Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kaučikienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1) 1990-10-05 Šiaulių miesto teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį 2 metams pataisos darbų, išskaičiuojant 20 procentų atlyginimo;

2) 1998-03-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

3) 2001-09-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 116 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 2002-02-26 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54² straipsniu, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 1 mėnesio 7 dienų laisvės atėmimo bausmės,

4) 2010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio l dalį 75 parų areštu, 2011-12-07 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus arešto bausmę,

5) 2011-11-18 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio l dalį 90 parų areštu, 2011-12-07 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2012-07-14 apie 18.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš sugyventinę Ž. S., tai yra kumščiu suduodamas ne mažiau trijų smūgių į veidą, pargriovė ant grindų ir spausdamas koja kaklą rankomis smaugė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Ž. S. fizinį skausmą.

V. K. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad Ž. S. yra jo sugyventine, jie kartu gyvena bute, esančiame V(duomenys neskelbtini). 2012-07-14 apie 18.30 val. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jie gėrė alkoholį. Tada tarp jo ir sugyventinės Ž. S. kilo konfliktas, kurio metu jis tris kartus iš delno sudavė jai į veidą, tada nuo smūgių ji nugriuvo ant žemės ir ją prispaudęs su keliu, rankomis pradėjo smaugti. Dėl ko kilo konfliktas ir kodėl taip pasielgė gerai paaiškinti negali, nes buvo labai girtas ir policijos komisariate buvo nustatyta 3,14 promilių. Sugyventinė pati išėjo iš buto ir išsikvietė policiją. Tada pareigūnai jį pristatė į policijos komisariatą. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, nori Ž. S. atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Dėl padarytos veikos gailisi. Jis sutinka, kad procesas butų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (24-25, 28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji Ž. S. parodė, kad 2012-07-14 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji su sugyventiniu V. K. vartojo alkoholį. Jie susipyko ir sugyventinis ją sumušė. Dėl sumušimų į medikus ji nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia, jie susitaikė. Ji sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (12-13, 15-16 b. l.).

Liudytoja J. P. parodė, kad 2012-07-14 apie 19 val. jai būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos kaimynė Ž. S., kuri buvo basa, jai ant krūtinės prie kaklo matėsi kraujo žymės, ji verkė ir pasakė, kad ją sumušė jos sugyventinis bei prašė iškviesti policijos pareigūnus. Ji jai padavė telefoną ir Ž. S. iškvietė policijos pareigūnus ( 17 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vieta adresu (duomenys neskelbtini), kur V. K. panaudojo fizinį smurtą Ž. S. atžvilgiu, sudaryta schema (7-9 b. 1.).

Iš 2012-07-14 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad Ž. S. padarytas sumušimas galvos srityje, o V. K. 19.05 val. įvykio vietoje nerastas (3-4 b. l.).

Iš 2012-07-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad V. K. (duomenys neskelbtini), buvo rastas neblaivus, jis 21.30 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių miesto policijos komisariatą (11 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-07-14 22.04 val. V. K. buvo nustatytas 3,14 promilių neblaivumas (girtumas) (18 b. l.).

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnis). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai procesas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka: 1) kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiuo atveju žala padaryta nukentėjusiajai sugyventinei Ž. S., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Valstybės žinios, 2011-06-14, Nr. 72-3475; 2011 m. gegužės 26 d. redakcija Nr. XI-1425) 6 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas. V. K., suduodamas kumščiais Ž. S. į veidą, pargriaudamas ant grindų, prispausdamas koja kaklą ir smaugdamas rankomis, sukėlė fizinį skausmą, jai buvo padarytas veido sumušimas. Atsižvelgiant į V. K. atliktus smurtinius veiksmus, tikslą ir nukentėjusiajai sukeltas pasekmes – patirtą fizinį skausmą – kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog V. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausme (60 b. l.); civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, nes nukentėjusiajai Ž. S. turtinė žala nepadaryta.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 valandų per mėnesį. Kaltinamasis sutinka prokurorės siūloma bausme, nurodo, kad įpareigojimus vykdys (60 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs (37-44 b. l.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu pripažintinas recidyvistu. V. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis padarė nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu).

V. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (31-35 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje registruotas (56, 57 b. l.), jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (58 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesilankė (46 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra, diagnozės: 1975-1992 – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, 2004-11-07 – 2004-11-12 abstinencijos būklė su delyru, vartojant alkoholį, 2005-01-11 priklausomybės sindromas alkoholiui, 2009-05-27 – 2009-06-01 psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (48 b. l.), Šiaulių miesto policijos komisariato Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes turi galiojančių administracinių nuobaudų (50 b. l.). Nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsniu recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau V. K. nuoširdžiai gailisi padaręs nesunkų nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, jis yra registruotas darbo biržoje, siekia pasitaisyti, todėl įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis (LR BK 48 str.), nustatant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatytą įpareigojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2012-07-14 21.30 val. iki 2012-07-16 16.05 val. (19, 20 b. l.) (2 paros) ir laikytina, kad V. K. yra atlikęs dalį bausmės- 4 laisvės apribojimo dienas.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ž. S. (29-31 b. l.), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti V. K. per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-07-14 21.30 val. iki 2012-07-16 16.05 val. (2 paras) ir laikyti, kad V. K. yra atlikęs dalį bausmės- 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.