Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-278-1072/2024 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.5.21

2024 m. rugsėjo 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo T. G. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. RV-25-1762, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. T. G. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 14 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, subendrintos ir T. G. skirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2010 m. vasario 13 d. išbūtas laikas.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmestas.

3. Nuteistajam T. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. liepos 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 14 d., 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2021 m. spalio 14 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 26 d. – 1 metai 11 mėnesių 19 dienų.

5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nuteistojo T. G. skundas dėl Komisijos 2024 m. liepos 1 d. nutarimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Skundu nuteistasis T. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir smurtinio elgesio rizika yra vidutinės. Skunde pažymima, kad jis dalyvauja visose pozityvaus užimtumo programose bei priemonėse, savanoriškai moka antstoliams turimas skolas, vaikų išlaikymą, įkalinimo įstaigoje atlieka gerbūvio darbus, tęsia darbinę veiklą, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, tvarkos nepažeidinėja.

7. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, pasak nuteistojo, pripažįsta faktą, kad jis deda realias pastangas ir imasi aktyvių veiksmų, siekiant pozityvių elgesio bei mąstymo pokyčių. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvavo ir dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse. Nuteistojo vertinimu, apygardos teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog bausmę jis atlikinėjo paprastojoje grupėje, šiuo metu – lengvojoje grupėje, o tai patvirtina jo elgesio korekcijos formavimąsi. Pastaruoju metu yra matoma teigiama jo elgesio dinamika.

8. Skunde taip pat pažymima, kad jam yra svarbus ieškinių dengimas, 2024 m. rugpjūčio 2 d. sumokėjo 200 Eur už vaiko išlaikymą, kai buvo paleistas trumpalaikei išvykai. Šis aspektas jam yra svarbus, nes rūpinasi savo vaikais. Skunde akcentuojama, kad jis bausmę atlieka jau gana ilgą laiką, todėl apygardos teismas turi įvertinti visus aspektus ir asmens bylą bei jį paleisti iš Vilniaus kalėjimo su probacijos priežiūra. Jo pasikeitęs elgesys, požiūris į visuomenėje priimtas elgesio normas bei taisykles, tvirta ir ilgalaikė motyvacija, rodo, kad jis pasiekė bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

9. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. G. skundas atmetamas.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė žemesnysis teismas, apygardos teismas neturi pagrindo, todėl pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

11. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

12. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. G. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju, norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau, apygardos teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

13. Skundo nagrinėjimo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ką pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, tačiau pastaruoju metu jis deda pastangas pasikeisti, ką pagrįstai pažymėjo ir žemesnysis teismas. Skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad apygardos teismas turi įvertinti visus aspektus ir asmens bylą bei jį paleisti lygtinai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pritartina žemesniojo teismo pateiktam vertinimui, jog pastaruoju metu T. G. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme ir stebimas labiau disciplinuotas elgesys, o tai, aukštesniojo teismo manymu, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Pagrindo kitaip vertinti nesudaro ir skunde akcentuojamos aplinkybės apie tai, kad jis nepažeidinėja tvarkos. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų (pvz., teisės išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų) ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį žemesnysis teismas tinkamai neįvertino teigiamų T. G. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, žemesniojo teismo vertinimu, T. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam pritaria ir aukštesnysis teismas.

15. Nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje ilgą laiką nedirbo ir neieškojo galimybių įsidarbinti, taigi struktūrizuotoje aplinkoje turėjo neigiamą nuostatą į darbinę veiklą, nepaisant to, kad paskutiniu metu pateikė prašymą užsiimti individualia veikla, kuri vėliau buvo prilyginta darbinei veiklai. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai pakankamai reikšmingos aplinkybės, galinčios daryti įtaką rizikai nusikalsti pakartotinai. Maža to, tiek iš skundžiamos nutarties, tiek iš asmens bylos matyti, kad tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai kaip darbinės patirties stoka, sunki materialinė patirtis, gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, agresyvus elgesys, neigiamos nuostatos į apribojimus ir priežiūrą. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pats nuteistasis motyvacijos dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nerodė, iš esmės per devynių metų bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje nedirbo, nors ir yra įgijęs suvirintojo, baldžiaus profesinę kvalifikaciją, tik patvirtina, ką pagrįstai pastebėjo ir apylinkės teismas, kad tai gali būti labiau susiję ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, o labiau formaliais pagrindais ar tai, kas jam asmeniškai naudinga. Nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Pagrindą taip manyti sustiprina ir tai, kad po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo (2024 m. sausio 10 d.) matyti, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, už kurių mažinimą atsakingas tik pats nuteistasis, šio lygtinio paleidimo svarstymo metu sumažėjo, nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors nuteistasis ir nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, tačiau įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, jų nepakanka pripažinti kaip padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šios nutarties priėmimo metu. Šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas.

16. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas aštuoniolika kartų, paskutinį kartą buvo baustas 2023 m. rugpjūčio 25 d., o skatintas septynis kartus, paskutinį iš jų – 2023 m. birželio 5 d., taigi nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad net įvertinus faktą, jog pastaruoju metu yra stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis, rodo nepakankamą ir nestabilią nuteistojo elgesio korekciją bei kelia pagrįstas abejones, kad jis stengiasi elgtis išskirtinai teigiamai, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, visgi ši aplinkybė nėra išskirtinė, kadangi toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

17. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ne paties nuteistojo noras būti paleistam lygtinai, tačiau kartu ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus. Be kita ko, svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo T. G. skundo pagrįstumo, laikytina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

19. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Skunde nenurodyta jokių teiginių, kurie sudarytų pagrindą naikinti, jo manymu, neteisingą apylinkės teismo nutartį. Vien tik tai, kad teismas medžiagą, apibūdinančią nuteistąjį, įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti pagrindas konstatuoti, jog žemesnysis teismas neįvertino nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje aptartų ir asmens byloje esančių aplinkybių. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, nuteistasis T. G. toliau vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą socialinės reabilitacijos planą, dinaminius kriminogeninius veiksnius vis dar gali eliminuoti, kadangi jų šalinimas iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

20. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo instituto taikymui vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti, pagrindo manyti kitaip nesudaro ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad matoma teigiama jo elgesio dinamika. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. atlikus T. G. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tokia pati rizika nustatyta ir 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. gruodžio 7 d. ir 2024 m. birželio 17 d. vertinimų metu, todėl spręsti, kad šis pokytis tvarus, aukštesnysis teismas šiuo metu dar neturi pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Todėl vien tai, kad nuteistojo manymu, jis bausmę atlieka jau gana ilgą laiką, dar nereiškia, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra baigtas ir lengvesne likusios bausmės atlikimo forma bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, žemesnės instancijos teismas nepažeidė teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo T. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.