Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-134-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-08
Bylos Nr.
1A-266-134-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
Nukentėjusysis
M. C.
Civilinis atsakovas
UAB ,,T.Š.“
Nuteistasis
BK
Advokatai
Alfonsas Mašalas

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-134/2009

Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.4

(S)

NUTARTIS

2009 m. gegužės 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio,sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui,nukentėjusiajam M. C.,civilinio atsakovo UAB ,,T.Š.“ atstovui S. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. C. ir civilinio atsakovo UAB ,,T.Š” apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d. paskirtoji bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausme - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 7 MGL (devynių šimtų dešimties litų) bauda.

A. P. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteista iš UAB „T. š.“ 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) M. C..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 20 d., apie 2 val. 30 min., pramogų centre ,,VIP Martini“, esančiame Panevėžyje, Respublikos g. 70, būdamas UAB ,,T.Š“ apsaugos darbuotoju, tyčia galva trenkė nukentėjusiajam M. C. į galvą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. C. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio : visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš A. P., UAB ,,T.Š” ir UAB ,,VIP pramogos“ skunde nukentėjusysis nurodo, kad dėl A. P. nusikalstamų veiksmų, dėl kurių jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, yra atsakingas tiek nuteistojo darbdavys - UAB ,,T.Š”, tiek institucija, kurioje nuteistasis atliko savo darbines funkcijas - UAB ,,VIP pramogos“. Nukentėjusiojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo prašytos atlyginti neturtinės žalos dydį, nes žalos padarymo aplinkybės ir jos pasekmės leidžia manyti, kad jo civiliniame ieškinyje nurodyta suma nėra aiškiai per didelė.

Civilinis atsakovas UAB ,,T.Š” prašo pakeisti apylinkės nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo : sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt ir ją priteisti atlyginti iš nuteistojo A. P.. Skunde civilinis atsakovas nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes : nukentėjusiojo sveikatai dėl nuteistojo padarytų sužalojimų liekamųjų reiškinių neliko, jo gydymo trukmė buvo neilga, rega ir akies voko funkcijos sutrikimai visiškai išgydyti, veide neliko jokių randų. Nukentėjusysis nepatogumus patyrė tik trumpą laiką - tol, kol gydėsi, jis buvo gydomas medikamentais, gydymas nebuvo sudėtingas - tai patvirtina nedidelė gydymo išlaidų suma - 133,8 Lt, jis nebuvo operuotas, todėl fizinio skausmo ar kančių dėl gydymo nepatyrė. Nukentėjusiajam nusikalstamos veikos metu nuteistasis tesudavė vieną smūgį, todėl nukentėjusysis veikos metu didelio skausmo taip pat nepajuto. Nukentėjusysis nusikaltimo metu nebuvo pažemintas ir tai neturėjo įtakos jo reputacijai. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala - 662,8 Lt - yra nežymi ir neproporcinga priteistos atlyginti turtinės žalos dydžiui. Atsakovas daro išvadą, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos suma prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nepagrįstai apsunkina asmens, turėsiančio atlyginti neturtinę žalą, turtinę padėtį, todėl ši suma turi būti sumažinta.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad, nustatant asmenį, kuris turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, negalima remtis CK 6.264 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias už darbine pareigas einančių darbuotojų padarytą žalą privalo atlyginti darbdavys, nes apsaugos darbuotojų darbinę veiklą reglamentuoja specialus - Asmens ir turto saugos - įstatymas (toliau - Įstatymas). Remiantis šio įstatymo 2 str. 10 p., nuteistasis nusikaltimo metu buvo apsaugos darbuotoju, todėl jis turi būti laikomas darbuotoju ne pagal CK 6.264 str. 2 d., o pagal Įstatymą. Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 7 str. 2 p., 15, 16 str. suteikia teisę apsaugos darbuotojui panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones, todėl darbdavys negali riboti darbuotojui suteiktų teisių ir duoti nurodymus dėl elgesio konkrečioje situacijoje. Apsaugos darbuotojas pats turi nuspręsti, ar jis panaudos fizinę prievartą ir specialiąsias priemones, todėl privalo asmeniškai atsakyti už įstatymo pažeidimus, jei šia teise pasinaudojo nepagrįstai. Kadangi nuteistasis, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinę prievartą, kurios nenumato jokie pareiginiai nuostatai, veikė tyčia ir nusikaltimą padarė dėl asmeninių interesų (galimai įsižeidęs dėl nukentėjusiojo replikos), jis veikė ne kaip UAB Tigro šuolis“ darbuotojas, o kaip privatus asmuo. Tokia tyčinė nusikalstama apsaugos darbuotojo A. P. veika, nesant nei UAB ,,T.Š”, nei UAB ,,VIP paslaugos“ nurodymo, kuria pažeistos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios fizinės prievartos panaudojimo sąlygas ir pagrindus, negali būti laikoma darbinių pareigų atlikimu, todėl civilinė atsakomybė už padarytą žalą iškyla pačiam nuteistajam apsaugos darbuotojui A. P.. Atsakovas taip pat nurodo, kad UAB ,,VIP pramogos“, taip pat negali būti civiliniu atsakovu byloje, nes A. P. su šia bendrove nesieja nei darbo, nei civilinė sutartis, kurios yra būtinos darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 str. kilti. Atsakovas daro išvadą, kad už nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą privalo atlyginti nuteistasis A. P..

Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė jo skundą tenkinti, civilinio atsakovo skundą atmesti, civilinio atsakovo atstovas prašė jo skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti, prokuroras prašė nukentėjusiojo skundą atmesti, civilinio atsakovo skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl civilinio atsakovo

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas civiliniu atsakovu UAB ,,T.Š” apeliaciniame skunde teigia, jog už nusikaltimo padarymo metu buvusio jo darbuotojo A. P. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą privalo atsakyti ne darbdavys - UAB ,,T.Š”, o pats nuteistasis, nes jis, sužalodamas nukentėjusįjį, veikė ne darbdavio, o asmeniniais interesais. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas asmenį, kuris privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, teisingai vadovavosi CK 6.264 str. nuostatomis. Nuteistasis A. P. nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB ,,T.Š” apsaugos darbuotoju ir nusikaltimo padarymo vietoje - pramogų klube ,,VIP Martini“ atliko savo darbines pareigas - užtikrino renginio rimtį ir tvarką. CK 6.264 str. 1 d. nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jo darbuotojas žalos padaro, eidamas savo darbines pareigas. Teismų praktikoje darbinių pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais, kai darbuotojas atlieka veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikdamas asmeniniais interesais. Asmens turto ir saugos įstatymo, reglamentuojančio apsaugos darbuotojų teises ir pareigas, 7 str. 2 p., 15-16 str. nuostatos suteikia teisę apsaugos darbuotojams, esant įstatyme numatytiems pagrindams, panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones. Iš bylos įrodymų matyti, kad nuteistasis A. P. nukentėjusįjį sužalojo tuomet, kai, dirbdamas apsaugos darbuotoju ir palaikydamas viešąją tvarką pramogų centre, įvykus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju, panaudojo prieš jį fizinę prievartą. Šios aplinkybės rodo, nuteistasis nukentėjusiojo sužalojimo metu atliko savo darbines pareigas, o tai yra pagrindinė sąlyga atsirasti nuteistojo darbdavio - UAB ,,T.Š” civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 str. Tai, kad nuteistasis nukentėjusįjį sužalojo tyčia, darbdavio civilinės atsakomybės nešalina, nes civilinėje teisėje kaltės forma neturi reikšmės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš UAB ,,T.Š” nukentėjusiajam M. C. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Su šia suma nesutinka tiek nukentėjusysis, prašydamas iš atsakovo priteisti visą reikalautą sumą, t.y 97300 Lt, tiek civilinis atsakovas, prašydamas sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.

Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Žmogaus sveikata yra viena svarbiausių įstatymų saugomų vertybių, todėl jos gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimą, susirūpinimas būsimomis sužalojimo pasekmėmis. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. P., smogdamas nukentėjusiajam į galvą, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą - padarė kairiojo antakio žaizdą, kairiojo akies obuolio sumušimą, kairiosios akiduobės lūžius, sukėlusius dalinį kairiosios akies viršutinio voko paralyžių. Dėl šių sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodęs teismo medicinos specialistų nustatytą nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumą ir pobūdį, gydymo trukmę ir taikytas medicininės pagalbos priemones – nukentėjusysis buvo gydomas septyniolika dienų, jis buvo gydomas medikamentais, jam nebuvo taikomas chirurginis gydymas, liekamuosius reiškinius po sužalojimo ir pasveikimo galimybę – nukentėjusiojo visiško išgijimo prognozė gera, šiuo metu liekamieji reiškiniai, ką patvirtina ir nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti parodymai, jog jis negali visiškai atmerkti sužalotos akies voko, nėra labai sunkūs, sužalojimo padarymo aplinkybes – nusikalstama veika truko neilgai, nukentėjusysis buvo sužalotas vienu smūgiu, taip pat nuteistojo A. P. pastangas sumažinti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus – jis atsiprašė M. C., atlygino jam padarytą turtinę žalą, visgi nepakankamai atsižvelgė į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusysis po sužalojimo neprarado nei dalies darbingumo, sužalojimas jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nepakenkė jo reputacijai, nesumažino jo karjeros galimybių, jis gali tęsti jam įprastą gyvenimo būdą, dirbti vadybininko darbą, kurį dirbo iki sužalojimo. Šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pasekmės ir su jomis susiję dvasinai išgyvenimai neįtakojo jokių esminių ar negrįžtamų permainų jo gyvenime, todėl jam iš civilinio atsakovo priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis nelaikytinas adekvačiu šiems išgyvenimams ir mažintinas iki 10000 Lt.

Pripažinus, kad nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis per didelis, nelieka pagrindo svarstyti nukentėjusiojo skundo prašymą padidinti atlygintinos žalos dydį. Nukentėjusiojo prašymas įtraukti į bylą bendraatsakoviu UAB ,,VIP pramogos“ netenkintinas, nes nuteistojo A. P. su šia bendrove nesiejo nei darbo sutartis, nei civilinė sutartis, vadinasi, nebuvo vienos iš būtinų sąlygų šios bendrovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 str. kilti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti.

M. C. iš UAB ,,T.Š” priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 10000 Lt (dešimties tūkstančių litų).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo M. C. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai : Bronė VidzėnienėSigitas BagdonavičiusArnoldas Šukaitis