- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-06-13
- Bylos Nr.
- 1-373-532/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-2-00021-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gudas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Gudas susipažinęs su prokuroro pareiškimu bei ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje JUOZAS BUDREVIČIUS, (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1995-04-19 Marijampolės miesto apylinkės teismo pagal LR BK 162 str. 1d. (senoji redakcija) -1200 Lt. bauda (teistumas išnykęs); kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso LR BK 300 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. B. suklastojo tikrą dokumentą. Nustatyta, kad 2010-08-03, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančio savo namo kieme, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų prašymu, už 20 litų dydžio piniginį atlygį, suklastojo tikrą dokumentą, t.y., pasirašė 2010-08-03 pardavimo-pirkimo sutartyje vietoje „pardavėjas“, tuo patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent tai, kad jis kaip transporto priemonės pardavėjas, parduoda automobilį BMW 525, kurio kėbulo Nr. WBADL910606W68207, (paieškomą Vokietijoje), Baltarusijos Respublikos pilietei I. A. už 300 litų.
Tokiu būdu J. B. suklastojo tikrą dokumentą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d.
Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galimai 2010 m. vasarą - tikslios datos nepamena, jam šiek tiek išgėrusiam būnant namuose, apie 11-12 val., į namus atvyko du vyriškiai - iš matymo pažystami marijampoliečiai. Jų pavardžių nežino, tačiau kiek žino -jie užsiima automobilių prekyba. Vienas vyriškis buvo smulkesnio sudėjimo, o kitas, kiek pamena, stambaus kūno sudėjimo. Pagal išorinius požymius jie buvo panašūs į Marijampolėje gyvenančius N., užsiimančius automobilių prekyba, tačiau kategoriškai teigti, kad tai buvo N., negali. Pastarieji vyriškiai atvažiavo pas jį į namus ir pasiūlė užsidirbti 20 litų. Ant savo automobilio priekinio gaubto padėjo kažkokį dokumentą, kaip mano, pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė pasirašyti. Kiek pamena, tas dokumentas buvęs tuščias. Jis pasirašė tik vienoje dokumento vietoje. Daugiau jokių įrašų nedarė. Jam nei vienas iš vyriškių jokių aplinkybių nepasakojo. Nežino nei kas nei kam buvo minėta sutartimi parduota. Visas pokalbis su vyriškiais trukęs ne ilgiau 5-ių minučių. Kokią sumą jie sumokėjo nepamena, bet mano, kad 20 litų. Kad jo vardu buvo parduotas vogtas automobilis neįtarė. Dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Sutinka ir prašo, kad procesas būtų baigiamas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 132;138).
Liudytojas V. V. parodė, kad 2010 m. liepos mėn. pabaigoje, kartu su savo žmona S. V. atvyko į Lietuvą, Marijampolės automobilių turgų, kur nusprendė pirkti automobilį VW Golf, ką tik pargabentą iš Vokietijos. Pirko iš vyriškių kurie, kaip suprato, turi savo firmą bei užsiima automobilių prekyba. Buvo tėvas bei du jo sūnūs. Nupirkus automobilį VW Golf, vienas iš sūnų, kuris prisistatė vardu „R.“, pasiūlė pirkti automobilį BMW 525, sidabrinės spalvos. Tą pačią dieną, jie apžiūrėjo ir šį automobilį, kuris buvo stovėjimo aikštelėje, kur parduodami automobiliai. Apžiūrint šią transporto priemonę, matėsi kad automobilį reikia remontuoti. Automobilio kaina buvo 3400 eurų. Robertas minėjo, kad automobilis yra pargabentas iš Vokietijos. Dar pateikė ir parodė šio automobilio registracijos liudijimą. Jis su žmona jį apžiūrėjo ir nutarė pirkti. Žmona vienam iš brolių sumokėjo avansą apie 200 eurų bei pateikė A. I. asmens duomenis, kad jos vardu būtų tvarkomi dokumentai. Tai buvo jų pažįstama A. I., kurios vardu šis automobilis vėliau buvo įregistruotas Baltarusijoje. Nors automobilį jie įformino kito asmens vardu, tačiau juo naudojosi patys. Jų šalyje per metus fizinis asmuo gali įgyti tik vieną automobilį, todėl nors pirko sau, tačiau registravo ir pirkimo-pardavimo dokumentus tvarkė kito asmens vardu. Jau grįžus į Baltarusijos Respubliką, žmona Sviatlana iš savo mobiliojo ryšio telefono vienam iš pardavėjų išsiuntė duomenis moters, kurios vardu turėjo būti tvarkomi dokumentai. O po savaitės laiko jo žmona viena nuvykusi į Lietuvą parsivaryti automobilio, sumokėjo likusią pinigų sumą bei gavo visus reikiamus dokumentus ir patį automobilį. Tik parvarius automobilį į Baltarusiją, pagal registracijos liudijimą Nr. CHA 067152 matyti, kad 2010-08-09 automobilis BMW 525 buvo išmuitintas, o 2011-03-21 įregistruotas. Registracijos metu, pareigūnai jiems pranešė, kad automobilis yra paieškomas Vokietijoje. Buvo duoti užklausimai į Interpolą, tačiau transporto priemone ir toliau naudojosi, kadangi ją teisėtai įgijo bei turėjo teisę ja disponuoti, tačiau tik savo šalies ribose. 2011 m. gegužės mėn., pareigūnas iš Baltarusijos Respublikos, kuris turi teisę naudotis duomenų bazėmis apie paieškomus automobilius, jiems pranešė, kad automobilis „nuimtas nuo paieškos“, todėl jie 2011-05-30 su automobiliu BMW 525 išvyko į Lietuvą, kur kertant valstybės sieną automobilis buvo sulaikytas, kaip paieškomas (b.l. 54-56).
Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu liudytojas V. V. atpažino R. N. kaip asmenį iš kurio ir įgijo sidabrinės spalvos automobilį BMW 525 valst. Nr. 2337IB4, (b.l.57-58).
Liudytoja S. V. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir jos vyras V. V. (b.l. 61-62).
Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu liudytoja S. V. atpažino R. N. kaip asmenį iš kurio ir įgijo sidabrinės spalvos automobilį BMW 525 valst. Nr. 2337IB4 (b.l. 63-64).
Liudytojas R. N. parodė, kad Baltarusijos Respublikos piliečius S. V. ir V. V. šiek tiek pažįsta. 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tikslios datos, nepamena, jo brolis M., tuo metu buvęs Vokietijoje komandiruotėje, paskambino ir pasakė, kad yra pirkėjas iš Baltarusijos Respublikos, kuris nori pirkti automobilį BMW 525, priklausantį R. G.. R. G. yra brolio M. draugas, gyvenantis Jurbarke. Jis žinojo, kad šį automobilį R. G. pirko Vokietijoje bei, kad automobilis stovi Marijampolėje, automobilių aikštelėje, kuri priklauso jų bendrovei. Apie tai, kad automobilio registracijos liudijimas yra tik vienos dalies, nors turi būti dviejų, jis nežinojęs, nesidomėjęs ir apie tai jam niekas nieko nesakė. M. jam buvo pasakęs parduoti šį automobilį Baltarusijos Respublikos piliečiui. Į bendrovės aikštelę, esančią Gėlyno g. 5, Marijampolėje, atvažiavo, kiek jis žino, moteris vardu S.. Jis jai pateikė registracijos liudijimą, kuris buvo pačiame automobilyje. Automobilio salono daiktadėžėje matė sudėtų ir kitų dokumentų, tačiau tai nebuvo pirkimo-pardavimo dokumentai. Jokių pirkimo-pardavimo sutarčių jis nerašė, dėl jų užpildymo niekur nesikreipė. Kas tai padarė-nežino. Taip pat nežino kas atliko automobilio eksporto procedūrą. Jis tik pateikė automobilį, jo registracijos liudijimą, bei jam buvo paduoti pinigai, t.y. - 3400 eurų, kuriuos vėliau grįžęs brolis perdavė R.. Automobilis buvo parduotas su bendrovei priklausančiais tranzitiniais numeriais, kurių dabar nepamena, nes moteris, kuri pirko automobilį to paprašė ir žadėjo sekantį kartą numerius atvežti. J. B. nepažįsta ir kur jis gyvena, nežino. Po automobilio pardavimo praėjus porai mėnesių, ta pati S. iš Baltarusijos, skambino jo broliui M., bei pasakė, kad automobilis yra paieškomas. Daugiau apie tai nieko nežino. Jis šio automobilio nei pirko nei parvarė. Jį tik atidavė Baltarusijos pilietei. Jokių dokumentų pats netvarkė bei niekur dėl dokumentų tvarkymo nesikreipė (b.l. 95-96;97-98;102).
Liudytojas M. N. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėju-pardavėju. Bendrovė užsiima transporto priemonių prekyba bei jų gabenimu. Jo tiesioginis darbas yra transporto priemonių pirkimas-pardavimas. Šioje bendrovėje dirba ir jo brolis R., tėvas S., mama J. N.. 2010 metų vasarą, datos tikslios nepamena, siekiant įgyti bendrovės vardu lengvuosius automobilius, vyko į Vokietiją. Kartu su juo vyko draugas R. G., gyvenantis Jurbarke, kuris norėjo, kad jis jam padėtų nusipirkti automobilį. Vokietijoje, Dortmund mieste, Ramūnas iš tamsesnio gymio vyriškio, panašiai apie 40 metų amžiaus, sutarė nupirkti automobilį BMW 525, sidabrinės spalvos už 5400 eurų. Automobilio pardavėjas pateikė savo asmens dokumentą bei automobilio vokišką registracijos liudijimą. Šį liudijimą sutikrino su vyriškio pateiktu asmens dokumentu, kuriame buvo ir jo foto nuotrauka, duomenimis. Kadangi anketiniai duomenys sutiko, suprato, kad šis asmuo yra automobilio savininkas. Kadangi pateiktas registracijos liudijimas buvo tik vienos dalies, trūko jo kito lapo, todėl nutarė visus su pirkimu-pardavimu susijusius dokumentus surašyti sekančią dieną. Dar tą pačią dieną šiam vyriškiui sumokėjo 3400 eurų, o jis pateikė registracijos liudijimo vieną lapą. Kitą liudijimo lapą bei pirkimo-pardavimo sutartį planavo sutvarkyti sekančią dieną bei sumokėti dar 2000 eurų. Tą pačią dieną pardavėjas įteikė ir užvedimo raktelius. Patas automobilis buvo tvarkingas, užvedimo spynelė taip pat. Kitos dienos vakarą, kaip buvo sutarta, su savo draugu Ramūnu atvyko į tą pačią aikštelę dėl pirkimo-pardavimo sutarties surašymo ir galutinio pinigų perdavimo. Bandė skambinti ir susisiekti su automobilio pardavėju, tačiau į skambučius niekas neatsiliepė. Nuvažiavus į vietą pardavėjo nesulaukė. Kadangi reikėjo grįžti į Lietuvą, jis su R. nutarė palikti įgytą automobilį toje pačioje aikštelėje bei atvykti sekantį kartą ir bandyti surasti tą automobilio pardavėją. Praėjus porai savaičių, jis su R. vėl atvyko į Vokietiją, kur toje pačioje aikštelėje rado tą pačią transporto priemonę. Vokietijoje buvo apie savaitę laiko ir nuolatos skambino pardavėjui telefonu, tačiau jis buvo išjungtas. Nutarė automobilį parsigabenti į Lietuvą, o vėliau parduoti į metalo laužą. Ten pat R. susirado kažkokį vežėją, kuris su nedideliu tralu už 300 eurų pargabeno automobilį BMW 525 į Lietuvą, kur jis buvo iškrautas jo bendrovės aikštelėje. Kelių dienų bėgyje atsirado pirkėjai, kurie pageidavo įgyti automobilį BMW 525. Jiems patiko šis automobilis, o jo dokumentai buvo palikti pačiame automobilyje, todėl juos pateikė baltarusiams apžiūrai. Jis paskambino R., informuodamas, kad pirkėjai nori pirkti jo mašiną. R. pasakė, kad jei pirkėjui tinka turimi dokumentai, tegul perka. Pirkėjai, kiek pamena, skambino kažkam į Baltarusiją ir teiravosi dėl automobilio įregistravimo Baltarusijoje. Jiems buvo pasakyta, kad galima registruoti, todėl jie nutarė šį automobilį pirkti bei paliko rankpinigių. Pirkėjams buvo pateiktas tik vienos dalies registracijos liudijimas. Daugiau jokių pirkimo-pardavimo dokumentų nei jis, nei jo firma, netvarkė. Kur kreipėsi bei kas jiems padėjo ir atliko eksporto procedūrą, nežino. Kadangi jam nedelsiant reikėjo išvykti į komandiruotę Vokietijoje, todėl savo brolio R. paprašė, kad atiduotų pirkėjui automobilį BMW 525 bei paimtų pinigus, t.y.-3400 eurų. Kaip vyko pats automobilio perdavimas, nežino, nes jo paties nebuvo. Kas galėjo tvarkyti pirkimo-pardavimo dokumentus, nežino ir neįtaria. Kad automobilis BMW 525 gali būti paieškomas, neturėjo įtarimo. Po automobilio pardavimo, pinigai buvo perduoti R.. Baltarusijos Respublikos piliečiams buvo pasakyta, kad registracijos liudijimo yra tik viena dalis, bei jie tai žinojo ir juos tai tenkino. Jo brolis šio automobilio pirkime-pardavime nedalyvavo. Jis tik paėmė pinigus ir atidavė automobilį.(b.l. 86-87;91).
Liudytojas R. G. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir M. N..(b.l. 92-93).
Liudytoja J. M. parodė, kad J. B. yra jos sugyventinis. 2010m. vasaros pabaigoje, datos tikslios nepamena, jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), į kiemą įvažiavo sidabrinės spalvos automobilis, kurio modelio nežino, kaip ir valstybinio numerio. Ji tuo metu buvo namo viduje ir kadangi namo durys buvo pravertos, girdėjo, kaip kažkas pašaukė vardu „J.“. Ji viską matė tik per langą, gerai įsižiūrėti neturėjo galimybės. Vienas iš atvažiavusių vyriškių buvęs tamsių plaukų, stambaus kūno sudėjimo, aukšto ūgio, kitas buvęs smulkesnio sudėjimo, tačiau aukšto ūgio. Jų veidų, ji nematė. Ji matė kaip atvažiavę vyriškiai, padėję kažkokį dokumentą ant mašinos kapoto ir pateikė jos draugui J. pasirašyti. Ji J. įspėjo bei prašė nepasirašyti. Pastarasis josios nepaklausė bei pasirašė, tačiau ant kokio dokumento, dėl ko, paaiškinti negali (b.l. 122).
2011-05-31 poėmio protokolu paimta transporto priemonė BMW 525, Valst. nr. 23371B4, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. CHA 067152, BR draudimo polisas Nr. BY/,03/4990885, paso kopijos, Vokietijos registracijos liudijimo kopijos, vokiškas dokumentas su užrašu „Rechnung“ (b.l. 13).
2011-06-28 nutarimu automobilis buvo priduotas saugojimui (b.l. 3).
2011-08-21 apžiūros protokolu automobilis buvo apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės baudžiamajai bylai (b.l. 26).
Iš 2011-08-05 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro pranešimų nustatyta, kad automobilis 2006-08-23 buvo pasisavintas. 2007-08-07 buvo nutraukta paskolos sutartis su V. D., kadangi nebuvo mokamos įmokos, o pažyma apie gaunamą atlygį, klastota. Dabartinis automobilio savininkas yra-kompanija „Bank Deutsches Kraftfahreuggewerbe AG“ (b.l. 34).
Iš specialisto išvados Nr. 140-(3870)-IS1-3992 nustatyta, kad automobilio BMW 525, valst. Nr. 2337IB4, VIN-as WBADL91060GW68207 yra nepakeistas (b.l. 42-44).
Iš specialisto išvados Nr. 9-727 nustatyta, kad pateiktas tirti Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimas yra tikras, be pirminio turinio rekvizitų pakeitimo (b.l. 47-48).
Iš Muitinės informacinės sistemos eksporto deklaracijos nustatyta, kad automobilio BMW 525, valst.Nr. 2337IB4, VIN-as WBADL91060GW68207 siuntėjas/eksportuotojas yra J. B., gyv. Kauno g. 132a, Marijampolė, o gavėjas-Inessa A. Z. 202, Krevo km., BY (b.l. 52).
Iš UAB „Bitė“ atsakymo nustatyta, kad telefono numeris 8 650 61663 priklauso S. N., gyvenančiam Marijampolėje, Kosmonautų g. 30-16 (b.l. 79).
2011-10-11 apžiūros protokolu apžiūrėtos liudytojos S. V. prie bylos pateiktos trys dokumentų kopijos, tarp kurių ir 2010-08-03 dienos pardavimo-pirkimo sutartis (b.l. 69).
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011-10-11 liudytojos S. V. prie baudžiamosios bylos pateikta 2010-08-03 pardavimo-pirkimo sutartis, esanti baudžiamojoje byloje (b.l. 70), paliktina byloje.
Motyvuojamoji dalis
Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1d., nes įrodyta, kad J. B. savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis suklastojo tikrą dokumentą, t.y., pardavimo-pirkimo sutartį.
Teismas konstatuoja, jog J. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs). Į psichiatro ir narkologo įskaitą neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimo padarymo metu buvo jis neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1d. 9p.).
Kaltinamasis J. B. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės rūšimi, tačiau prašo teismo atsižvelgti į tai, jog yra nedirbantis ir sumažinti prokuroro siūlomos baudos dydį.
Vadovaujantis LR BK 54 str., 55 str., 61 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog įvertinus kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamajam už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina alternatyvi bausmė - bauda. Įgyvendinant teisingumo principą, siekiant įtakoti kaltinamojo elgesį ir įgyvendinti bausmės tikslus bei teisingumo principą, teismas sprendžia, jog J. B. skirtina minimaliai artima bauda, numatyta LR BK 47 str. 3d. 2p., nes ji atitinka bausmės paskirčiai ir principams, bei atitinka LR BK 61 str. bausmių skyrimo reikalavimus. Įvertinus tai, jog šiuo metu kaltinamasis nedirba, nustatomas ilgesnis, nei nurodytas įstatyme, baudos sumokėjimo terminas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 300 str. 1d. ir nuteisti jį 10 MGL (1300 Lt.) dydžio bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos įm. kodas 188659752 sąskaitą, esančią AB “Swedbank“, sąskaitos NR. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.