Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2012-12-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.11.-981-514/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-12-27
Bylos Nr.
A2.11.-981-514/2012
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00839-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Volskytė

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. A2.11-981-514/2012Proceso Nr. 4-33-3-00839-2012-8Procesinio sprendimo kategorija:(S)39.2.; 50.21; 52.3
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. gruodžio 27 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jusi J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2012-12-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad J. M. 2012 m. lapkričio 17 d., apie 23.31 val., būdamas savo namuose, (duomenys neskelbtini), Plungėje, paskambino telefonu, prašydamas policijos pagalbos, t. y., kad policija užfiksuotų, jog adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje, J. M. teigimu, nelegalioje pokylio salėje vyksta pokylis, žinodamas, kad policijos pagalba jam nereikalinga.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. kaltės nepripažino. Paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad policijos pareigūnai užfiksuotų visus galimus pažeidimus dėl kaimynystėje gyvenančių B. nelegalios pokylio salės, kurioje 2012-11-17 vakare po 22 val. vyko pokylis. Teritorija, kurioje gyvena, yra tyliojoje zonoje, todėl bet koks triukšmas vėlyvu laiku yra draudžiamas. Kadangi kaimynystėje vyko pobūvis, ten buvę asmenys kėlė triukšmą, siekdamas užfiksuoti galimus pažeidimus, kvietė policijos pareigūnus. Nurodė, jog skambino ne skubios pagalbos telefonu „112“, bet kitu žinomu policijos komisariato budėtojų dalies telefono numeriu.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1d. ). Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu ir kitas aplinkybes, nurodytas ATPK 284 str. 1 d. Inkriminuojamas pažeidimas yra tyčinis (ATPK 10 str.), pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę tenka organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime turi būti nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiek kaltę patvirtinantys, tiek ir jo kaltę paneigiantys įrodymai (atlikta įrodymų analizė) ATPK 286 str. 2 d.).

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais. (ATPK 256 str.).

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis. Nesant visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str. numatyta atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Taigi, administracinė atsakomybė kyla už skambinimą pagalbos telefonu. Bendrojo pagalbos tarnybos, kurios viena iš organizacinės struktūros narių yra policija, numeris „112“. Administracinėje byloje nėra fiksuota, kokiu pagalbos telefonu apie įvykį pranešė J. M., todėl tikėtina, kad pastarasis policijos pareigūnus kvietė jam žinomu kitu policijos komisariato budinčios dalies numeriu, dėl šių priežasčių J. M. administracinė atsakomybė galėtų kilti ne dėl LR ATPK 188²⁰ str. numatyto pažeidimo, bet dėl LR ATPK 186 str. numatyto pažeidimo, t.y. už žinomai melagingų specialiųjų tarnybų (policijos) iškvietimą.

Iš bylos medžiagoje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog Klaipėdos apskrities VPK Plungės PK buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Plungėje, vyksta pokylis patalpose, kur negalima tokia veikla. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą, nustatyta, jog B. B. nuomojamose patalpose vyko pokylis, tačiau nuomotojas turi visus reikiamus leidimus užsiimti tokia veikla, triukšmo nesigirdėjo, teisės pažeidimo faktas nenustatytas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatytas J. M. 2012 m. lapkričio 17 d. veiksmų, jam kviečiantis policiją į įvykio vietą, faktas. Bylos faktiniai duomenys taip pat patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 17 d. policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, buvo užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), Plungėje, vyko pokylis. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudyt. R. B., nurodęs, jog asmenys, dalyvavę pokylyje, triukšmavo kieme. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, negalima teigti, jog J. M., pranešdamas apie kaimynystėje vykstantį pokylį ir dėl to galimai pažeidžiamas jo teises, pranešė policijai apie tikrovėje neegzistuojantį faktą.

Šiai bylai iš esmės yra aktualus subjektyvus administracinio teisės pažeidimo padarymo aspektas, t. y. J. M. individualus suvokimas apie jo teisių pažeidimą, susijęs priežastiniu ryšiu su policijos iškvietimu į įvykio vietą.

Teismo manymu J. M. veikoje nėra ATPK 188²⁰ ir 186 straipsniuose numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiškiančios specialiosios tarnybos (policijos) iškvietimu, suvokiant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga, kadangi J. M. pranešė policijai apie tikrovę atitinkantį faktą – kaimynystėje vykstantį pokylį, kviesdamasis policiją į įvykio vietą, jis siekė tokiu būdu apginti savo interesus, t. y. sąžiningai manė, kad specialiųjų tarnybų pagalba jam yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi, atsakomybė nei pagal LR ATPK 188²⁰ straipsnį, nei pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Pažymėtina, kad policija, kuri Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įvardinta kaip pagalbos tarnyba, reaguodama į telefonu tiesiogiai gaunamus pranešimus, be kita ko, turėjo atsižvelgti ir į šio įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4 ir 8 dalyse, 10 straipsnio 1-3 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą ir nuspręsti, ar J. M. pranešimas laikytinas pagalbos prašymu, ar reaguojant į šį pranešimą reikalingi, kokie nors neatidėliotini veiksmai, ar pakanka pranešėjui vien telefonu suteikti patarimą, paaiškinimą ar nurodymą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Darbo organizavimo instrukcija) 25.5 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai turi atidžiai išklausyti asmenis, kurie kreipiasi į operatyvaus valdymo padalinį, ir kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes, taigi, policijos pajėgų išsiuntimas į įvykio vietą nėra vienintelis galimas reagavimo į pranešimą variantas. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.1 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus turi teisę nurodyti operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą, todėl pranešimas turi būti analizuojamas ir nustatomas pagalbos poreikis. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.3 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus informuoja kitas suinteresuotas institucijas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindiniai policijos uždaviniai, be teisės pažeidimų atskleidimo, policijai priskirtos ir prevencinės bei socialinės funkcijos. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 5-V-208 patvirtintos Viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjo (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos instrukcijos (toliau – ir Veiklos instrukcija) 18 punkte nustatyta, kad pagrindiniai apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos uždaviniai yra teisės pažeidimų prevencija, gyventojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas, socialinės pagalbos jiems teikimas ir viešosios tvarkos bei visuomeninės rimties apylinkėse apsauga. Vertinant apylinkės inspektoriaus darbą, be kita ko, pagal Veiklos instrukcijos 40.2 ir 40.7 punktus atsižvelgiama į susitikimus su vietos gyventojais, atliktą darbą viešosios tvarkos, visuomeninės rimties ir saugumo, piliečių teisių ir laisvių apsaugos srityse.

Iš byloje esančio 2012-11-19 B. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, pranešimo dėl melagingo policijos iškvietimo matyti, kad pastarasis nurodė, jog 2012-11-17 apie 23.45 val. ir 2012-11-18 apie 00.45 val. jo kaimynas J. M. melagingai iškvietė policijos pareigūnus, ir tai ne pirmi tokie J. M. veiksmai. Įvertinus nurodytas Veiklos instrukcijos nuostatas, nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai, turėdami informaciją apie ilgalaikį kaimynų konfliktą, neturėjo apsiriboti vien pastangomis išsiaiškinti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas, šiuo atveju buvo nemažiau svarbu apylinkės inspektoriui susitikti ir pabendrauti su konfliktuojančiais kaimynais, pakonsultuoti juos saugios gyvenamosios aplinkos klausimais, suteikti jiems informaciją dėl teisinių konflikto sprendimo būdų.

Kadangi byloje nėra nustatyta duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis buvo tyčia iškviesti policiją, žinant, kad policijos pagalba jam nereikalinga, o informuoti policijos pareigūnus apie jo suprantamą teisės pažeidimo atvejį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir administracinė nuobauda šiam asmeniui negali būti skiriama, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. M. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ str., nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Volskytė