Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., jo atstovei advokatei V. G., išnagrinėjęs S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.00 val., Prienų rajono savivaldybės kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 73-ajame kilometre vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant leistinam 90 km/val. greičiui, važiavo 151,6 km/val. (± 2 km/val. paklaida) greičiu ir viršijo nustatytą greitį 61,6 km/val., taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 136.1 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. ir 124¹ str. 7 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolais (b. l. 2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 5 - 15), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

S. K. administracine tvarka baustas, pripažino padaręs pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. ir 124¹ str. 7 d. sankcijose numatytos nuobaudos, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Tačiau, išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju S. K. 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.00 val., Prienų rajono savivaldybės kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 73-ajame kilometre vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant leistinam 90 km/val. greičiui, važiuodamas 151,6 km/val. (± 2 km/val. paklaida) greičiu ir viršydamas nustatytą greitį 61,6 km/val., veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jam, S. K. 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.00 val., Prienų rajono savivaldybės kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 73-ajame kilometre vairuojant transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant leistinam 90 km/val. greičiui, važiuojant 151,6 km/val. (± 2 km/val. paklaida) greičiu ir viršijant nustatytą greitį 61,6 km/val., kokiam nors kitam teisės saugomam interesui (vertybei) būtų padaryta didesnė žala, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn šeimyninė padėtis, jo šeimos problemos, jo gyvenamoji vieta, materialinė padėtis, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Teismas nenustatė šioje byloje išskirtinių aplinkybių, kad galėtų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį. Motyvai, kad teisė vairuoti reikalinga tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbinėje veikloje, nėra pakankamas pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, kadangi darydamas pažeidimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Be to, kaip matyti iš pažymos apie baustumą (b. l. 5 - 15), S. K. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, kas sunkina jo atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. ir nubausti jį 30 (trisdešimties) litų bauda;

padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. ir nubausti jį 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lietuvos kelių policijos tarnybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.