Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :

L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie SADM neregistruotas, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaravęs išvykimą į užsienį- (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 str. 2d. (2019-03-22 fizinio skausmo sukėlimas buvusiai sutuoktinei E. R., o nukentėjusiems B. R. ir R. R. –išgąsčio kitų neigiamų emocijų bei psichologinio nepatogumo sukėlimas);

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. R. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. kovo 22 d. apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), kieme, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – buvusia sutuoktine E. R. metu, mažamečių vaikų R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje tyčia sudavė smūgį galva nukentėjusiajai E. R. į kaktos sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai E. R. fizinį skausmą, o nukentėjusiesiems B. R. ir R. R. – išgąstį ir kitas neigiamas emocijas bei psichologinį nepatogumą.

Kaltinamasis L. R. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir parodė, kad 2019 m. kovo 22 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini) kieme, Jonavoje, įvyko konfliktas su buvusia sutuoktine E. R.. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Su E. R. buvo susitarę, kad ji atveš sūnų, nes jis norėjo kartu važiuoti į motociklų varžybas. E. R. su vaikais atvažiavo į jo namo kiemą, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, apsistumdė ir jis tyčia sudavė smūgį savo galva nukentėjusiai į kaktos sritį. Mažamečiai vaikai tuo metu buvo šalimais. Nurodė, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Supranta, kad tokie jo veiksmai sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, o mažamečiams vaikams sukėlė išgąstį ir kitas neigiamas emocijas bei psichologinį nepatogumą. Toks smurto atvejis prieš nukentėjusiąją vienintelis, šiuo metu jie nebendrauja. Pažada, kad daugiau tokių atvejų nepasikartos, jis nori išvykti dirbti į užsienį. Gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusios atsiprašė, susitaikė, prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios ir mažamečių nukentėjusių atstovei pagal įstatymą, ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi ir mažamečių nukentėjusių atstovė pagal įstatymą E. R. parodė, kad kaltinamasis buvęs sutuoktinis, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su kaltinamuoju buvo sutarta, kad minėtą dieną jų sūnus nakvos pas tėtį. 2019 m. kovo 22 d., apie 20.20 val., su vaikais nuvažiavo automobiliu pas kaltinamąjį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), norėjo pas jį palikti sūnų, kaip buvo sutarta. Iš pradžių iš automobilio išlipo sūnus, netrukus ji, kuriuo momentu iš automobilio išlipo dukra nematė. Pastebėjo, kad kaltinamasis neblaivus, todėl nesutiko palikti pas jį sūnaus, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Norėjo išvažiuoti, kaltinamasis neleido vaikams sėsti į automobilį. Kuomet vaikai įlipo į automobilį, ji irgi ruošėsi sėstis, kai kaltinamasis, jai dar būnant prie automobilio, savo galva sudavė jai į kaktos sritį. Juto fizinį skausmą, vaikai labai išsigando, verkė. Nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė, atsiprašymą priima, nes nori toliau ramiai gyventi su vaikais, tikisi, kad jis paliks juos ramybėje. Santuokos metu smurto nebuvo patyrusi, skyrybų priežastis buvo kaltinamojo girtavimas, nedarbas. Jis deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau visą laiką buvo Lietuvoje. Mano, kad būtų tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nurodė, kad ji tvirtai apsisprendė, prašo patvirtinti susitaikymo protokolą ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti, bylos nutraukimo ir susitaikymo pasekmės jai yra žinomos. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Iš byloje esančio mažametės nukentėjusios R. R. apklausos protokolo (b. l. 54-56), apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, matyti, kad 2019 m., datos neprisimena, apie 20.30 val., po dziudo treniruotės su broliu B. ir mama važiavo pas tėtį. Mama buvo sudėjusi brolio drabužius, nes jis tėčio namuose turėjo likti nakvoti. Būdama automobilyje su mama ir broliu, paskambino tėčiui. Jis sakė, kad ateina. Matė, kad atėjo girtas – ėjo siūbuodamas. Brolis su mama išlipo, ji liko automobilyje. Tėtis šaukė ant mamos, kodėl ji neleidžia B. pasilikti, pakėlė B. ant rankų, atiminėjo jį iš mamos. Tada mama jai pasakė kviesti policiją. Ji skambinti nenorėjo, norėjo mamai paduoti telefoną, o tėtis vis uždarinėjo dureles. B. verkė, kad mama jam neleidžia pas tėtį nakvoti. Kai tėtis brolį paėmė ant rankų, B. pats išsilaisvino ir atėjo į automobilį. Ji atidarinėjo duris, kad B. įsėstų, kad jo netampytų, bet tėtis pats bandė į automobilį įsėsti, paimti drabužius, neleido B. sėstis į automobilį. B. ir pats bandė, bet tėtis jį tampė. Po to mama ir tėtis nuėjo į kitą mašinos pusę, ką darė, nematė. Įsėdęs į automobilį, B. verkė, po to nurimo ir ramino ją, nes ji taip pat verkė, nes buvo gaila, kad mama ir tėtis pykstasi. Kai mama grįžo į mašiną, pasakė, kad tėtis kakta jai trenkė į kaktą, prašė duoti kokį nors butelį prisidėti prie veido, skaudamą vietą šaldė. Matė, kad mamos kakta buvo paraudusi. Mama kvietė policiją, o tėtis grįžo į namus, persirengė ir kažkur išėjo. Su tėčiu bendrauja ne daug, brolis taip pat nebendrauja. Tėčio ji truputį bijo. Kad jis anksčiau būtų mamai trenkęs, to nebuvo. Tėčio bijo, nes tėtis yra su ja grubiai kalbėjęs, trenkė mamai, todėl ji mano, kad tėtis ir jai gali trenkti, su tėčiu pasikalbėti nenorėtų, nes sutikusi tėtį negerai jaučiasi (b. l. 54-55).

Iš byloje esančio mažamečio nukentėjusiojo B. R. apklausos protokolo (b. l. 60-62) apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjo, matyti, kad po dziudo treniruotės važiavo pas tėtį, norėdamas jo namuose pernakvoti. Matė, kad tėtis atėjo girtas, nes jis ėjo šleivas. Kada tai tiksliai nutiko, nepamena, maždaug prieš 10 savaičių, vakare apie pusę devynių. Kartu su mama ir sese atvažiavus prie tėčio namų, sesė paskambino tėčiui, nes namuose jo nebuvo. Jis sakė, kad išėjęs į garažą, po to išlindo iš už kampo girtas. Tėtis atėjo prie mašinos, tada jis ir mama iš mašinos išlipo. Tėtis stovėjo šalia, kalbėjo mamai, kad atstotų, kad leistų jam (B.) nakvoti jo namuose. Taip tėtis sakė mamai, kad ji paleistų, nes laikė B. už rankos. Tėtis negražiai kalbėjo su mama, balsas buvo garsus, jis buvo piktas. Mama buvo susinervinusi. Jis (B. R.) jautėsi blogai, verkė. Stovėjo su mama susikibę už rankų, kai tėtis jį pakėlė. Prašė paleisti. Kai paleido, pribėgo prie mašinos, sesė atidarė dureles ir jis įlipo. Mama norėjo sėstis į mašiną, bet tėtis neleido atidaryti durų ir su galva trenkė mamai į kaktą. Jis matė, kaip tėtis mamai trenkė su galva ir mamai kaktoje atsirado guzas. Mamai buvo guzas, kakta buvo raudona, prašė duoti buteliuką su šaltu vandeniu prisidėti prie kaktos. Mama sakė, kad kvies policiją, o tėtis kažkur nuėjo. Su tėčiu susitinka dažnai, bendrauja telefonu. Tada, kai viskas vyko, jo truputį bijojo, nes jis buvo girtas ir labai baisus. Tokį tėtį anksčiau yra matęs. Kai įlipo į mašiną, sesė verkė, buvo išsigandusi.

Iš byloje esančio liudytojo A. J. apklausos protokolo (b. l. 64-65) matyti, 2019-03-22, šiek tiek po 20.00 val., dirbant viename ekipaže su Kauno a. VPK Jonavos r. PK RS vyr. patruliu M. F., iš Kauno a. VPK gavo nurodymą reaguoti į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Buvo pranešta, kad prie (duomenys neskelbtini), moterį sumušė vyras, įvykio vietoje - du nepilnamečiai vaikai. Gavę pranešimą, iš karto nuvyko prie (duomenys neskelbtini). Nors buvo jau tamsus paros metas, kiemas buvo iš dalies apšviestas, be to šviesos sklido pro butų langus. Prie šoninės namo dalies pamatė stovintį automobilį „Lexus“, valstybinio numerio nepamena. Pamačiusi privažiavusį policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį, iš savo automobilio išlipo ir prie jų priėjo pranešėja - E. R. Jis iš karto atkreipė dėmesį, kad virš moters kairiojo antakio kaktos srityje oda buvo paraudusi, patinusi. Priėjęs prie moters automobilio pastebėjo jo galinėje dalyje sėdinčius du mažamečius vaikus – berniuką ir mergaitę, kurie neverkė, bet atrodė nuliūdę. Apie įvykio aplinkybes E. R. papasakojo, kad buvusiam sutuoktiniui atvežė vieną iš vaikų, kuris turėjo nakvoti pas tėvą. Tačiau pastebėjusi, kad vyras apsvaigęs nuo alkoholio, vaiką su juo palikti atsisakė, todėl kieme prie automobilio įvykio konfliktas. Aiškino, kad konflikto metu vyras galva jai sudavė smūgį į kaktą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Pranešėjai siūlė iškviesti GMP ar pačiai kreiptis į gydymo įstaigą, bet ji teigė, kad medikų pagalbos nereikia. Pokalbį su E. R. nufilmavo, vėliau įrašą įkėlė į PRĮR. Gavę pranešėjos patvirtinimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir iš jos sužinoję L. R. gyvenamosios vietos adresą, apsilankė bute (duomenys neskelbtini), tačiau vyro namuose nerado. Kalbėjosi su buto duris atidariusia moterimi – L. R. močiute, kuri nurodė, kad L. R. jau seniai išėjęs iš namų ir dar negrįžęs.

Iš byloje esančio liudytojo M. F. apklausos protokolo (b. l. 66-67) matyti, kad 2019-03-22 dirbo viename ekipaže su Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patruliu A. J. Po 20.00 val., tiksliau laiko nepamena, iš Kauno apskrities VPK gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje – kad prieš kelias minutes prie (duomenys neskelbtini), moterį sumušė vyras. Be to, pagal gautą pranešimą, su moterimi buvo du nepilnamečiai vaikai. Iš karto vyko nurodytu adresu. Atvykus prie (duomenys neskelbtini), pamatė automobilį „Lexus“, valstybinio numerio nepamena, kuris stovėjo prie šoninės namo dalies, galine dalimi atsuktas į vaikų darželį „Lakštingalėlė“. Iš automobilio išlipo moteris, kuri prisistatė esanti E. R. Automobilio gale matė sėdinčius du mažamečius vaikus, bet su jais visiškai nebendravo ir apie jų būklę nieko pasakyti negali. Paklausus apie iškvietimo priežastį, E. R. nurodė, kad vienas iš vaikų turėjo likti nakvoti pas savo tėvą – buvusį jos sutuoktinį, tačiau atvykus prie namo ir susitikus su buvusiu sutuoktiniu, moteris pastebėjo, jog jis vartojęs alkoholio, todėl atsisakė palikti vaiką tėvui, dėl ko tarp buvusių sutuoktinių kilo konfliktas. Moteris sakė, kad konflikto metu buvęs sutuoktinis galva jai sudavė smūgį į kaktą, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Pokalbį su E. R. jis filmavo, net įraše matoma paraudusi moters kakta virš kairiojo antakio, be to, buvo gerokai patinusi šios veido srities oda, susiformavęs gumbas. Moteriai siūlė iškviesti GMP ar pačiai kreiptis į gydymo įstaigą, bet ji atsisakė. Po pokalbio su E. R. ėjo į jos buvusio sutuoktinio L. R. gyvenamąją vietą – butą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vyro namuose nebuvo. Buto duris atidarė moteris, kuri teigė esanti jo močiutė. Ji nurodė, kad L. R. jau senokai išvykęs iš namų, nebuvo sugrįžęs, o kur šiuo metu gali būti, moteris aiškino nežinanti .

Iš byloje esančio liudytojo V. R. apklausos protokolo (b. l. 69-70) matyti, kad L. R. yra jo sūnus, kuris gyvena atskirai, bet santykius palaiko tiek su sūnumi, tiek ir su jo vaikais. 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, bet žino, kad buvo penktadienis, apie 13.00 val. pasiėmė anūkę R. iš Jonavos pradinės mokyklos. Jo namuose kartu leido laiką maždaug iki 16.30 - 17.00 val. Maždaug tokiu laiku paskambino sūnus L. ir pasakė, jog atvažiuoja ir, kad išeitų į kiemą. L. prie namo privažiavo keturračiu, aplink namą pavežiojo dukrą, po to kartu su sūnumi abu svarstė, kaip padaryti, kad L. galėtų susitikti su sūnumi B. nes buvo nesimatę nuo 2018-12-23 (tada buvo pakeistos namo spynos, net vaikams buvo draudžiama tėvą įleisti į kiemą, kad po skyrybų tėvas ko nors iš namų nepavogtų). L. nusprendė vežtis sekančią dieną sūnų pasivažinėti keturračiais. Todėl paprašė dukters, kad ji atsiklaustų mamos nuomonės. Mergaitė paskambino mamai, pasikalbėjo. Buvo suderinta, kad šeštadienio ryte motina išleis B. su tėvu. Po šio pokalbio L. išvažiavo, o jis su anūke grįžo į jo namus. Laikotarpiu tarp 18.00-19.00 val. R. parvežė namo. Po kelių valandų, laiko nepamena, paskambino R. Paklausė, ką veikia, ar B. pasiruošęs sekančią dieną važiuoti su tėčiu. Mergaitė tada papasakojo, kas nutiko. Sakė, kad B. norėjo pernakvoti tėvo namuose ir ryte kartu su juo vykti. Minėjo, kad tėtis išėjo B. į kiemą pasitikti ir kieme tarp mamos ir tėčio įvyko kažkoks konfliktas, o mamos kaktoje kažkokiu būdu atsirado guzas. Klausė, kaip tas guzas atsirado, gal į duris atsitrenkė, bet mergaitė aiškino, kad nežino, kaip tai atsitiko. Mergaitė sakė, kad atvažiavo policininkai, bet tėčio nebebuvo. Sakė, kad jau grįžo į namus ir žiūri filmukus. Vėliau klausė sūnaus apie R. papasakoto konflikto aplinkybes. Sūnus tvirtina, kad buvusios sutuoktinės nelietė, o kokiu būdu ir prie kokių aplinkybių jos kaktoje atsirado guzas, tvirtino nežinantis. Nors anūkę beveik kasdien pasiima iš mokyklos, vežioja į būrelius, buvusi marti E. su juo nebendrauja. Kas gali paneigti, kad B. atvežimas iš vakaro jo sūnui L. buvo specialiai suorganizuotas, kad kiltų konfliktas ir būtų vaikams pademonstruota, kad jų tėvas yra neva blogas. Taip mano, nes kai R. buvo su juo, girdėjo, kad vyko visai kitoks susitarimas dėl B. vykimo su tėvu šeštadienį.

Iš byloje esančio 2019-03-22 Kauno a. VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulio M. F. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad 2019-03-22 E. R. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje ji paaiškino, kad atvežus mažamečius vaikus prie (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp jos ir neblaivaus buvusio sutuoktinio L. R., kuris galva sudavė jai smūgį į galvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. L. R. iš įvykio vietos pasišalino. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimas virš E. R. kairiojo antakio. Pridėta filmuota medžiaga (b. l. 18-22).

Iš byloje esančio 2019-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kiemas (b. l. 23-28).

Iš byloje esančio 2019-03-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2019-03-22 vaizdo įrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro, kuriame užfiksuota įvykio aplinkybes pasakojanti E. R., kurios oda virš kairiojo antakio paraudusi . Po apžiūros vaizdo įrašas perkeltas į kompaktinę plokštelę (b. l. 15-17).

Iš byloje esančio 2019-05-16 akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. R. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, o įtariamasis L. R. nurodė, kad konflikto metu jis ir E. R. apsistumdė, tačiau jokių smūgių jis jai nesudavė (b. l. 79-80).

Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., bei BPK 38 str. - kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu yra buvę sutuoktiniai, jie laikytini šeimos nariais.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, o mažamečiams vaikams sukeltas - išgąstis ir kitos neigiamos emocijos bei psichologinis nepatogumas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia vieną kartą sudavė smūgį galva nukentėjusiajai E. R. į kaktos sritį, šiai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje .

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji- mažamečių nukentėjusių atstovė pagal įstatymą, teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriame prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti vadovaujantis BK 38 str., nukentėjusiajai- mažamečių nukentėjusių atstovei pagal įstatymą ir kaltinamajam susitaikius (b. l. 137). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, kritiškai įvertino savo elgesį, gailisi, atsiprašė nukentėjusios Nukentėjusi- mažamečių nukentėjusių atstovė pagal įstatymą, jokių pretenzijų neturi, civ. ieškinio nereiškia susitaikė su kaltinamuoju. Teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę - jis neteistas, administracine tvarka baustas 2 kartus už KET (b. l. 109-110), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teismas daro išvadą, kad nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, ir daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgdamas į nukentėjusios- mažamečių nukentėjusių atstovės pagal įstatymą išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui-ji ir mažamečių nukentėjusių atstovė pagal įstatymą, susitaikius, baudžiamoji byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pavartojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu matant jų dviem mažamečiams vaikams, kuriems buvo sukeltas išgąstis ir kitos neigiamos emocijos bei psichologinis nepatogumas, todėl teismas mano, jog yra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, poveikio priemonę prašo taikyti kaltinamajam ir nukentėjusi.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 1 vnt. kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu iš PRĮR; 1 vnt. kompaktinė plokštelė su nukentėjusios R. R. 2019-05-17 apklausos vaizdo ir garso įrašu; ir 1 vnt. kompaktinė plokštelė su nukentėjusio B. R. 2019-05-17 apklausos vaizdo ir garso įrašu – esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Civ. ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos – 3,72 Eur ( pašto išlaidos) valstybei.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 273 str. 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 2 d. kai kaltininkas ir nukentėjusi – ji ir mažamečių nukentėjusių atstovė pagal įstatymą, susitaiko (LR BK 38 str.) – atleisti, vadovaujantis LR BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. BK 72² str. L. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, dokumento paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 1 vnt. kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš PRĮR; 1 vnt. kompaktinę plokštelę su nukentėjusios R. R. 2019-05-17 apklausos vaizdo ir garso įrašu; ir 1 vnt. kompaktinę plokštelę su nukentėjusio B. R. 2019-05-17 apklausos vaizdo ir garso įrašu, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Priteisti iš L. R. proceso išlaidas- 3,72 Eur (pašto išlaidas) valstybei

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.