Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-01 · Administracinė byla Nr. eI-1412-426/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-01
Bylos Nr.
eI-1412-426/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
UAB „MEX ekranai“
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus teritorinei muitinei
Advokatai
Tomas Lukoševičius
Kategorijos
  • 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1412-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04273-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3. 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Lukoševičiui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janina Meškevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „MEX ekranai“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „MEX ekranai“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) skundu prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016-10-07 sprendimą Nr. S-215 (7-162/2016); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2016-07-15 sprendimą Nr. 1A-253, kuriuo buvo patvirtinta Vilniaus teritorinės muitinės 2016-04-18 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6VM190586S; 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2016-04-18 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6VM190586S.

Nurodo, jog Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir teritorinė muitinė) tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyr. inspektorė I. Ž., atlikusi Bendrovės 2013-05-23 elektroninėje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir EID) deklaruotos prekės „LED ekranai“ klasifikavimo teisingumo patikrinimą, surašė 2016-04-18 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6VM190586S (toliau – ir Ataskaita), kurioje nusprendė taisyti deklaruotų tikrinamų prekių TARIC kodą ir aprašymą į nustatytą prekių TARIC kodą ir aprašymą; taikyti prekėms 14 proc. trečiųjų šalių importo muito normą bei perskaičiuoti importo mokesčius; skirti Bendrovei 7 609,00 Eur baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą; įregistruoti Bendrovei mokestinę prievolę: 62 882,59 Eur muitą, 13 205,22 Eur importo PVM ir 7 609,00 Eur baudą.

Ataskaitoje pažymima, kad tikrinamoje EID deklaruoti nesurinkti LED moduliniai ekranai (LED siena) klasifikuotini kaip monitoriai TARIC 8528 59 80 90 (KN 2013 m. versija), todėl šiuo kodu klasifikuojamoms prekėms turėjo būti taikoma 14 proc. trečiųjų šalių importo muito norma.

Nesutikdama su Ataskaitos išvadomis, Bendrovė Departamentui pateikė skundą, kuriame išdėstė aplinkybes ir argumentus, patvirtinančius Ataskaitos išvadų nepagrįstumą, prašydama panaikinti ją. Pareiškėja nurodė, kad Kombinuotoje prekių nomenklatūroje (toliau – ir KN) nė vienas kodas visiškai neatitinka LED modulių, deklaruotų tikrinamoje EID, apibūdinimo, ko pasėkoje taikytinas trečiosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės a punktas, pagal kurį pirmenybė turi būti teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Pasak Bendrovės, remiantis nurodyta KN aiškinimo taisykle ir ginčo prekių savybėmis, jos importuotos prekės turėjo būti klasifikuojamos KN 8528 51 00 90 (2013 m. versija) subpozicijoje.

Atsakovas, išnagrinėjęs skundą, 2016-07-15 nusprendė patvirtinti Ataskaitą ir Bendrovės skundą atmetė.

Šalies argumentai

Bendrovė tuomet pateikė skundą Komisijai, prašė panaikinti skundžiamą sprendimą. Taip pat pateikė papildomus įrodymus – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) Elektronikos fakulteto specialistų išvadą, kurioje nurodyta, jog ginčo prekė turėtų būti klasifikuojama pagal kodą KN 8528 51 00 90. Komisija 2016-10-07 sprendimu paliko galioti atsakovo sprendimą.

Pareiškėja nesutinka su Departamento ir Komisijos priimtais sprendimais. Skunde nurodo, kad atsakovas 2016-07-15 sprendime dėl Ataskaitos patvirtinimo nurodė, kad nustatant Bendrovės importuotų prekių klasifikaciją pagal KN, turi būti taikomas 2012-02-07 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 103/2012 (toliau – Reglamentas), kuriame yra nustatyta, kaip turi būti klasifikuojama prekė, apibūdinama kaip modulinis ekrano skydas (vadinamoji LED siena) pateikiamas kartu su apdorojimo sistema, t. y. KN 8528 59 80 subpozicijoje. Atsakovas pažymėjo, jog Bendrovės EID deklaruota prekė yra analogiška Reglamente aprašytai prekei, todėl padarė išvadą, kad Vilniaus TM pagrįstai ją suklasifikavo KN 8528 59 80 subpozicijoje.

Komisija iš esmės pritarė aukščiau nurodytai Departamento išvadai ir pažymėjo, jog nors Pareiškėjos importuotų prekių parametrai neatitinka Reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytų prekių parametrų, tačiau kitokie ginčo prekių vaizdo raiškos parametrai nepakeičia nei pačios prekės, nei esminių jos savybių bei paskirties, todėl tai nėra kliūtis Pareiškėjos importuotas prekes klasifikuoti remiantis nurodytu Reglamentu pagal kodą KN 8528 59 80.

Su tokiais atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos teiginiais pareiškėja nesutinka, nes jie, bendrovės manymu, yra akivaizdžiai neteisingi.

Pareiškėja aiškina, jog jos importuotų LED modulių techninių parametrų skirtumai akivaizdžiai patvirtina, jog jos importuotų prekių savybės ženkliai skiriasi nuo Reglamento priede apibrėžtų prekių techninių charakteristikų, todėl šios prekės nėra analogiškos. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog sutampa ir šių skirtingų prekių esminės savybės bei naudojimo paskirtis.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju klausimui dėl trečiųjų šalių importo muito normos taikymo ir importo muito mokesčio apskaičiavimo, turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo normos. Šiuo atveju Reglamento priedo nuostatos nustato prekių savybes, kurias atitinkančios prekės turi būti klasifikuotinos KN 8528 59 80 subpozicijoje, nuo ko priklauso, ar prekei bus taikoma trečiųjų šalių importo muito norma, ar ne. Dėl šios priežasties tikslus minėto Reglamento priedo nuostatų taikymas turi esminę reikšmę, nes nuo to priklauso mokestinių prievolių mokesčių mokėtojui atsiradimas, todėl Reglamento priedo nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai.

Pasak pareiškėjos, esamoje situacijoje egzistuojant akivaizdiems Reglamento priede nurodytų prekių ir jos importuotų prekių esminių savybių skirtumams, nei Departamentas, nei Komisija, neturėjo teisės Reglamento nuostatų aiškinti plečiamai ir to pasėkoje klasifikuoti Bendrovės importuotas prekes KN 8528 59 80 subpozicijoje. Pareiškėjos nuomone, tiek Departamentas, tiek ir Komisija, nepagrįstai išplėtė Reglamento priedo teisinio reglamentavimo ribas bei Reglamento nuostatas taikė pareiškėjos importuotoms prekėms, nepaisant to, kad jų savybės neatitinka KN 8528 59 80 subpozicijos aprašymo, todėl skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti. Dėl plečiamojo mokestinių teisės normų aiškinimo, Bendrovės manymu, buvo pažeistas ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 9 str. įtvirtintas apmokestinimo aiškumo principas. Šiuo atveju tiek Komisijai, tiek ir atsakovui plečiamai interpretuojant Reglamento priedo nuostatas, Bendrovės mokestinės prievolės atsiradimo pagrindas tampa dviprasmiškas ir neaiškus, kas pažeidžia ne tik Bendrovės teisėtų lūkesčių, bet ir teisinio tikrumo principo imperatyvus.

Šiuo atveju Reglamento priede nurodytų KN 8528 59 80 subpozicijoje klasifikuotinų prekių ir ginčo prekių savybės ženkliai skiriasi, tiek atsakovas, tiek ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, privalėjo vadovautis bendruoju MAĮ 3 str. 5 d. įtvirtintų mokestinio reglamentavimo principu ir visus neaiškumus dėl ginčo prekių klasifikavimo konkrečioje KN subpozicijoje traktuoti pareiškėjos naudai.

Pareiškėjos manymu, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad Bendrovės importuotos prekės ne tik nėra analogiškos Reglamento priede nurodytoms prekėms, tačiau jos pagal savo savybes labiau atitinka ne KN 8528 59 80, bet KN 8528 51 00 subpozicijoje nurodomas prekes. Dėl šios priežasties, pareiškėjos nuomone, tiek atsakovas, tiek ir Komisija, spręsdami importuotų prekių apmokestinimo klausimą, privalėjo vadovautis trečiosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės a punktu.

Skunde pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Komisija nagrinėjamoje situacijoje savo sprendimą motyvavo 2015-04-28 Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 2015/712, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 103/2012, nuostatomis. Komisija savo argumentus, kodėl Bendrovės importuotos prekės negali būti klasifikuojamos KN 8528 51 00 subpozicijoje, kaip nurodyta 2016-07-04 Vilniaus Gedimino technikos universiteto elektronikos fakulteto išvadoje, grindė reglamento Nr. 2015/712 priedo citata.

Pažymi, kad Komisija nagrinėjamu atveju šiomis reglamento nuostatomis remtis apskritai negalėjo. Pareiškėjai 2013 m. importuojant prekes reglamento Nr. 2015/712 nuostatos, jos manymu, ne tik negaliojo, tačiau dar ir apskritai nebuvo priimtos.

Šiuo atveju Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, pareiškėjos manymu, negalėjo remtis 2015-04-28 Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2015/712 ir juo grįsti savo poziciją dėl KN pozicijų taikymo.

Priimdama skundžiamą sprendimą, Komisija neatsižvelgė į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto specialistų 2016-07-04 išvadas, kurios patvirtina, jog pareiškėjos importuotos prekės turi būti klasifikuojamos KN 8528 51 00 90, o ne KN 8528 59 80 subpozicijoje. Bendrovė pažymi, kad šis skundžiamas sprendimas buvo priimtas formaliais pagrindais, nesiekiant išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų teisingai turi būti klasifikuojamos importuotos ginčo prekės.

Pareiškėja kartu su skundu Komisijai pateikė 2016-07-04 Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto išvadą Nr. 05-10.3-8969, tačiau Komisija nutarė ja nesivadovauti, pirmenybę teikdama formalioms Europos Sąjungos reglamentų nuostatoms, kurios esamoje situacijoje apskritai negalėjo būti taikomos.

Šiuo atveju, fakulteto docento D. U. pateikta išvada apie, pareiškėjos manymu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto elektronikos importuotų prekių savybėmis grįstą jų klasifikaciją KN, yra objektyvesnė ir tikslesnė nei tokių specialių žinių neturinčių muitinės darbuotojų atliktas formalus prekių klasifikacijos įvertinimas. Bendrovei akivaizdu, jog tiek teritorinė muitinė, tiek ir Departamentas, importuotus LED modulius KN 8528 59 80 90 (2013 m. versija) subpozicijai priskyrė neturėdami reikiamų specialių žinių elektronikos srityje, kurios leistų tiksliai nustatyti importuotų prekių savybes, o taip pat neatliekant šių prekių specialių tyrimų. Pareiškėja mano, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl ginčo prekių klasifikavimo, turėjo vadovautis pateiktais Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų praktiniais išaiškinimais, o ne remtis formaliomis teritorinės muitinės darbuotojų išvadomis.

Šiuo atveju Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių, ne tik nesivadovavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto išvada, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl ši kompetentingų specialistų išvada yra netinkama ir negali būti taikoma Bendrovės importuotų prekių KN klasifikacijai pagrįsti. Pareiškėja pabrėžia, jog tai akivaizdžiai patvirtina, kad buvo pažeistas turinio viršenybės prieš formą principas.

Atsiliepimas

Departamentas atsiliepime nurodė, jog nesutinka su skundu (b. l. 54–56).

Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl pareiškėjos iš Kinijos importuotų prekių (apibūdinamų kaip modulinis ekrano skydas (vadinamoji LED siena) pateikiamas kartu su apdorojimo sistema), deklaruotų EID, tarifinio klasifikavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas paaiškina, kad pareiškėja pagal muitinės deklaraciją importuotos prekės buvo deklaruotos TARIC kodu 8541 40 10 00 ir muitinės deklaracijos 31 langelyje aprašytos kaip „LED ekranai“.

Vilniaus TM, vadovaudamasi 1992-10-12 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 str., atliko minėtų prekių tarifinio klasifikavimo teisingumo patikrinimą ir Ataskaitą, kurioje muitinė nurodė, kad pareiškėjos importuotos prekės turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 8528 59 80 90 ir joms taikytinas 14 proc. trečiųjų šalių muitas. Atsižvelgdama į tai, muitinė papildomai apskaičiavo bei įregistravo 62 882,59 Eur muito, 13 205,22 Eur importo PVM ir 7 609 Eur baudos dydžio mokestinę prievolę pareiškėjai.

Muitinės departamentas sutinka su skunde nurodytais ginčo prekės ir Reglamente klasifikuotos prekės parametrų skirtumais, tačiau pažymi, kad pareiškėjos nurodyti prekių skirtumai nėra esminiai klasifikavimo prasme, t. y. Bendrovės nurodyti prekių parametrų skirtumai neturi įtakos jų tarifiniam klasifikavimui. Tai pagrįstai savo sprendime pažymėjo Komisija.

Nagrinėjamu atveju esminės (nulemiančios prekės klasifikavimą) prekių savybės yra analogiškos, t. y. – LED moduliai, iš kurių sudaromas modulinis ekrano skydas, yra netinkami žiūrėti iš arti; – LED moduliai neatitinka standartinės ekranų (monitorių) ir TV transliacijoms priimti reikalingos rezoliucijos; – LED modulių paskirtis – naudoti sporto ar pramoginiuose renginiuose, kaip mažmeninės prekybos iškabas. Vertinant prekes pagal savybes ir parametrus, kurie turi įtakos jų klasifikavimui, reglamente nurodyta ir pareiškėjos importuota prekė yra analogiškos.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog Departamentas ir Komisija plečiamai aiškino Reglamento nuostatas ir neturėjo pagrindo taikyti šio reglamento.

Atsakovas nesutinka su motyvais, kuriais remdamasi pareiškėja teigia, kad Departamentas ir Komisija privalėjo vadovautis trečiosios KN aiškinimo taisyklės a punktu, o importuota prekė labiau atitinka ne KN 8528 59 80, bet KN 8528 51 00 subpozicijoje nurodytas prekes. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos importuota prekė pagal savo savybes labiau atitinka KN 8528 51 00 subpozicijoje nurodytas prekes, nes šio savo teiginio nepagrindžia jokiomis prekės savybėmis. Be to, KN 8528 51 00 yra klasifikuojami monitoriai, kurių rezoliucijos prasideda nuo 320 x 320 pikselių, o pareiškėjos importuotos prekės rezoliucija yra 48 x 48.

Pasak atsakovo, tai, kad pareiškėjos importuota prekė neatitinka KN 8528 51 00 subpozicijos aprašymo, patvirtina ir Europos Komisijos 2014-02-04 reglamente Nr. 111/2014 ir 2014-03-25 reglamente Nr. 310/2014 nurodytų prekių, klasifikuojamų KN 8528 51 00 subpozijoje, parametrai ir klasifikavimo motyvai, t. y rezoliucija nuo 350 pikselių ir aukštesnė. Šių monitorių paskirtis – naudoti su automatinio apdorojimo mašinomis. Be to, Europos Komisijos 2015-04-28 reglamente Nr. 2015/712, kuriuo buvo pakeistas nagrinėjamo ginčo atveju taikytinas reglamentas Nr. 103/2012, yra nurodyti klasifikavimo motyvai, kuriais remdamasi Europos Komisija konstatavo, kad LED siena (ginčo prekė) negali būti priskirta 8528 51 00 subpozicijai. Atsakovas pažymi, kad tai pagristai savo sprendime nurodė ir Komisija. Pažymi, kad Komisija, vertindama pareiškėjos pateiktą VGTU išvadą ir skunde nurodytus motyvus, taikė ginčui aktualią Kombinuotąją nomenklatūrą, tačiau, pagrįsdama savo klasifikavimo motyvus, rėmėsi ir Europos Komisijos 2015-04-28 reglamente Nr. 2015/712 nurodytais klasifikavimo motyvais ir prekių techniniais parametrais bei savybėmis. Minėtas reglamentas buvo nurodytas kaip papildomas argumentas, pagrindžiantis Komisijos pateiktą KN aiškinimą, todėl pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad ji negalėjo remtis reglamentu Nr. 2015/712. Atsakovo nuomone, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad Komisija neatsižvelgė ir nevertino VGTU išvados, kuri, pasak pareiškėjos, patvirtina, kad ginčo prekės turi būti klasifikuojamos KN 8528 51 00 subpozicijoje. Departamento nuomone, iš Komisijos sprendimo turinio matyti, kad buvo atsižvelgta ir įvertinta jos pateikta VGTU išvada. Vertindama šią išvadą, rėmėsi Europos Komisijos 2015-04-28 reglamente Nr. 2015/712 nurodytais motyvais dėl prekių klasifikavimo.

Atsakovas nurodo, kad klasifikuojant prekes gali būti taikoma tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė įrodymų, kad VGTU elektronikos fakultetas (jų specialistai) turi akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti pareiškėjos importuotą prekę, statusą. Tai reiškia, kad VGTU išvada negali būti taikoma klasifikuojant ginčo prekę.

Departamento nuomone, skundžiami sprendimai ir Ataskaita yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime (b. l. 49–53) nurodė, jog nesutinka su skunde išdėstytais argumentais. Atsiliepime nurodo, kad atliko EID patikrinimą.

Kilus įtarimui, kad EID deklaruota prekė „LED ekranai“ yra klasifikuojama neteisingu TARIC kodu 8541 40 10 00, muitinė įpareigojo pareiškėją pateikti tikrinamų prekių specifikacijas, katalogus, prekių aprašymus, kur būtų nurodytas jų veikimo principas bei panaudojimo galimybės. UAB „MEX ekranai“ pateikė muitinei informaciją apie tikrinamas prekes (prekių nuotraukas, specifikaciją), kuria remiantis buvo pakeistas tikrinamų prekių kodas.

Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą sąskaitą bei papildomą informaciją, nustatė, kad minėtoje importo deklaracijoje deklaruotos prekės yra nesurinktos LED modulinio ekrano sudedamosios dalys.

Iš turimos informacijos teritorinė muitinė nustatė, jog ginčo deklaracijoje prekės, buvo neteisingai deklaruotos TARIC kodu 8541 40 10 00, taikant 0 proc. muito normą. Trečiasis suinteresuotasis asmuo, atlikus patikrinimą, surašė 2016-04-18 supaprastinto patikrinimo ataskaitą, kurioje dėl prekės kodo pakeitimo Bendrovės vardu papildomai įregistravo 62 882,59 Eur muito, 13 205,22 Eur PVM mokestinę prievolę ir skyrė 7 609 Eur baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą.

Remiantis muitinio įforminimo metu pateikta 2013-04-08 sąskaita Nr. 20130408L001, išduota prekių gamintojo „ROE Creative Display“, bei ginčo metu pateiktomis prekių nuotraukomis, LINX 12F specifikacija, nustatyta, kad, ginčo deklaracijoje deklaruotos prekės yra LED modulinio ekrano (LED siena) sudedamosios dalys.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, kad ginčo prekės negali būti klasifikuojamos KN 8528 51 00 subpozicijoje, kuri rekomenduojama minėtame VGTU rašte, kadangi tokioms prekėms priskiriami aparatai, naudojami vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemoje, klasifikuojamoje 8471 KN pozicijoje, kurioje pagal KN aprašymą klasifikuotinos automatinio duomenų apdorojimo mašinos ir jų įtaisai.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei plačiai pasisakė dėl jo išdėstytų argumentų, taikant Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 103/2012 nuostatas. Teritorinė muitinė sutinka, kad ginčo prekių ir šio reglamento priede nurodytų prekių, klasifikuojamų KN subpozicijoje 8528 59 80, skirtingi vaizdo raiškos parametrai nepakeičia nei pačios prekės (nesurinktas modulinis ekrano skydas – LED siena), nei esminių jos savybių ir paskirties, o tuo pačiu ir prekės priskyrimo atitinkamai KN subpozicijai.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pareiškėja importuojamas analogiškas prekes deklaruoja teisingu TARIC kodu ir jo neginčija.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo mano, kad ginčijami sprendimai ir teritorinės muitinės Ataskaita yra priimti išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti juos ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Ginčas kilo dėl teritorinės muitinės 2016-04-18 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 6VM190586S (Komisijos b. l. 32–34), kuria įregistruota mokestinė prievolė, teisėtumo ir Departamento 2016-07-15 sprendimo Nr. 1A-253 (Komisijos b. l. 10–12) bei Komisijos

2016-10-07 sprendimo Nr. S-215(7-162/2016) (Komisijos b. l. 67–72), kuriais ikiteismine tvarka išnagrinėti pareiškėjos skundai dėl Ataskaitos.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu.

Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji nesutikimą su skundžiamais sprendimais grindžia tuo, kad: 1) importuotos prekės ir Reglamento priede nurodytos prekės yra skirtingų parametrų; 2) visus neaiškumus reikia aiškinti pareiškėjo naudai; 3) Komisijos sprendimas priimtas vadovaujantis tuo metu negaliojusiomis teisės aktų nuostatomis; 4) Komisija neatsižvelgė į specialisto išvadą.

Byloje nustatyta, jog teritorinė muitinė Ataskaitoje (Komisijos b. l. 32–34) konstatavo, jog EID deklaruotos prekės yra nesurinkto LED modulinio ekrano sudedamosios dalys: LED plokštės MC-12F PITCH 12.5 mm, LED moduliai LINX-12F PITCH 12.5 mm (left, right), iš kurių suformuojamas modulinis ekrano skydas; vaizdo apdorojimo sistema sending card SOFTWARE DVI cable, usb cable; maitinimo blokas Unit 4000W; laidai su jungtimis DC 36V, AC 32A, UPT; montažiniai rėmai ir dėklai (frame, case). Tikrinamosios prekės yra nesurinkti (dėl transportavimo) LED moduliniai ekranai (vadinamoji LED siena). Iš atskirų LED modulių LINX-12F surenkamas ekrano skydas. Skydai sujungiami laidais su vaizdo apdorojimo sistema, kuri prijungiama prie automatinės duomenų apdorojimo mašinos (kompiuterio) DVI arba USB jungtimis. Tikrinami ekranai neturi televizinio signalo priėmimo aparatūros, LED moduliniai ekranai nepritaikyti žiūrėjimui iš arti. Įvertinę nurodytas aplinkybes, nusprendė ginčo prekes klasifikuoti kaip monitorius TARIC 8528 59 80 90 kodu (KN 2013 m. versija). Atsižvelgiant į tai, teritorinė muitinė nusprendė taisyti EID TARIC kodą ir aprašymą bei apskaičiavo mokėtinus mokesčius.

Departamentas 2016-07-15 sprendimu Nr. 1A-253 ir Komisija 2016-10-07 sprendimu Nr. S-215(7-162/2016) nusprendė patvirtinti teritorinės muitinės Ataskaitą.

Iš EID (Komisijos b. l. 37) matyti, kad pareiškėjas prekę klasifikavo KN 8541 pozicijoje, kuri apibūdinama kaip „Diodai, tranzistoriai ir panašūs puslaidininkiniai įtaisai; šviesai jautrūs puslaidininkiniai įtaisai, įskaitant fotovoltinius elementus, sumontuoti arba nesumontuoti moduliuose arba plokštėse; šviesos diodai; sumontuoti pjezoelektriniai kristalai“ ir KN subpozicijoje 8541 40 10, kuri apibūdina kaip „šviesos diodai, įskaitant lazerinius diodus“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ginčo prekes klasifikavo KN pozicijoje 8528, kuri apibūdinama kaip „Monitoriai ir projektoriai, be televizinio signalo priėmimo aparatūros; televizinio signalo priėmimo aparatūra, su radijo imtuvais arba su garso ar vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatais arba be jų“ ir KN subpozicijoje 8528 59 80 „plokštieji monitoriai, nepriskiriami aparatams, naudojantiems vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemoje ir kurių ekranas pagamintas naudojant LED technologiją“.

Reglamentu, siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu, nusprendė modulinį ekrano skydą (vadinamąją LED sieną) suformuotą iš keleto modulių, sudarytų iš plokštelių, kurių kiekvienos apytikriai matmenys 38 × 38 × 9 cm, klasifikuoti KN kodu 8528 59 80. Motyvuose nurodyta, jog klasifikuojama vadovaujantis KN 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, XVI skyriaus 4 pastaba ir KN kodus 8528, 8528 59 ir 8528 59 80 atitinkančiais prekių aprašymais. Modulinis ekrano skydas ir vaizdo apdorojimo sistema laikytini funkciniu vienetu, kaip apibrėžta XVI skyriaus 4 pastaboje, nes tai yra atskiros sudedamosios dalys, tarpusavyje sujungtos elektros kabeliais ar kitais įtaisais ir skirtos naudoti kartu atliekant tiksliai apibrėžtą funkciją. Šis įtaisas gali rodyti vaizdus, gautus iš įvairių šaltinių, o tai yra 8528 pozicijoje apibrėžta speciali funkcija. Kadangi įtaisas gali rodyti įvairių rūšių vaizdus, jis nelaikytinas elektriniu vaizdo signalizacijos aparatu. Todėl jis nepriskirtinas 8531 pozicijai kaip švieslentė (taip pat žr. SS paaiškinimų 8531 pozicijos paaiškinimų D dalį). Todėl įtaisas klasifikuotinas kaip kiti spalvoto vaizdo monitoriai priskiriant KN kodą 8528 59 80.

Skunde pareiškėjas tvirtina, jog Reglamente minimos plokštės ir ginčo prekės yra skirtingos. Reglamente minimos plokštelės skiriamoji geba – 16 × 16 vaizdo elementų, taško žingsnis – 24 mm, skaistis – 2 000 cd/m2 ir atnaujinimo dažnis – daugiau nei 300 Hz. Ginčo prekių parametrai yra kitokie, t. y. modulio dydis yra 60 x 60 centimetrų, skiriamoji geba 48 x 48 vaizdo elementų , taško žingsnis – 12,5 mm, skaistis – 4500 cd/m² ir atnaujinimo dažnis – 4000 Hz.

Teismas sutinka su Komisijos sprendimo motyvais, jog ginčo prekių ir Reglamente minimų prekių parametrai skiriasi, tačiau tai nedaro įtakos klasifikavimui ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad pagal bendrąsias KN aiškinimo taisykles pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Tokios taisyklės taikymas nereiškia, jog tam tikra subpozicija aiškinama plečiamai. Dėl šios priežasties pripažintina, jog pareiškėjas skunde iš esmės nepaneigė Komisijos nustatytos aplinkybės, kad Reglamente minimų ir ginčo prekių techninės charakteristikos skiriasi, tačiau pastarųjų prekių tiksliausias klasifikavimas būtų KN 8528 59 80 subpozicijoje. Iš kitos pusės, pareiškėjas, žinodamas, jog Komisijos skundžiamas sprendimas grindžiamas Reglamento nuostatomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų Reglamente minimų ir ginčo prekių esminius skirtumus, kurie daro įtaką klasifikavimui. Skunde apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kad EID nurodytas KN kodas tiksliau apibūdina, nei Ataskaita pakeistas kodas. Skunde apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais apie techninių charakteristikų skirtumus.

Reglamentu buvo numatytas jame nurodytų prekių klasifikavimas, o ne atvirkščiai, t. y. nebuvo nurodyta, kad KN 8528 59 80 pozicijoje gali būti klasifikuojami tik Reglamente nurodyto prekės. Be to, Reglamento 1 priedas nereiškia, kad KN 8528 59 80 subpozicijoje gali būti klasifikuojama tik minėtame reglamente nurodyta prekė.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės taikymo veiksmas. Tačiau tam tikrais atvejais, siekiant atitinkamą prekę tinkamai klasifikuoti, būtina turėti informaciją apie jos sudėtį ir (ar) kitus klasifikavimui reikšmingus prekės požymius. Esant nepakankamai, nepatikimai ar prieštaringai gamintojo ar importuotojo pateiktai informacijai, minėtų duomenų nustatymui tam tikrais atvejais gali reikėti taikyti specialias mokslo, technikos ir kitas žinias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2477-662/2016). Nors pareiškėjas ir prašė skirti ekspertizę arba pasitelkti specialistus, siekiant klasifikuoti ginčo prekes, tačiau šioje byloje tokios būtinybės nėra. Pažymėtina, kad ginčo dėl prekių techninės charakteristikos nėra, turima informacija nėra prieštaringa ar netiksli.

Pareiškėja yra pateikusi VGTU Elektronikos fakulteto 2016-07-04 raštą (Komisijos b. l. 7), kuriame, anot jos, pateikta specialisto išvadą dėl prekių klasifikavimo. Minėtoje specialisto išvadoje nėra nurodyta iš esmės jokių naujų duomenų, kurie susiję su prekių techninėmis charakteristikomis ar kitomis sritimis, kurios reikalauja specialių žinių.

Pareiškėja skunde tvirtina, jog Komisija nagrinėjamoje situacijoje savo sprendimą motyvavo 2015-04-28 Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2015/712, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 102/2012 (toliau – ir Reglamentas Nr. 2015/712), nuostatomis, kuris importuojant prekes negaliojo bei nebuvo priimtas. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012). Pažymėtina, kad Komisija Reglamentu Nr. 2015/712 vadovavosi ne kaip teisės aktu, sukuriančiu pareiškėjai tam tikras elgesio taisykles, o siekiant aiškinti Reglamento nuostatas ir tinkamai taikyti KN, t. y. teisės aiškinimo šaltiniu. Be to, Reglamento Nr. 2015/712 aiškinimas pateiktas kaip papildomas. Iš kitos pusės, minėtas Komisijos sprendimo motyvas neturi įtakos Ataskaitos, kuria buvo pakeistas prekių klasifikavimas ir apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, teisėtumui.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai pakeitė pareiškėjos deklaruotų prekių TARIC kodą 8541 40 10 00 į nustatytą TARIC 8528 59 80 90 bei apskaičiavo mokėtinas sumas. Analogiškas išvadas padarė Departamentas ir Komisija, todėl jų skundžiamų sprendimų irgi nėra pagrindo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „MEX ekranai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė