- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-946-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38264-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties laikyti ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo nepaduotu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 32 553,17 Lt dydžio žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-11 nutartimi nustatė ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ terminą ieškinio trūkumams pašalinti – ieškovo pareikštus reikalavimus ir ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes išskirti į atskirus ieškinius ir kreiptis į teismą su atskirais ieškiniais bendra tvarka, o nagrinėjamoje byloje palikti tik faktines aplinkybes dėl vieno draudžiamojo įvykio su vienu savarankišku subrogaciniu reikalavimu. Teismas nustatė, jog reiškiamo ieškinio pagrindą sudaro 11 savarankiškų draudžiamųjų įvykių su savarankiškais draudėjais ir savarankiškais įvykio kaltininkais. Ieškinyje taip pat nurodytas dėl kiekvieno įvykio reiškiamas savarankiškas subrogacinis reikalavimas, t.y. iš viso 11 subrogacinių reikalavimų. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno draudžiamojo įvykio ir reiškiami subrogaciniai reikalavimai gali būti atskiro ieškinio dalykas, pagrįstas savarankiška medžiaga fakto klausimu (atskira žalos byla), sprendė, jog ieškovo pareikštas ieškinys ir reiškiami reikalavimai dėl atskirų draudžiamųjų įvykių yra individualūs. Teismo vertinimu ieškovo pareikštas ieškinys neatitiko procesinio bendrininkavimo sąlygų (CPK 43 str.), kurių nesant proceso koncentruotumo principas liktų neįgyvendintas, padidėtų teismo klaidos galimybė, tikimybė, kad tam tikras reikalavimas gali likti neišspręstas ar tam tikros sprendžiamam klausimui svarbios aplinkybės būtų tinkamai neįvertintos.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas 2014-11-18 pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame paaiškino, kad ieškovo reikalavimai turėtų būti išnagrinėti vienoje byloje. CPK 43 str. norma nėra aktuali, kadangi byloje yra tik vienas ieškovas ir atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui AAS „Gjendsige Baltic“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Įvertinęs ieškovo nurodytus argumentus teismas sprendė, jog nėra pagrindo ieškovo pareikštų reikalavimų nagrinėti vienoje civilinėje byloje. Nors ieškovas ieškinyje nurodytas teisines situacijas grindžia tais pačiais teisiniais argumentais, tačiau ieškovo daroma išvada, jog visi 11 ieškovo reiškiamų subrogacinių reikalavimų yra vienarūšiai, nepagrįsta, kadangi visų 11 savarankiškų draudžiamųjų įvykių su savarankiškais draudėjais ir savarankiškais įvykio kaltininkais faktinės aplinkybės skiriasi, t.y. skirtingi draudžiamieji įvykiai bei jų dalyviai. Vien tai,
kad byloje dalyvauja tas pats ieškovas ir tas pats atsakovas, esant individualizuotiems reiškiamiems reikalavimams dėl atskirų draudžiamųjų įvykių, nesudaro pagrindo išvadai, jog byloje nėra procesinio bendrininkavimo, o ieškovo argumentai dėl kitų teisme nagrinėjamų tokio pobūdžio bylų nesuponuoja teismui pareigos nagrinėti visus pareikštus ieškovo reikalavimus vienoje civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant ieškovo pareikštus reikalavimus vienoje civilinėje byloje, proceso koncentruotumo principas liktų neįgyvendintas, padidėtų teismo klaidos galimybė, tikimybė, kad tam tikras reikalavimas gali likti neišspręstas ar tam tikros sprendžiamam klausimui svarbios aplinkybės būtų tinkamai neįvertintos. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovas netinkamai pašalino nutartyje nurodytus ieškinio trūkumų, todėl nesant pagrindo pakartotinai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad teismo nustatyti įpareigojimai pašalinti ieškinio trūkumus buvo nepagrįsti, teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų išdėstymas viename ieškinyje nelaikytinas ieškinio trūkumais, kadangi ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 str. 1 d.). Teismas priimdamas ieškinį, kuriame sujungti keli reikalavimai, turi teisę vieną ar kelis reikalavimus išskirti į atskirą bylą, o ne nustatyti ieškinio trūkumus (CPK 136 str. 2 d.). Visi vienuolika ieškovo subrogacinių reikalavimų atsakovui yra vienarūšiai, dėl tos pačios teisinės situacijos, grindžiamos tai pačiais teisiniais argumentais. Tolimesnis to paties teisinio klausimo sprendimas vienuolikoje atskirų bylų pareikalautų daugiau teismo darbo, būtų susijęs su didesniais proceso dalyvių kaštais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, yra pagrįsta ir teisėta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ terminą ieškinio trūkumams pašalinti t.y. ieškovo pareikštus reikalavimus ir ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes išskirti į atskirus ieškinius ir kreiptis į teismą su atskirais ieškiniais bendra tvarka, o nagrinėjamoje byloje palikti tik faktines aplinkybes dėl vieno draudžiamojo įvykio su vienu savarankišku subrogaciniu reikalavimu. Teismas konstatavo, jog ieškovo reiškiami reikalavimai dėl atskirų draudžiamųjų įvykių yra individualūs, ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka procesinio bendrininkavimo. 2014 m. lapkričio 18 d. ieškovas pateikė teismui prašymą ieškovo reikalavimus išnagrinėti vienoje byloje. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinys atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Teismas sprendė, jog ieškovas netinkamai pašalino 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Nurodė, jog nėra pagrindo ieškovo pareikštų reikalavimų nagrinėti vienoje civilinėje byloje, kadangi visų 11 savarankiškų draudžiamųjų įvykių su savarankiškais draudėjais ir savarankiškais įvykio kaltininkais faktinės aplinkybės skiriasi t.y. skirtingi draudžiamieji įvykiai bei jų dalyviai. Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjant ieškovo pareikštus reikalavimus vienoje civilinėje byloje proceso koncentruotumo principas liktų neįgyvendintas.
Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui, kokius reikalavimus jam reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas atsakovui reiškia ieškinį dėl 11 subrogacinių reikalavimų. Įvykus draudžiamiesiems įvykiams, ieškovas savo nukentėjusiems draudėjams išmokėjo draudimo išmokas už trečiųjų asmenų, kurių civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo bendrovėje, padarytą žalą bei prašo žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens draudiko (atsakovo). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 11 subrogacinių reikalavimų, kuriais grindžiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, yra individualūs t.y. skirtingi draudžiamieji įvykiai ir jų dalyviai, ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka procesinio bendrininkavimo, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, išskirti reikalavimus į atskirus ieškinius, o trūkumų nepašalinus, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad visų 11 savarankiškų draudžiamųjų įvykių su savarankiškais draudėjais ir savarankiškais įvykio kaltininkais faktinės aplinkybės skiriasi t.y. skirtingi draudžiamieji įvykiai bei jų dalyviai. Tai reiškia, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo reiškiami reikalavimai dėl atskirų draudžiamųjų įvykių yra individualūs ir galimi nagrinėti atskirose bylose. Pažymėtina, jog teismo diskrecijai priklauso įvertinti, ar byla gali būti nagrinėjama tokia apimtimi, kokia yra pateikta, todėl teismui nustačius ir įvertinus, kad ieškiniai nagrinėjamu atveju buvo sujungti į vieną nesant fakultatyvinio bendrininkavimo sąlygų, o dirbtinai, kas negarantuos ir neužtikrins proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad šis trūkumas turi būti pašalintas ieškovo reikalavimus išskiriant į atskirus ieškinius, o minėtų trūkumų nepašalinus pagrįstai ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
Apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas minimam klausimui išspręsti, teisingai išaiškino bei pritaikė atitinkamas civilinio proceso normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.