- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- e2-71-323/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-06-3-06960-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- A. Ž.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovams direktorei R. J. ir advokatui Vaclovui Janušauskui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos priteisimo, atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl protokolo dalyje ir sąskaitų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovo 1 560,00 Eur bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad atsakovas nuosavybės teise valdo jam priklausantį namų valdos sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) administruojamoje teritorijoje. (duomenys neskelbtini) įregistruota 2016-07-04. Bendrija, vadovaujasi savo įstatais, kurių 5 p. numatyta, kad „Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi objektai yra (duomenys neskelbtini), šis turtas yra susisiekimo ir inžinierinių tinklų bei statinių paskirties žemės sklypuose esantis turtas, kuriuo naudojasi visi (duomenys neskelbtini) gyventojai, t. t. naudojasi ir atsakovas. 2018-07-18 (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo metu nutarė sklypų/namų savininkus, nuo 2018-08-01 apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu (30,00 Eur). Kaupiamasis mokestis mokamas kas mėnesį. Atsakovas per šį laikotarpį nei karto nemokėjo mokesčių, todėl susidarė 1 560,00 Eur skola. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas buvo bendrijos nariu, ar ne, jis privalėjo mokėti nustatytą rinkliavą, dėl naudojimosi bendros paskirties daiktais - keliais, komunalinėmis paslaugomis, vandens tiekimu, kanalizacijos eksploatavimu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad skolos yra reikalaujama 2018-07-18 bendrijos narių susirinkime priimto nutarimo pagrindu. Apie šį susirinkimą atsakovui nebuvo pranešta, atsakovas nėra bendrijos narys (steigėjas), atsakovui (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas, kuriame nėra jokių statinių, ir atsakovas laiko, kad su jam priklausančiu turtu susiję apmokestinimo klausimai turi būti sprendžiami savininkų susirinkime. Ieškovo buvo prašoma paaiškinti kokiu pagrindu yra reikalaujama skolos, pateikiant visus su tuo susijusius duomenis, tačiau ieškovas duomenų neteikė. Apie tai kokiu pagrindu yra reikalaujama skolos priteisimo iš atsakovo, jam tapo žinoma tik susipažinus su šioje byloje esančiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju svarbu paties susirinkimo metu darbotvarkėje svarstomų klausimų turinys, kadangi jis liečia ne tik bendrijos narius, bet sukuria teisinius padarinius ir kitiems savininkams turintiems nuosavybės teise priklausančius objektus bendrijos teritorijoje (nors kas apima bendrijos teritoriją ieškovas dar turi patikslinti ), kas ginčo atveju ir įvyko – kilo nesutarimai dėl kaupiamųjų lėšų įmokų mokėjimo prievolės ne tik bendrijos nariams, bet visiems sklypų savininkams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2018-07-18 įvykusiame bendrijos narių visuotiniame susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu svarstytas „Įmokų (kaupiamųjų lėšų) tvirtinimo“ klausimas išimtinai susijęs ne tik su bendrijos narių, bet ir visų savininkų, turinčių nuosavybės teisės objektus bendrijos teritorijoje, bendrų interesų tenkinimu. Todėl priešingai nei teigia ieškovas tokio pobūdžio klausimas darbotvarkėje turėjo būti svarstytas ne bendrijos narių visuotiniame susirinkime, o visų savininkų susirinkime.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo reikalauja: pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento 2018-07-18 (duomenys neskelbtini) narių posėdžio protokolo Nr. 3 pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl sklypų/namų, butų savininkų apmokestinimo susisiekimo, ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu, kuriuo buvo nutarta nuo 2018-08-01 sklypų savininkus apmokestinti 30,00 Eur mokesčiu mokamu kiekvieną mėnesį; pripažinti negaliojančiomis nuo išrašymo momento žemiau nurodytas (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas-faktūras dėl jose nurodytų mokesčių: 1) 2022-09-30 sąskaitą Nr. MPKS_17/2022-09, kurioje nurodyta mokėtina kaupiamojo mokesčio suma 1 500,00 Eur; 2) 2022-01-01 sąskaitą Nr. MP_17/2022, kurioje nurodyta mokėtina kaupiamojo mokesčio suma 1 590,00 Eur; 3) 2019-08-01 sąskaitą Nr. MP_000021, kurioje nurodyta mokėtina kaupiamojo mokesčio suma 150,00 Eur.
Nurodo, kad atsakovas kaip teritorijos vystytojas yra perdavęs visus dokumentus susijusius su kvartalo infrastruktūra R. J.. Atsakovas geranoriškai atsisakė jam paveldėjimo teise priklausiusių gauti infrastruktūrinių sklypų, kuriuose yra vandens gręžiniai, nuotekų valymo įrenginiai ir kvartalo keliai (civilinės bylos Nr. 2YT-115-904/2017 duomenys). Atsakovas gręžiniais, nuotekomis nesinaudoja, nes sklypas nėra prijungtas prie infrastruktūros. Ieškovui prieš pateikiant ieškinį šioje byloje buvo prašoma paaiškinti kokiu pagrindu yra reikalaujama skolos, pateikiant visus su tuo susijusius duomenis, tačiau ieškovas duomenų neteikė. Apie tai kokiu pagrindu yra reikalaujama skolos priteisimo iš atsakovo, jam tapo žinoma tik susipažinus su šioje byloje esančiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju svarbu paties susirinkimo metu darbotvarkėje svarstomų klausimų turinys, kadangi jis liečia ne tik bendrijos narius, bet sukuria teisinius padarinius ir kitiems savininkams turintiems nuosavybės teise priklausančius objektus bendrijos teritorijoje (nors kas apima bendrijos teritoriją ieškovas dar turi patikslinti), kas ginčo atveju ir įvyko – kilo nesutarimai dėl kaupiamųjų lėšų įmokų mokėjimo prievolės ne tik bendrijos nariams, bet visiems sklypų savininkams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2018-07-18 įvykusiame bendrijos narių visuotiniame susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu svarstytas „Įmokų (kaupiamųjų lėšų) tvirtinimo“ klausimas išimtinai susijęs ne tik su bendrijos narių, bet ir visų savininkų, turinčių nuosavybės teisės objektus bendrijos teritorijoje, bendrų interesų tenkinimu. Todėl priešingai nei teigia ieškovas tokio pobūdžio klausimas darbotvarkėje turėjo būti svarstytas ne bendrijos narių visuotiniame susirinkime, o visų savininkų susirinkime. Sušaukiant susirinkimą ir jame priimant sprendimus, turėjo būti vadovaujamasi DGNIKPPSBĮ 12 straipsniu, kuriame reglamentuojamas būtent visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka bei sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priėmimas. Pripažinus kaip neteisėtą protokolą dalyje, pripažintinos kaip neteisėtos ir šio protokolo pagrindu išrašytos atsakovo apmokėjimui sąskaitos-faktūros.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti.
Nurodė, kad atsakovas klaidina teismą, jis visada žinojo visus atliekamus veiksmus, nes buvo aktyvus ir suinteresuotas asmuo. Teismui pateikdami papildomus įrodymus, apie Klaipėdos rajono teismo priimtą sprendimą, pateikėme ir paaiškinimą, jog atsakovas buvo byloje suinteresuotas asmuo ir pats sutiko, kad turtas, kurį iki mirties valdė jo mama, pereitų (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, nes pats šio turto priimti nenorėjo, jo eksploatacijos kaštai buvo dideli ir jo negalėjo tenkinti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra (duomenys neskelbtini) narys. Taigi atsakovui pareiga kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų, kyla ne iš CK 4.76 straipsnio, o iš teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis svetimu daiktu nebuvimo, taip pat Bendrijos, įgyvendinančios jos narių bendrosios nuosavybės teises, teisių gynimo. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad nesant prisijungus prie bendro naudojimo objektų ar kaip atsakovas teigia, nesinaudojant žemės sklypu, jam negali kilti pareiga kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų, o faktinis nesinaudojimas žemės sklypu atleidžia atsakovą nuo pareigos mokėti Bendrijai mokesčius. Apie priimtą sprendimą buvo skelbiama spaudoje, skelbiama skelbimų lentoje, buvo teikiamos sąskaitos-faktūros, iš kurių ir buvo aišku, kokiu pagrindu reikalaujami mokesčiai. Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovo turimame žemės sklype būtų vykdoma kokia nors veikla (pvz. pradėtos statybos), tačiau nesant kito kelio į minėtą sklypą, darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą prisidėti prie kelio priežiūros ir jo išlaikymo išlaidų, t. y. kompensuoti dalį kelio eksploatavimo išlaidų. Kadangi atsakovo turimo žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, todėl net ir nepradėjus gyvenamojo namo statybų ir nesikreipus dėl leidimo statyboms gavimo bei nesikreipus su prašymu į Bendriją, kitas institucijas dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų, akivaizdu, kad tinkamam tokio sklypo naudojimui pagal paskirtį, ateityje bus aktuali tokia galimybė. Susisiekimo ir inžinerinių tinklų ir statinių valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamojo) mokesčio paskirtis kaip tik ir yra ne apmokestinti žemės sklypų, taip pat statinių savininkus už bendro naudojimo objektų naudojimą praeityje, o tai savininkų pareiga reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos bendro naudojimo statinių, susisiekimo ir inžinerinių tinklų sistemoms atnaujinti pagal privalomuosius jų naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Be to, atsakovas yra praleidęs terminą tokio pobūdžio ginčui inicijuoti, priešieškiniu prašo taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Paminėtas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) administruojamoje teritorijoje. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini), visuotinio susirinkimo metu, nutarė sklypų/namų savininkus nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu, mokant 30,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nemokėjo mokesčių 2018 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu. Ieškovo teigimu, dėl šios prievolės nevykdymo susidarė 1 560,00 Eur skola. Atsakovas neginčija to fakto, kad pagal išrašytas sąskaitas faktūras su ieškove neatsiskaitė.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 1 560,00 Eur skolą iš atsakovo.
Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir DGNSBĮ) 2 straipsnyje pateiktos įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys, pagal kurias, be kita ko: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (4 dalis); kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (10 dalis); vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (15 dalies 4 punktas); bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (15 dalies 5 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nėra pateikti įrodymai, nustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų kokie nors iš paminėtų objektai, todėl ginčo santykiai į DGNSBĮ reglamentavimo sritį nepatenka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019 37–39 punktus).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.76 straipsnis reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ši norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, bei konstatuota, kad tol, kol naujo (padalyto) sklypo savininkas netampa bendrijos nariu arba nebūdamas bendrijos nariu nekompensuoja už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, tol jis netampa tokios infrastruktūros bendraturtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).
Taigi savininko, nesančio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos nariu, piniginės prievolės bendrijai gali atsirasti skirtingais pagrindais – buvimo tam tikrų nuosavybės objektų bendraturčiu arba naudojimosi kitiems asmenims priklausančiais nuosavybės teisės objektais pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas ginčo sklypo savininku, neturėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų nei su ieškovu, nei su kitais bendrijos nariais, jam nuosavybės teise priklausė tik žemės sklypas.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad daikto (turto) savininko (bendraturčio) ir ne savininko, besinaudojančio tuo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (turtu), teisės ir pareigos, susijusios su tuos daiktu (turtu), nėra tapačios, reglamentuojamos skirtingų materialiosios teisės normų. Esant šalių ginčui dėl aplinkybės, ar bendrojo naudojimo objektai ieškovams (ne) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, šios aplinkybės nustatymas turi esminę reikšmę ginčijamam teisinių santykių kvalifikavimui ir ginčui išspręsti taikytinų materialiųjų teisės normų nustatymui. Aplinkybės, kad bendrojo naudojimo objektai ieškovams nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatymas lemtų išvadą, jog ginčo santykiai nekvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, ir ginčo santykių nereguliuoja CK 4.76 straipsnis bei DGNSBĮ normos, kurie reglamentuoja teisinius santykius tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 52 punktas, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020).
Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas ir atsakovas buvo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo santykius reguliuoja CK 4.76 straipsnis ir DGNSBĮ normos, todėl jų pagrindu negali atsirasti atsakovo prievolės ieškovui sumokėti skolą.
Kaip matyti iš 2018 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo metu sklypų / namų savininkams nustatyto 30,00 Eur mokesčio, šis mokestis įvardijamas susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamasis) mokestis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisijungę prie inžinerinių tinklų, todėl nėra pagrindo atsakovą apmokęstinti ir rinkliavomis už inžinerinių tinklų priežiūrą. Tačiau kartu pažymėtina, kad į atsakovo sklypą galima patekti keliu, einančiu pro šį sklypą, kuris būtinas sklypo naudojimui pagal paskirtį, o nesant kito kelio į minėtą sklypą, darytina išvada, kad atsakovas turėjo pareigą prisidėti prie kelio priežiūros ir jo išlaikymo išlaidų, t. y. kompensuoti dalį kelio eksploatavimo išlaidų.
Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo, teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 54 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, kiek tai susiję su kelio priežiūra, į bylą pateikė 3 PVM sąskaitas-faktūras - 2022 m. kovo 2 d. Nr. 01883, išrašytą UAB „Živaida“ už atliktus kelio lyginimo darbus 72,60 Eur sumoje, 2022 m. vasario 14 d. Nr. 01869, išrašytą UAB „Živaida“ už atliktus kelio lyginimo darbus, skaldą, transporto paslaugas 1 599,23 Eur sumoje ir 2022 m. sausio 17 d. Nr. KKŽŪB110491407, išrašytą Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės už sniego valymą 72,60 Eur sumoje. Bendrą patirtų išlaidų sumą sudaro 1744,43 Eur. Teismo posėdyje šalių buvo nurodoma, GNSB „Mažieji Peskojai“ teritorijoje esančiu keliu naudojasi 55 sklypų savininkai. Iš ko spręstina, kad atsakovui tenka pareiga padengti 1/55 dalį ieškovo patirtų išlaidų už kelio priežiūrą, kas sudarytų 31,72 Eur (1744,43 Eur / 55 = 31,72 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 31,72 Eur susidaręs įsiskolinimas už kelio priežiūrą.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento 2018-07-18 (duomenys neskelbtini) narių posėdžio protokolo Nr. 3 pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl sklypų/namų, butų savininkų apmokestinimo susisiekimo, ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu, kuriuo buvo nutarta nuo 2018-08-01 sklypų savininkus apmokestinti 30,00 Eur mokesčiu mokamu kiekvieną mėnesį bei jo pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras: 2022-09-30 sąskaitą Nr. MPKS_17/2022-09, 2022-01-01 sąskaitą Nr. MP_17/2022, 2019-08-01 sąskaitą Nr. MP_000021.
Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašo taikyti ieškinio senatį bei priešieškinį atmesti.
CK 1.125 straipsnio 4 dalis nustato sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CPK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinyje nurodo, kad su 2018-07-18 (duomenys neskelbtini) narių posėdžio protokolo Nr. 3 pirmuoju darbotvarkės klausimu susipažino tik šioje byloje gavus prieigą prie ieškinio ir jo priedų. Teigia, kad jis pats į ieškovą kreipėsi ne kartą dėl duomenų suteikimo, kokiu pagrindu yra jam išrašomos sąskaitos faktūros, skaičiuojamas įsiskolinimas, tačiau ieškovas tokios informacijos niekada nesuteikė.
Teismas teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. lapkričio 8 d. 2022 m. lapkričio 18 d. atsakovui buvo išsiųsta ieškinio kopija bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškinio kopijos bei teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo nurodytu adresu atsakovui neįteiktos. Teismas pakartotinai 2022 m. gruodžio 2 d. ieškinį ir pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išsiuntė atsakovui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų įteikti atsakovui asmeniškai jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu irgi nepavyko. Todėl atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus ir laikyta, kad procesiniai dokumentai įteikti atsakovui praėjus 30 dienų nuo pranešimo palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dienos (CPK 123 straipsnio 3 dalis), tai yra 2023 m. sausio 9 d. 2023 m. sausio 16 d. atsakovo atstovas kreipėsi į teismą su prašymu suteikti prieigą prie civilinės bylos. Teisėja rezoliucija 2023 m. sausio 16 d. šį prašymą patenkino. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė 2023 m. vasario 21 d., tuo tarpu priešieškinį – 2023 m. gegužės 10 d.
Pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, spręstina, kad vėliausia diena, kurią atsakovas galėjo sužinoti apie 2018-07-18 (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl nustatytos 30,00 Eur dydžio mėnesinės rinkliavos jo atžvilgiu yra 2023 m. sausio 16 d. – atsakovo atstovui prieigos prie civilinės bylos suteikimo diena. Taigi priešieškinys civilinėje byloje galėjo būti pareikštas iki 2023 m. balandžio 17 d. Minėta, atsakovas į teismą su priešieškiniu kreipėsi 2023 m. gegužės 10 d. – suėjus ieškinio senaties terminui. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Konkrečiu atveju, ieškovui pareiškus atsiliepimu į priešieškinį prašymą taikyti ieškinio senatį, atsakovas nepateikė teismui prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Dėl ieškinio senaties termino taikymo ar jo atnaujinimo atsakovas nepasisakė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje. Byloje nėra jokių įrodymų ir nenustatytos jokios faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad galimai ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir, kad egzistuoja objektyvi būtinybė atnaujinti šį terminą. Priešingai, pažymėtina, visiškai nesuprantama, kodėl priešieškinys nebuvo pateiktas teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį, kadangi atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje dėstomi argumentai sutampa, tai yra tekstas iš atsiliepimo į ieškinį perkeltas į priešieškinį.
Atsižvelgiant į nustatytą, priešieškinys atmestinas suėjus ieškinio senačiai (CK 1.125 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 646,80 Eur, kurių 400,00 Eur sumokėta už ieškinio parengimą, 200,00 Eur – už atsiliepimą į priešieškinį, ir 46,80 Eur – už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 452,00 Eur už advokato teisines paslaugas bei 110,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, iš viso 1 562,00 Eur.
Nagrinėjamu atveju teismas patenkino 2 proc. ieškinio reikalavimų bei atmetė priešieškinį. Ieškovui priteistina 2 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį, kurias sudaro 8,94 Eur, bei patirtos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į priešieškinį parengimą, iš viso 208,94 Eur. Tuo tarpu atsakovo naudai priteistina iš ieškovo 48 proc., tai yra 696,96 Eur, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Taikytinas priešpriešinių prievolių įskaitymas ir atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 488,02 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. Ž. 31,72 Eur skolą ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti atsakovo A. Ž. naudai iš ieškovo (duomenys neskelbtini)“ 488,02 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.