Marijampolės apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato atstovams Odetai Rekešienei, Česlovui Besarabovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 91-ANR_N-1974-2018, kuriuo A. P. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja I. T. teismo posėdžio metu parodė, kad vaikų globos namų auklėtinė šventė savo gimtadienį ir, kadangi ji turi giminių (duomenys neskelbtini), pasirinko vykti būtent į tą kaimą. Jie įsikūrė pavėsinėje ir po kurio laiko atvyko kita kompanija. Jie laiką leido ramiai, kepė šašlykų, jokių problemų nebuvo. Ji nusivedė vaikus prie vandens maudytis ir apie pusvalandį ten buvo. Incidento nematė, ji grįžo į pavėsinę atvažiavus policijai. Pasimetė kai atvažiavo policija, nes nežinojo dėl ko ją iškvietė (2019 m. kovo 18 d. garso įrašas 00:08:50 – 00:10:20).

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas, skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką.

Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį taip pat pažymėtina, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek BK 284 straipsnio, tiek ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijose nustatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Kita vertus, vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo atribojimo kriterijų yra padariniai. BK 284 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, kyla baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Tuo tarpu ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 91-ANR_P-3503-2018 buvo surašytas už tai, kad jis įvykdė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2018 m. birželio 10 d. 15.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančioje pavėsinėje, pašalinių asmenų akivaizdoje įkyriai ir įžeidžiamai kibo prie A. S., kaltindamas ją ir su ja kartu buvusius asmenis alkoholio vartojimu, prašomas neįkyrėti savo kalbomis ir palikti juos ramybėje, nereagavo, tokiais veiksmais negerbė ir pažeidė kitų asmenų teises į ramų poilsį ir tokia veika sukėlė neigiamų išgyvenimų A. S., ko pasėkoje jai pasidarė silpna, patyrė stresą, jautėsi pažeminta, sutriko jos emocinė būklė, bei toks įkyrus A. P. elgesys ir bandymas aiškintis santykius, sukėlė pasipiktinimą kitiems besiilsėjusiems asmenims (b. l. 6). Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2018 m. spalio 25 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1974-2018, kuriuo A. P. už ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymą paskirta 30 Eur bauda (b. l. 23).

Viešoji vieta tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šiuo atveju, įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esanti pavėsinė, administracinio nusižengimo protokole išvardinti veiksmai atlikti pašalinių asmenų – A. S. artimųjų, vaikų globos namų darbuotojų ir auklėtinių akivaizdoje, kuriuos toks elgesys sutrikdė.

Nors skundą padavęs A. P. su nusižengimu nesutiko ir nurodė, kad neatliko administracinio nusižengimo protokole išvardintų veiksmų, kalbėjo tyliai ir mandagiai, neįkyrėjo, susirinkusiuosius geranoriškai įspėjo, kad jie yra viešoje vietoje ir nevartotų alkoholinių gėrimų, garsiai kalbėdami triukšmą ir sumaištį kėlė A. S. artimieji, o ypatingai jos sugyventinis E. J., visas konfliktas truko tik apie 3 minutes, jokių pakartotinių raginimų išeiti ir juos palikti negirdėjo, tačiau teismas tokią jo poziciją vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog A. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, o skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimą.

Iš teismo posėdžio metu apklausto suinteresuoto asmens A. S., liudytojų E. J., A. S., E. S., V. S., J. S., K. P. parodymų matyti, kad A. P. įkyriai ir įžeidžiamai kibo prie A. S., kaltindamas ją ir kartu su ja buvusius asmenis alkoholio vartojimu, prašomas neįkyrėti ir pasišalinti, nereagavo. Bylos baigtimi nesuinteresuota liudytoja J. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dieną A. S. ir kartu su ja buvę artimieji poilsiavietėje elgėsi ramiai, neblaivūs neatrodė, alkoholio nevartojo, o konfliktas kilo tik pasirodžius A. P.. A. P. elgesys jai pasirodė įžūlus, provokuojantis, siekiantis sukelti pyktį, o A. S. bei kartu su ja buvusių asmenų elgesį įvertino kaip emocingą, tačiau neagresyvų, ir išprovokuotą būtent A. P. elgesio ir kalbų. Nors A. P. kalbėjo tyliai, o A. S. ir su ja buvę artimieji garsiau, tačiau suprato, kad tokį jų elgesį išprovokavo būtent A. P. jų atžvilgiu išsakomi žodžiai. Ji nurodė, kad A. P. visiškai nereagavo į pakartotinius prašymus pasišalinti, palikti A. S. ir jos artimuosius ramybėje. Kaip parodė liudytoja J. S., susidariusi situacija ją išgąsdino, viskas vyko vaikų globos namų auklėtinių akivaizdoje ir sutrikdė jų poilsį bei šventę. Liudytojas K. P., nors ir nematė viso konflikto, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad konfliktas prasidėjo į pavėsinę atėjus A. P., kurio elgesys jam pasirodė įkyrus. Liudytojas E. S. parodė, kad, nors viso konflikto nematė, tačiau girdėjo A. P. kaltinant juos alkoholio vartojimo. Tarp teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų esminių prieštaravimų nenustatyta, jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys esminėse aplinkybėse ir papildantys vieni kitus, be to jų nurodytos aplinkybės atitinka kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad suinteresuotas asmuo A. S., liudytojai E. J., A. S., E. S., V. S., J. S., K. P. policijos pareigūnams davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 7-12). Netikėti kategoriškais bei nuosekliais suinteresuoto asmens bei liudytojų parodymais duotais nagrinėjant skundą teisme, nėra jokio pagrindo. Be to, jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. A. P. nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo ar liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti A. P., nepagrįstai kaltinant administracinio nusižengimo padarymu.

A. P. keliama versija, jog konfliktinę situaciją išprovokavo galimai neadekvatus liudytojo E. J. elgesys, nes pastarasis garsiai kalbėjo, bandė atimti A. P. mobilųjį telefoną, jam sėdint policijos pareigūnų automobilyje pro langą kišo galvą į automobilio saloną, teismas laiko skundą padavusio asmens gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šie, galimai E. J. atlikti veiksmai, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. kaltės. Be to skundą padavusio A. P. nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokie kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs duomenys. Liudytoja J. S. parodė, kad toks elgesys ir garsus kalbėjimas buvo išprovokuotas A. P., liudytojas policijos pareigūnas Martynas Bendžius parodė, kad E. J., nors ir buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio, tačiau nieko nesakęs nuėjo. Nors A. P. nurodė, kad ant suolo pasidėjęs koją, šalia gulėjusius E. J. marškinėlius palietė netyčia ir jų netrypė, ši aplinkybė laikytina jo gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šią aplinkybę patvirtino ne tik suinteresuotas asmuo A. S., liudytojas E. J., A. S., bet ir liudytoja J. S.. Teismas vertina, kad E. J. elgesys buvo išprovokuotas A. P. įkyraus ir neetiško elgesio. Nors liudytojas E. J. nurodė, kad jam ant kaklo kabojusius marškinėlius A. P. nuplėšė ir numetęs ant žemės ar suolo sutrypė, o kiti liudytojai nurodė, kad konflikto metu marškinėliai gulėjo ant suolo, šią aplinkybę teismas laiko teisiškai nereikšminga ir neturinčia įtakos A. P. veiksmų kvalifikavimui. Liudytojas E. J. galimai tiksliai neprisimena visų aplinkybių dėl susijaudinimo ar praėjusio laiko tarpo nuo įvykio. Liudytoja E. P. į pavėsinę atvyko daug vėliau, jau praėjus incidentui, todėl jos parodymai nėra reikšmingi, ji paties įvykio nematė. Pažymėtina, kad skundą padavusio A. P. paaiškinimai bei jo sutuoktinės liudytojos E. P. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad kartu su A. S. buvę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, ant stalo buvo pasidėję galimai alkoholinių gėrimų pripilstytus stikliukus ir atrodė neblaivūs, paneigti kitais byloje surinktais įrodymais ir liudytojų parodymais. Nors liudytoja E. P. parodė, kad atėjusi į pavėsinę prieš pat atvykstant pareigūnams, matė ant stalo išdėliotus mažo tūrio indelius skysčiui pilti ir susidarė įspūdį, kad vartojamas alkoholis, o pavėsinėje buvę asmenys pasirodė neblaivūs, tačiau šiuos parodymus paneigia liudytojų K. P. ir J. S. parodymai, jog šalia jų pavėsinėje įsikūrusi A. S. ir jos artimieji elgėsi kultūringai, neatrodė apsvaigę, alkoholinių gėrimų nevartojo, ant stalo stikliukų išsidėlioję nebuvo. Be to, tuoj po liudytojos E. P. pasirodymo pavėsinėje atvykęs policijos pareigūnas jokių alkoholinių gėrimų vartojimo požymių nenustatė, stikliukų ant stalo nepastebėjo, neblaivių žmonių nerado.

Pagal protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos bei teismo nustatytas aplinkybes A. P., inkriminuotu laiku viešoje vietoje esančioje pavėsinėje pašalinių asmenų akivaizdoje įkyriai ir įžeidžiamai kibo prie A. S., kaltindamas ją ir su ja kartu buvusius asmenis alkoholio vartojimu, prašomas neįkyrėti savo kalbomis ir palikti juos ramybėje, nereagavo. Tokie A. P. veiksmai viešojo vietoje prieš asmenis – šiuo atveju A. S. ir kartu su ja buvusius asmenis, su kuriais skundą padavusį A. P. nesiejo asmeniniai santykiai, pripažintini kaip atitinkantys veiksmus, už kurių padarymą atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ir nelaikytini privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktu ar tik pokalbiu. Jei A. P. būtų deramai elgęsis – nebūtų įkyriai ir įžeidžiamai kibęs prie A. S., kaltindamas ją ir kartu su ja buvusius asmenis alkoholio vartojimu, nebūtų bandęs įkyriai aiškintis santykių, o raginamas palikti juos ramybėje, būtų pasišalinęs, įvykis nebūtų įvykęs. A. P. minėtų veiksmų, peržengiančių normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas bendravimo ribas, atlikimo viešojoje vietoje prieš A. S. ir kartu su ja buvusius asmenis priežastis (įkyrus ir įžeidžiamas kibimas, kaltinimas alkoholinių gėrimų vartojimu, provokavimas, bandymas aiškintis santykius, nereagavimas į pastabas pasišalinti ir neįkyrėti) patvirtina, kad skundą padavęs A. P. veikė kryptingai, ir rodo jo siekį (tikslą) pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, 666 straipsniu, teismas

nutaria:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo dėl 2018 m. spalio 25 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1974-2018, netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.