Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2409-573/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-25
Bylos Nr.
1-2409-573/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48221-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
U. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2409-573/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48221-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.18.11; 2.1.10.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės R. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamoji

U. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Bostonas, Anglija, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

U. K. nuo 2016-03-16 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, padalinio greito maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas vadovė, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas” 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą aplaidžiai tvarkė 2016-03-01 – 2016-09-14 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.: - pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 str. 3 d. „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine tvarka“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ restoranas apskaitoje neįvertino ir į apskaitos registrus neįrašė iš restorano kasos išlaiduotų grynųjų pinigų - 823,76 Eur; apskaitoje įvertino ir į kasos knygą įrašė neįvykusią grynųjų pinigų įnešimo į banką ūkinę operaciją - 175,00 Eur, nes grynieji pinigai nebuvo įnešti į banką, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ restoranas nesurašė išlaidų dokumentų, apskaitoje neįvertino ir į apskaitos registrus neįrašė patikrinimo metu nustatyto grynųjų pinigų trūkumo restorano kasoje 6555,92 Eur, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ restoranui padarytas 7554,68 Eur (823,76 Eur + 175,00 Eur + 6555,92 Eur) nuostolis, tokiu būdu U. K. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2016-03-01 – 2016-09-14.

Kaltinamoji U. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su 2017-10-09 pranešimu apie įtarimą susipažino pilnai, įtarimo esmę supranta, kalta visiškai prisipažįsta. Šiuo metu dirba Anglijoje, įdarbinta (duomenys neskelbtini) agentūros, dirba Bostone, o darbovietės keičiasi. Darbo sutartis Anglijoje yra iki 2017 m. gruodžio 10 dienos. Jos gyvenamoji vieta Anglijoje šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), Pašto kodas (duomenys neskelbtini), Bostonas, Anglija. Angliškas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Ji nuo 2012 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jos pareigos ir darbo vieta dažnai keitėsi. Nuo 2016 m. kovo mėnesio, dienos nepamena, ji buvo paskirta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje UAB „(duomenys neskelbtini)“, greito maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaunas, vadove ir tuo metu su ja buvo sudaryta ir pasirašyta pareiginė instrukcija, pagal kurią ji buvo materialiai atsakinga už kasos operacijų neatitikimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso daug skyrių, padalinių, kurių pavadinimai skiriasi. Jos darbo laikas kiekvieną darbo dieną buvo nuo 09 val. iki 17 val. Tose pareigose ji dirbo iki 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Šiame darbe jos funkcijos buvo prižiūrėti darbuotojų darbą, tvarką, užsakyti prekes. Taip pat jai priklausė skaičiuoti pinigus, esančius seife ir perduoti juos inkasatoriui ir kitos funkcijos. Į seifą pinigus iš trijų kasų padėdavo kiekvieną dieną vakarinės pamainos darbuotojai. Seifas buvo su kodu, kurį žinojo visi darbuotojai. Į seifą įdedant pinigus vakarinės pamainos darbuotojai supildydavo kiekvienai kasai atskirą kasos knygą. Seifas stovėjo kambariuke, kuris buvo be durų, nerakinamas ir minėta patalpa nebuvo filmuojama, nes buvo filmuojamos tik kasos, salė, virtuvė, sandėlio patalpa. Kambariukas, kur stovėjo seifas, buvo šalia virtuvės ir filmuojama buvo tik įėjimo niša į minėtą kambariuką. Seife esančius pinigus ji skaičiuodavo tik kartą per savaitę, antradieniais ryte, nes antradieniais ateidavo inkasatoriai ir grynuosius pinigus, kuriuos ji perduodavo, išsiveždavo į banką. Perduodant grynuosius pinigus, ji juos suskaičiuodavo, įdėdavo į specialius maišus, užpildydavo du atskirus orderius - popierinių pinigų ir metalinių pinigų, o po to pinigus įdėdavo į atskirus maišus. Ant minėtų orderių trijų egzempliorių pasirašydavo ji ir inkasatorius, o vienas orderių egzempliorius būdavo pateikiamas inkasatoriui, vienas likdavo pas ją, o kitą paštu nusiųsdavo buhalterei V. K.. Ne visuomet ji susitikrindavo pinigus su kasos knygomis, kiek turėtų būti pinigų seife ir ne visuomet susiskaičiuodavo, ar seife nėra pinigų trūkumo. Pinigus skaičiuodavo ji viena minėtame kambarėlyje, kur ir stovėjo seifas. Taip pat kas mėnesį ji supildydavo ir elektroninę kasos knygą, kurią siųsdavo buhalterei. Į šią elektroninę kasos knygą ji įrašydavo pinigų sumą, kurią atiduodavo inkasatoriams ir įrašydavo suprekiautą kiekvienos dienos pinigų sumą. Pildydama elektroninę knygą ji taip pat įrašydavo duomenis iš kasos knygų ir pinigų sumą, kurią gaudavo suskaičiuotą, perduodant inkasatoriams. Kadangi ji nesutikrindavo pinigų, esančių seife su kasos knygų duomenimis, tai net negali pasakyti, kada seife susidarė pinigų trūkumas, nes nei karto pati nebuvo paėmusi ir perskaičiavusi pinigus seife ir sutikrinusi su kasos knygų duomenimis. Tik kartais matydavo, kad kasos knygoje įrašytuose duomenyse kartais būdavo trūkumas, būdavo minusas lyginant su kasos čekiais ir tai pastebėdavo pildydama elektroninę kasos knygą, kurią siųsdavo buhalterei. Kartais būdavo ir savaitgaliais padaromos klaidos, per dideli pinigų įdėjimai ar išėmimai iš kasos, techniškai paspaudus per daug ar per mažai skaičių, dėl ko į tai labai ji dėmesio nekreipė. Kadangi elektroninę kasos knygą siųsdavo buhalterei, todėl tikėjosi, kad buhalterė pastebės pinigų trūkumą, jeigu jis bus ir kaip nors jį ištaisys. Ji naudojosi bendru elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo ir siųsdavo duomenis buhalterei. 2016 m. maždaug rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, buhalterė jos paprašė atsiųsti elektroninę kasos knygą į elektroninį paštą dėl kasos nesutapimų, ką ji ir padarė. Ji manė, kad nesutapimas yra dėl to, kad vienos inkasacijos metu ji neperdavė inkasatoriams centų, metalinių pinigų, kadangi pagal svorį tuo metu buvo surinkta per mažas svoris metalinių pinigų, kuris, jei neklysta, turėjo būti apie kilogramą. Tuomet elektroniniu paštu regiono vadovė I. G. jos paklausė, kur yra pinigai, nes yra pinigų trūkumas. Ji atsakė tą patį, kad nežino iš kur gali būti pinigų trūkumas ir negali pasakyti nei kada, nei kaip jis atsirado. Pinigų trūkumas atsirado per jos aplaidumą darbe, nesutikrinant grynųjų pinigų seife su kasos knygų duomenimis arba neatsakingai jai skaičiuojant grynuosius pinigus seife. Ji pati pinigų iš seifo nepasisavino ir kur, kokiu būdu jie dingo, negali pasakyti, nes nežino. Po kelių dienų, tikslios datos nepamena, atvyko regiono vadovė I. G. su A. H. vadove I. Č., jos skaičiavo pinigus seife, kasoje, žiūrėjo dokumentus jai dalyvaujant ir paskaičiavusios pasakė, kad yra didelis pinigų trūkumas – trūkumas apie 7000 eurų. Taip pat buvo atvykę policijos pareigūnai, tik nepamena ar tą pačią, ar sekančią dieną. Ji tikrai nežino kaip, kada dingo tokia pinigų suma ir kas juos galėjo paimti, tačiau ji pilnai prisipažįsta dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes kaip vadovė turėjo atidžiai sutikrinti pinigus ir pastebėti pinigų trūkumą anksčiau. Po šio įvykio ji buvo atleista iš darbo. Ji neatsimena ir negali nieko pasakyti apie neįrašytus 823,76 Eur į apskaitos registrus, gal tai ir galėjo atsitikti per aplaidumą. Taip pat nepamena, kaip galėjo būti į kasos knygą įrašyta 175 Eur, nors jie nebuvo įnešti į banką, gal ta suma buvo įrašyta iš pinigų išėmimo iš kasos lapelių, o jos nebuvo sutikrinta per aplaidumą. Dėl susidariusio pinigų trūkumo iš susidariusios trūkstamų pinigų sumos ir padarytos žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuskaičiuotas jos atlyginimas, atostoginiai ir dar 1822,74 Eur iš jos yra išieškomi per antstolę R. P.. Ji pripažįsta, kad aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko susidarė pinigų trūkumas, viso 7554,68 Eur, dėl to gailisi. Padarytą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji atlygins per antstolius (2 t., b. l. 24-26).

Motyvuojamoji dalis

Veiką įrodo ir kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina:

- 2016-09-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad į Kauno apskrities VPK Dokumentų valdymo skyrių kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo I. G., kuri nurodė, kad 2016-09-09, apie 14.00 val., restorane (duomenys neskelbtini), perskaičiavus seife esančius grynuosius pinigus, pastebėtas 7555,20 Eur trūkumas. Už grynuosius pinigus buvo atsakinga restorano vadovė U. K.. 2016-09-14 priimtas įgalioto asmens I. G. pareiškimas, užfiksuoti parodymai, pateiktas įgaliojimas, dirbančių darbuotojų sąrašas bei grynųjų pinigų patikrinimo aktas, įsakymas, kurio pagrindu komisija atliko grynųjų pinigų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje (1 t., b. l. 16-17, 18, 19, 20, 21);

- 2016-09-14 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra, jos metu fotografuota. Užfiksuota įvykio vieta - UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiam padaliniui greito maisto restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Fotolentelėse užfiksuotas bendras maitinimo įstaigos vaizdas, patalpa, kurioje randasi seifas, vaizdas ir kt. (1 t., b. l. 65-66, 67-69);

- 2017-02-20 liudytojos I. G. parodymai, iš kurių matyti, kad buhalterė V. K. jos asmeniškai paprašė, kad nuvyktų į (duomenys neskelbtini) restoraną esantį, (duomenys neskelbtini), Kauno m. patikrinti pinigus, kadangi buhalterei V. K. sukėlė įtarimų, kadangi buvo nemažas pinigų trūkumas. Ji 2016 m. rugsėjo 14 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) restoraną, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. Kartu su ja buvo kito (duomenys neskelbtini) restorano vadovė I. Č.. I. Č. kartu su savimi pasiėmė, kad matytų, kaip ji skaičiuoja pinigus ir galėtų paliudyti, kad pinigus skaičiavo atsakingai ir matytų, ar yra tas pinigų trūkumas ar ne. Su jomis dar kartu buvo ir tuo metu buvusi vadovė U. K.. Ji skaičiavo visus pinigus, buvusius seife bei kasoje. Tada pamatė didžiulį pinigų trūkumą, kuris buvo apie 7400 eurų. Ji iš karto paprašė U. pasiaiškinti, kodėl toks didelis trūkumas. Ugnė pasakė, kad tai pačios jos (U.) aplaidumas, daugiau paaiškinti U. K. nieko negalėjo. Ji U. K. pasakė, kad kvies policiją, kadangi trūksta labai daug pinigų. U. K. tam neprieštaravo. Ji įtaria, kad U. K. galėjo paimti tuos pinigus, kadangi buvo materialiai atsakinga. U. K. vienintelė, kuri perskaičiuodavo seife esančius pinigus ir juos perduodavo inkasatoriui. Nemano, kad kas nors galėjo paimti tuos pinigus, nes U. K. buvo kaip vadovė, todėl kai skaičiuodavo pinigus, turėjo matyti, kad yra kažkoks trūkumas, bet nematė, todėl įtaria, kad pati U. K. tuos pinigus ir ėmė. Tikslus trūkumas yra 7379,29 Eur (1 t., b. l. 70-71);

- 2017-02-17 liudytojos V. K. parodymai, iš kurių matyti, kad ji dirba įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. balandžio 1 dienos buhaltere. Įmonė turi buhalterinių paslaugų sutartį su įmone UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl nuo 2008 m. balandžio 1 dienos su pertraukomis dėl vaiko priežiūros atostogų tvarko įmonės buhalteriją. Šios UAB buhalteriją tvarko iki šiol. Kasos knyga - tai žurnalas, kuriame restorano vadovas kiekvieną dieną surašo dienos apyvartą grynais pinigais. Knyga yra įtraukta į buhalterinės apskaitos dokumentaciją pagal galiojančius įstatymus. Kas mėnesį restorano vadovas atsiunčia jai kasos knygos elektroninį variantą, kurį sutikrina. Kasos knyga yra pildoma kiekvieną dieną gaunant grynus pinigus į kasas ir inkasuojant pinigus į išlaidų pusę, susumuojant pajamas ir išminusuojant išlaidas, taip gaunamas grynųjų pinigų likutis, esantis restorane. Likutis patvirtina, kiek turėtų būti grynųjų pinigų restorane. Įmonė privalo inkasuoti pinigus už savaitę, t. y. nuo pirmadienio iki sekmadienio, todėl inkasuojama buvo kas savaitę. Atvažiuodavo apsaugos įmonė UAB Eurocash1, pasiimdavo pinigus, kuriuos vadovė prieš tai privalėdavo suskaičiuoti ir įdėti į maišą. Inkasatoriai šiuos pinigus iš karto veždavo į banką. Iš kasos išimti grynieji pinigai iki inkasacijos privalėjo būti laikomi restorano seife. U. K. buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano (duomenys neskelbtini), esančio adresu Islandijos pl. 32, Kaunas, vadovė, tačiau niekada U. K. nėra mačiusi. Nuo 2016 m. kovo mėnesio pradžios pastebėjo, kad restorane (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, inkasuojami pinigai už savaitę, bet ne visa suma. Suvedinėdama 2016 m. liepos mėnesio banką ir sutikrindama grynųjų pinigų likutį minėtame restorane, pastebėjo, kad susikaupė nemažas neinkasuotų pinigų kiekis, t. y. apie 4500 eurų. Nusprendė išsiaiškinti, kodėl buvo neinkasuoti pinigai, todėl 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje paprašė U. K., kad atsiųstų kasos knygą, jog galėtų įsitikinti, kad pinigų likutis atitinka jos turimus duomenis su jos likučiu. Kuomet įsitikino, kad viskas yra gerai, ji U. K. užklausė, kodėl yra tokios didelės neinkasuotų pinigų sumos. Iš Ugnės gavo paaiškinimą, kad neturi inkasavimo maišelių monetomis ir, kad visus pinigus turi, ir kai tik gaus maišelius, iš karto pinigus inkasuos. Pokalbis vyko susirašinėjant elektroniniu paštu. 2016 m. rugsėjo pradžioje, uždarinėdama rugpjūčio mėnesio banką, pastebėjo, kad pinigai vis dėl to nebuvo inkasuoti ir paprašė regiono vadovės I. G., kad nuvažiuotų ir patikrintų, ar pinigai iš tikrųjų yra. I. G. teigi, kad matė jos ir U. K. rugpjūčio mėnesio susirašinėjimą elektroniniu paštu, kadangi ji buvo I. G. pridėjusi prie susirašinėjimo. Pagal galiojančius įstatymus kasos aparato dienos ataskaitos yra įsegamos į kasos operacijos žurnalus ir yra saugomos restoranuose (1 t., b. l. 76);

- 2016-11-07 liudytojos D. U. parodymai, iš kurių matyti, kad visi darbuotojai turėdavo nuo seifo kodą, todėl kai vakarinėje pamainoje dirbdavo dviese, tai pinigus suskaičiuodavo dažniausiai ta, kuri ir dirbo prie kasų, viską suvesdavo į kasos knygą ir pinigus su čekiu nunešdavo į seifą. Tiek ji, tiek kitos kolegės pastebėjo, kad dirbant būtent su vadove U. K., jei ji ar kolegės dirbdavo su U. K. prie kasų, tai dingdavo pinigai, po 5-20 eurų. Baiginėjant pamainas persiskaičiuodamos pinigus matydavo, kad yra nesutapimai ir minusas iki 20 eurų. Būdavo ir tokių atvejų, kad kai ateidavo į vakarinę pamainą nuo 17.00 val., nespėdavo dar suskaičiuoti savo kasos likučio, bet iš karto prieidavo vadovė Ugnė ir pasakydavo, kad kasoje viską jos suskaičiavo, kad viskas gerai ir, kad jai perskaičiuoti nereikia. Vakare, kai reikėdavo sulyginti grynuosius pinigus su x ataskaita, tai matydavo, kad yra pinigų trūkumas iki 20 eurų (1 t., b. l. 82-84);

- 2016-11-08 liudytojos G. B. parodymai, iš kurių matyti, kad kartą į savaitę atvažiuodavo inkasatorius paimti pinigus. Visada inkasatorius atvažiuodavo rytais, kai būdavo vadovė U. K.. Negali pasakyti tiksliai kokiomis dienomis atvažiuodavo inkasatorius. Ugnė perskaičiuodavo visus pinigus buvusius seife ir perduodavo inkasatoriui. U. K. pinigus perskaičiuodavo ne prie jų, o viena kambaryje. Prie jos tik vieną kartą buvo atėjęs inkasatorius ir ji jam perdavė pinigus iš seifo, bet tų pinigų ji neskaičiavo ar viskas sutampa ir nėra minuso, kadangi vadovė jau buvo viską suskaičiavusi ir sakiusi tik pinigus paduoti inkasatoriui ir pasirašyti, todėl ji taip ir padarė (1 t., b. l. 86-88);

- 2016-11-08 liudytojos L. K. parodymai, iš kurių matyti, kad nežino, ar kada nors inkasatorius reiškė pretenzijas dėl kažkokio pinigų trūkumo. U. K. taip pat nėra nieko minėjusi, kad inkasuojant yra kažkoks pinigų trūkumas. Buvusi vadovė U. K. dirbdavo labai neatsakingai. Kiti buvę vadovai visada skaičiuodavo pinigus pirmadieniais ir atsakingai susidėlioję viską ant stalo. U. pinigus skaičiuodavo tik kelios valandos prieš atvykstant inkasatoriui ir labai greitai viską suskaičiuodavo, todėl jai dėl to būdavo labai keista, kaip U. taip spėja. Ar būtent U. pavogė tuos pinigu, ji taip negali teigti, bet tokios galimybės neatmeta (1 t., b. l. 90-92);

- 2016-11-10 liudytojos G. B. parodymai, iš kurių matyti, kad prieš atvykstant inkasatoriui vadovas visada turėdavo perskaičiuoti seife esančius pinigus, todėl vadovė U. K. ir turėjo matyti ar yra kažkoks minusas ar ne, o jei U. K. nieko nesakė, vadinasi minuso nebuvo arba tiesiog aplaidžiai dirbo ir nepastebėjo. Iš tikrųjų negali pasakyti, kur galėjo dingti tie pinigai. Mano, kad vadovas yra atsakingas už pinigus, todėl nieko neteigia, bet neatmeta galimybės, kad tuos pinigus galėjo paimti vadovė U. K. (1 t., b. l. 94-96);

- 2016-12-12 liudytojos K. A. parodymai, iš kurių matyti, kad norėtų paminėti, kad U. labai neatsakingai dirbdavo savo darbą, niekada netikrindavo kasos knygų, netikrindavo ar sutampa pinigų sumos su ataskaita, o tiesiog pasirašydavo ir viskas. Ji Ugnei ne kartą yra sakiusi, kad kasos knygoje yra klaidų, todėl U. jai padėkodavo, kad pastebėjo klaidą, prie jos ištaisydavo. Mano, kad yra ir daug kartų kai U. greičiausiai nieko netaisydavo. Negali pasakyti kaip dingo pinigai, įtaria vadovę U. K.. U. K. buvo labai neatsakinga, atvažiuojant inkasatoriui turėjo seife esančius pinigus skaičiuoti atsakingai, tai jei ir dingo pinigai, neatmeta galimybės, kad juos galėjo paimti Ugnė, kadangi Ugnė buvo atsakinga už tuos pinigus seife, turėjo matyti, kad seife trūksta pinigų, bet Ugnė niekada nematė ir niekam nieko nesakė (1 t., b. l. 98-100);

- 2016-11-07 liudytojos K. J. parodymai, iš kurių matyti, kad kai tą mėnesį ji dirbo restorane, tai kelios merginos jai buvo sakiusios, kad dingsta pinigai. Vieną kartą dingo 320 eurų, kitus kartus dingdavo po 10-15 eurų. Per jos pamainas, kai ji į darbą ateidavo po pietų, tai dažniausiai visada būdavo dingę kažkiek pinigų. Įtaria, kad pinigai dingdavo po rytinės pamainos, kai keisdavosi su kitomis merginomis. Kita mergina, su kuria tą dieną dirbdavo, viską perskaičiavusi pastebėdavo, kad būdavo dingę po kelis eurus ir būtent po rytinės pamainos. Visada rytinėje pamainoje dirbdavo vadovė U.. Dažniausiai visos merginos, kurios dirbdavo rytinėje pamainoje, tai visada taip ir dirbdavo. Rytinėje pamainoje be vadovės U. dar dirbdavo G. B., E. J. ir L. K.. Nepasakys kas dar be jų dirbo. Kiek matė pinigai būdavo skaičiuojami kiekvieną dieną vakarais. Baigiantis darbui viską supildydavo į kasos knygą kolegė, kuri tuo metu su ja dirbdavo. Savo pamainoje dirbdavo su O. R. ir kelis kartus teko dirbti su L. K. bei G. B.. Restoraną ,,(duomenys neskelbtini)“ uždarydavo dviese su mergina, su kuria tą dieną dirbdavo. Negali pasakyti, ar būdavo kokie nors kasos patikrinimai, kadangi ji niekada nelysdavo prie pinigų, jų neskaičiuodavo ir į kasos knygą nieko nerašydavo. Negali pasakyti, nes nežino, ar inventorizacija vykdavo kartą į mėnesį ar dažniau ar rečiau (1 t., b. l. 78-80);

- 2017-01-10 liudytojos R. T. parodymai, iš kurių matyti, kad pinigus dažniausiai darbuotojas skaičiuodavo prie kasų. Negali pasakyti ar visi turėjo kodus nuo seifo, kadangi ji tikrai neturėjo, o kitų kolegių nesiklausė. Kamerų restorane buvo visur. Negali pasakyti, ar kambaryje kur buvo seifas buvo kamerų. Nežino kas galėjo paimti tuos pinigus ir tikrai negali pasakyti, nes šiame darbe dirbo tik kelis mėnesius, todėl tikrai net nieko neįtaria. Jeigu dirbdavo vakarinėje pamainoje, dažniausiai restoraną uždarydavo dviese ir kartu išeidavo. Negali pasakyti, ar dirbant kitiems darbuotojams būdavo kasoje kažkokių minusų, nes nežino. Kada atvažiuodavo inkasatorius ir paimdavo pinigus, pasakyti negali. Ji inkasatoriaus niekada nėra mačiusi, tik žino, kad seife esančius pinigus skaičiuodavo U. K. ir tam inkasatoriui lyg U. K. pinigus ir perduodavo. Kur Ugnė perskaičiuodavo pinigus negali pasakyti, kadangi niekada nematė (1 t., b. l. 102-104);

- 2017-01-17 liudytojos O. R. parodymai, iš kurių matyti, kad prieš atvykstant inkasatoriui vadovas visada turėdavo perskaičiuoti seife esančius pinigus, todėl vadovė ir turėjo matyti ar yra kažkoks minusas ar ne. Vadovė buvo nelabai atsakinga, jei ir trūko pinigų, tai tik per vadovės aplaidumą, kadangi vadovė turi sužiūrėti ar yra minusas seife, ar ne. Maždaug rugsėjo mėnesį sužinojo, kad yra didelis pinigų trūkumas. Buvo atvykusi regiono vadovė I. G., kuri viską skaičiavo ir greičiausiai paskaičiavus pamatė, kad yra kažkoks pinigų trūkumas. Iš tikrųjų negali pasakyti, kur galėjo dingti tie pinigai, tikrai nieko neįtaria. Taip pat nori pasakyti, kad kartą per savaitę atvažiuodavo inkasatorius paimti pinigus. Visada inkasatorius atvažiuodavo rytais, tačiau kokiu tiksliai laiku atvažiuodavo, negali pasakyti. Inkasatorius atvažiuodavo tada, kai darbe būdavo vadovė Ugnė. Negali pasakyti kokiomis tiksliai dienomis atvažiuodavo inkasatorius, bet gali būti, kad pirmadienis. Ugnė perskaičiuodavo visus pinigus, buvusius seife ir perduodavo inkasatoriui. Pinigus Ugnė perskaičiuodavo tame kambaryje, kur buvo seifas (1 t., b. l. 107-109);

- 2016-11-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad paimtas darbuotojų sąrašas, 1 lapas, kuriame nurodyti darbuotojai, dirbę laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2016-09-14 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ restorane (1 t., b. l. 114-115, 116);

- 2017-02-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad paimti susirašinėjimai elektroniniu paštu. Iš jų matyti, kad susirašinėjimas elektroniniu paštu vyko tarp V. K., dirbusios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir pagal sutartį tvarkiusios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą su U. K. (1 t., b. l. 117-118, 119-121);

- 2017-03-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad tyrimui pateikti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentai, t. y. elektroninė kasos knyga – 1 vnt., kasos operacijų žurnalai – 3 vnt. ir žurnalas – 1 vnt. (1 t., b. l. 132-133);

- 2017-10-10 pakvitavimas, iš kurio matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai grąžinti įgaliotam asmeniui I. G. (1 t., b. l. 135);

- 2017-10-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad U. K. tyrimui pateikė 2017-03-02 Kauno apylinkės teismo įsakymo civilinė byloje Nr. eL2-9917-921/2017 kopiją, iš kurio matyti, kad nutarta išieškoti iš skolininkės U. K. kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1741,83 Eur skolos, 80,91 Eur palūkanų, 0,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-02) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 10 Eur žyminio mokesčio, 192,98 Eur už teisines paslaugas (2 t., b. l. 30-31, 32);

- 2017-07-28 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/112, kuria konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2016-03-01 iki 2016-09-14) buvo tvarkoma nesivadovaujant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574-6 str. 2 d., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ restoranas nesurašė išlaidų dokumentų, apskaitoje neįvertino ir į apskaitos registrus neįrašė patikrinimo metu nustatyto grynųjų pinigų trūkumo restorano kasoje 6555,92 Eur sumai. Pagal restorano tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kada restorano kasoje susidarė grynųjų pinigų trūkumas ir kur buvo panaudoti kasoje nerasti grynieji pinigai, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas 6555,92 Eur nuostolis. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio (2016-03-01-2016-09-14) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano, esančio Islandijos pl. 32, Kaune, buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2016-03-01 iki 2016-09-14) buvo tvarkoma nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574-6 str. 2 d., 12 str. 4 d., 16 str. 3 d.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano vadovo pareigas nuo 2016-03-16 užėmė U. K. (1 t., b. l. 139-149);

- 2017-04-05 antstolės R. P. raginimas Nr. S-17-183-4105, iš kurio matyti, kad U. K. išsiųstas raginimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1822,74 Eur skolos, 192,98 Eur teisinės paslaugos, 10,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,49 Eur palūkanų sumokėjimo (2 t., b. l. 27-28);

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamoji U. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto padalinio, greito maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“, vadovė, ir būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą aplaidžiai tvarkė 2016-03-01 – 2016-09-14 teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. pagal tyrimo metu pateiktus dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2016-03-01 – 2016-09-14. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamoji U. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Kaltinamosios U. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamoji praeityje neteista (2 t., b. l. 10, 11), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 5-8), nedirbanti, SODROS duomenų bazėje neregistruota (2 t., b. l. 3). Duomenų dėl U. K. psichiatrinio gydymosi ir dėl priklausomybės ligų gydymosi, byloje nėra.

U. K. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka (2 t., b. l. 39-40, 41-44).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamosios asmenybę (jauno amžiaus, nedirbanti, neteista, turi galiojančių administracinių nuobaudų), darytina išvada, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis ir jos dydis pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus (BK 41 str.), kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis, kadangi ji atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus, tačiau skirtinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – vieneri metai.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji U. K. kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 d. nuostatomis, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

U. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas, spręstinas pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatas.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

U. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir paskirti jai 60 MGL dydžio, tai yra 2259,60 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 centų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti U. K. galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, tai yra 1506,40 (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct) Eur baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Byloje esantį kompaktinį diską (1 t., b. l. 67), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti U. K., kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į kaltinamosios pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

U. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Dainius Ročys