria 860 Lt už vaiko priežiūrą, 150 Lt sumoka repetitoriui, 100 Lt gyvybės draudimas, 200 Lt mokyklos išlaidos, 200 Lt laisvalaikio praleidimui, 100 Lt žaislams, pavasario/vasaros drabužiams per metus išleidžia 2000 Lt, o rudens/žiemos – 2500 Lt ir 500 Lt dovanoms – šventėms. Faktiškai globėjai (vaiko močiutei) jau yra sumokėta 11550 Lt. Iš viso per metus ieškovė vaikui išleidžia apie 24850 Lt. Duomenų, apie tai, kad šalių nepilnametis vaikas serga ar turi specialių poreikių, nenustatyta. Taip pat nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovas pats ar per savo tėvus nuolat išlaiko savo dukrą materialiai (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Konstatuotina, kad civilinės metrikacijos įstaigos tėvystės pripažinimo įrašus atlieka pagal vaiko motinos ir tėvo pareiškimus arba pateikus teismo patvirtintą prašymą dėl tėvystės pripažinimo (Civilinio kodekso 3.293 straipsnis). Kadangi atsakovas oficialiai gera valia atsisako tėvystę pripažinti, ieškovė vaiko kilmę nori įteisinti teismo sprendimu (Civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Pažymėtina, kad šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38, 39 straipsniai). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Konstatuotina, kad vaikas nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Kadangi vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, ieškovės prašymas – įrašyti dukters asmens dokumentuose biologinio tėvo duomenis yra visiškai tenkintinas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234, 4-6, 9, 21 straipsniai, Civilinio kodekso 3.130, 3.137-3.138, 3.140, 3.148, 3.155-3.158, 3.161, 3.167 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis objektyviais kriterijais, nustatė, jog ieškovė sugebės tinkamai vaiku pasirūpinti, nes yra tvirtų pažiūrų asmenybė, turinti gyvenimiškų tikslų, kovojanti už vaiko interesus, galinti dabar ir ateityje reikiamai prižiūrėti savo nepilnametę dukrą. Ieškovė pripažino, kad vaiko tėvas gyveno ir gyvena atskirai bei, kol nenustatyta tėvystė, neturėjo galimybės išsiaiškinti biologinio tėvo tikrųjų kėslų vaiko atžvilgiu.

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių, jų atstovų paaiškinimus bei į tai, kad atsakovas neginčija vaiko gyvenamosios vietos, šalių dukters I. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, nes mergaitės biologinis tėvas neturi galimybės tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Tokiu būdu įsteigtoji laikinoji vaikui globa naikintina (b.l.70-71).

Be to, įvertinus tai, jog vartotojų kainos Lietuvos Respublikoje kyla, o augančio nepilnamečio vaiko poreikiai didėja, atsakovės prašymas priteisti dukrai išlaikymą iš dalies tenkintinas, nes materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovės prašomas priteisti kas mėnesį išlaikymo vaikui dydis – po 1000,00 Lt - teismo laikomas iš dalies realiu ir pagrįstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Iš faktinių bylos aplinkybių paaiškėjus, kad atsakovas augina dar vieną nepilnametį vaiką, objektyviai įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, abiejų šalių pragyvenimo lygį, atsakovo ir jo mamos faktiškai įdėtą indėlį į mergaitės auklėjimą, priežiūrą, nereguliariai atsakovo skiriamas lėšas ir realų išlaikymo išieškojimą, ieškovės prašoma dukters išlaikymo įsiskolinimo už tris metus suma mažintina iki 10800 Lt (36 mėn. x 300 Lt) bei nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2011-11-03) išlaikymas mergaitei priteistinas po 800 Lt iki jos pilnametystės, kuris, teismo įsitikinimu, yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog vaiką nuo jo gimimo reguliariai rėmė ir kas mėnesį remia lėšomis ar daiktais, nors materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalėjo ir privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Esant tokioms aplinkybėms bei įrodymams, šalių paaiškinimams, darytina išvada, jog nepilnamečio vaiko gimimo liudijime atliktinas įrašas apie biologinį tėvą; įpareigotinas civilinės būklės aktų tvarkytojas išduoti naują gimimo liudijimą, įrašant nustatytus duomenis (Civilinio kodekso 3.149, 3.151-3.153 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 376, 394-399 straipsniai).

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (278,00 Lt žyminis mokestis paduodant ieškinį dėl tėvystės nustatymo + 2000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti) priteistinos iš atsakovo, nes šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taip pat žyminis mokestis nuo priteisto išlaikymo vaikui sumos (800 Lt x 12 mėn.= 9600 Lt – 3 procentai žym.mok. = 288,00 Lt ir nuo įsiskolinimo už 36 mėn. - 10800 Lt – 3 procentai = 324,00 Lt), iš viso: 612,00 Lt priteistinas į valstybės biudžetą iš atsakovo, nes ieškovė įstatymu nuo šio mokesčio yra atleista (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 ir 282 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti, kad nepilnametės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) biologiniu tėvu yra V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o I. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jo duktė;

įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių papildyti I. Š. gimimio liudijimo (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) žinias apie biologinį tėvą;

nustatyti nepilnametės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini);

nepilnametės dukters I. Š. auklėjimo bei bendravimo klausimus V. Š. ir J. Š. privalo spręsti geranoriškai, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko mokymosi, lavinimosi bei poilsio grafikų;

priteisti iš V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-11-03 po 800 Lt, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametės dukters I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės.

priteisti iš V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-11-03 iki 2011-11-03 susidariusį 10800,00 Lt (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai Lt ir 00 ct) įsiskolinimą nepilnametės dukters I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui.

nepilnametės I. Š. gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną J. Š..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš V. Š. 612,00 Lt (šeši šimtai dvylika Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei, atsakovas V. Š. privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą „5660“.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą I. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), laikinąją globą.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimą, nuo jo paskelbimo dienos, galima per 30 dienų apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.