Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-11-05 · Civilinė byla Nr. 2-612-639/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
2-612-639/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
L. O., L. Ž.
Kategorijos
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-612-639/2012Proceso Nr. 2-06-3-09487-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1.; 21.4.3.; 21.4.2.8.; 21.6.; 99.5.; 110.4.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant L. P., dalyvaujant ieškovui S. V., atsakovės L. O. komercinės firmos atstovui advokatui A. G., atsakovo L. Ž. atstovui advokatui R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovams L. O. komercinei firmai ir L. Ž. dėl sandorio pripažinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo L. Ž. priešieškinį dėl įpareigojimo perduoti turtą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (I t. b.l. 155-161, 180,183), prašydamas patvirtinti automobilių VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini0, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą 2007 m. liepos 15 d. tarp L. O. komercinės firmos ir ieškovo S. V.. Taip pat prašė pripažinti negaliojančia pirkimo - pardavimo sutartį sudarytą atsakovų dėl tų pačių automobilių, t.y. VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2008 m. sausio 30 d. pagal pažymą – sąskaitą Nr. 3990, pinigų priėmimo kvitas 2008-01-30 Nr. 1692455, ir automobilio VOLKSWAGEN PASSAT 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2008 m. sausio 30 d. pagal pažymą-sąskaitą Nr. 3991, pinigų priėmimo kvitas 2008-01-30 Nr. 1692456. Be to prašė iš atsakovų priteisti ieškovo S. V. naudai 20000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. iš L. Ž. už 12 000,00 JAV dolerių nupirko minėtus automobilius V. P., 2001 m., ir V. P., 2002 m. L. Ž. ieškovui perdavė šių automobilių dokumentus ir atsakovės L. O. komercinės firmos pasirašytus įgaliojimus laikiniems transporto priemonės numeriams išimti. Ieškovas automobilius parsigabeno į Vilkaviškį, juos suremontavo ir norėdamas parduoti, kreipėsi į atsakovus prašydamas perduoti jam automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus, tačiau jie atsisakė šiuos dokumentus įforminti ieškovo vardu. Teigė, kad už automobilius yra pilnai atsiskaitęs, todėl turi būti patvirtintas automobilių pirkimo - pardavimo sandoris ir automobiliai pereiti jo nuosavyben. Sutartys dėl ginčo automobilių pirkimo-pardavimo, sudarytos tarp L. O. komercinės firmos ir L. Ž. turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes automobilius prieš tai nusipirko ieškovas, jie yra jo žinioje. Automobilių remontui jis išleido 20 000 Lt, todėl ši suma turi būti priteista iš atsakovų. Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti ieškinį o priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

A. L. Ž. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti be to 2012-08-20 d. pateikė priešieškinį (II t. b.l. 88-89). Nurodė, kad 2008-01-30 pagal pažymas-sąskaitas Nr.3990 ir Nr. 3991 iš L. O. komercinės firmos nusipirko du automobilius – „V. P.“ – 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 17800,00 Lt vertės ir „V. P.“ – 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 21000,00 Lt vertės. Jokių sutarčių dėl šių automobilių perleidimo kitiems asmenims nebuvo sudaręs. Abu automobilius teisėtai įgijo iš L. O. komercinės firmos. Teigė, kad S. V. jis automobilius perdavė suremontuoti ir sutarė atsiskaityti už šių automobilių remontą po jų pardavimo, tačiau ieškovas šiuos automobilius neteisėtai pasisavino ir jam negrąžina. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovės L. O. komercinė firma pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad automobilius buvo įsivežę įformindami laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrą, po šios procedūros atlikimo perdavė juos L. Ž., su kuriuo sutarė, kad juos jam suremontavus už juos L. Ž. susimokės. Praėjus kuriam laikui sumokėjo importo mokesčius ir išrašė pardavimo pažymas – sąskaitas, bei gavo pinigus iš L. Ž. už jam anksčiau perduotus automobilius. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinys atmestinas.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. L. O. komercinė firma iš JAV į Lietuva įsivežė daužtus automobilius V. P., 2001 m., identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini) ir V. P., 2002 m., identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini) bei perdavė juos L. Ž.. Šis automobilius perdavė ieškovui S. V.. Dėl to ginčo tarp šalių nėra. Tačiau šalys nesutarė ir dėl to ginčijosi ar L. Ž. perduodamas ginčo automobilius juos pardavė ieškovui S. V. ar perdavė juos tam kad pastarasis, t.y. S. V. juos suremontuotų ir vėl grąžintų L. Ž.. Kaip minėta ieškovas tvirtino, kad L. Ž. kaip atsakovės L. O. komercinės firmos įgaliotas asmuo šiuos ginčo automobilius jam pardavė, nes jis kaip pirkėjas už juos pinigus pilnai sumokėjo o pradavėjas jam perdavė automobilius ir automobilių įsigijimo dokumentus. Tuo tarpu atsakovai teigė, kad ieškovui S. V. automobiliai buvo perduoti tam, kad pastarasis juos suremontuotų. Tarp šalių, t.y. ieškovo S. V. rašytinės pirkimo - pardavimo sutarties nebuvo sudaryta. Taip pat tarp šalių nebuvo sudaryta ir jokia rangos (automobilio remonto) ar kokia nors kita paslaugų sutartis. Vienok neginčytinai nustatyta, kad automobiliai dar 2007 m. rugsėjo 15 d. perduoti ieškovui ir nuo to laiko jis (ieškovas) juos nepertraukimai valdo. Tai patvirtina antstolio A. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I t. b.l. 54).

Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausią turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal to paties straipsnio 5 dalį aiškinat sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kaip minėta nustatyta, kad atsakovas L. Ž. dar 2007 m. rugsėjo 15 d. perdavęs automobilius ieškovui S. V. daugiau nedėjo jokių žingsnių tuos automobilius susigrąžinti, nors nuo automobilių perdavimo praėjo keleri metai, joks protingas (atsakingas) žmogus taip nebūtų pasielgęs. Priešieškinį dėl automobilių grąžinimo atsakovas pareiškė tik 2012-09-06, Nors atsakovė L. O. komercinė firma ir išrašė L. Ž. sąskaitą bei jose nurodė, kad už automobilius atsisakyta grynais pinigais, t.y. sumokant pinigus į įmonės kasą, pačių automobilių atsakovui L. Ž. neperdavė (I t. b.l. 70-72). Šie automobiliai nuo 2007-09-15 iki šiol yra ieškovo žinioje.

Taigi jei automobiliai būtų buvę perduoti remontui ir jų savininkas būtų buvęs L. Ž. pastarasis būtų dėjęs nors kokias pastangas juos susigrąžinti. Tačiau to neįvyko. Tuo tarpu nustatyta, kad ieškovas S. V. elgėsi priešingai: gavęs automobilius kreipėsi į atsakovus reikalaudamas įforminti pirkimą. Taip pat kreipusį į įvairias įstaigas prašydamas padėti apginti jo teises. Atsakovai neigdami tai, kad pardavė ieškovui automobilius ir tvirtindami, kad juos perdavė ieškovui remontuoti negalėjo pateikti jokio tai patvirtinančio įrodymo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas yra 82 metų amžiaus senatvės pensininkas, niekada neužsiminėjo automobilių remontu, todėl atsakovų paaiškinimas, kad toks asmuo vykdė automobilių remontą yra tiesiok neįtikinantis. LR CK 6.305 str. nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai nuosavybės ir patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. A. L. Ž. perdavė automobilius ir jų dokumentus, ieškovas sumokėjo 12000,00 JAV dolerių, taigi teismas daro išvadą, kad pirkimo - pardavimo sandoris įvyko. Kaip minėta vertinant šalių sudarytą sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Dėl išdėstytų motyvų teismas vertina, kad tarp šalių t.y. atsakovės L. O. komercinės firmos kurios įgaliotas atstovas buvo atsakovas L. Ž. ir ieškovo S. V. buvo sudaryta ginčo automobilių pirkimo – pardavimo sutartis. Pagal CK 1.138 str. 1 dalies 1 punktą civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, pripažindamas tas teises. Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. CK 6.309 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Dėl išdėstytų motyvų ieškovo ieškinys dalyje dėl pripažinimo jam nuosavybės teisių į ginčo automobilius tenkintinas, atitinkami atmestinas atsakovo L. Ž. priešieškinys dėl įpareigojimo grąžinti automobilius.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 20000 litų turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys šioje dalyje atmestinas. Ieškovas paaiškino, kad šį suma susidarė jam remontuojant automobilius. Vienok įvertinus tai, kad pripažinta, jog ginčo automobiliai buvo ieškovui parduoti ir jis tapo jų savininkas tai pastarasis, t.y. daiktų savininkas ir priima sprendimus dėl jų remonto. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, kad automobilių pardavėjai įsipareigojo atlyginti ieškovui parduotų automobilių remonto išlaidas todėl jas priteisti iš atsakovų nėra pagrindo.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal bendrąjį principą, neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Taigi savaime vien atsakovų vengimas įforminti sudarytą sandorį nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šioje byloje ieškovas pateikė du išrašus iš medicininių dokumentų kurie patvirtina, kad ieškovui buvo nustatytas padidintas kraujospūdis (II t. b.l. 26-27). Tačiau teismas mano, kad minėti dokumentai nėra pakankami įrodymai, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. būtent dėl atsakovų veiksmų. Todėl ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 98 str.). Ieškovas patyrė 770,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį (I t. b.l. 10,11,120). Todėl iš atsakovų L. O. komercinės firmos ir L. Ž. priteistina po 385,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 187, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovui S. V. nuosavybės teises į automobilius VOLKSWAGEN PASSAT, 2001 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOKSWAGEN PASSAT, 2002 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgytos iš atsakovės L. O. komercinės firmos.

Priteisti iš L. O. komercinės firmos, ir L. Ž., po 385,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. V..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

A. L. Ž. priešieškinį atmesti visiškai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas