- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-62-552-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnyje, nes jis 2008 m. gegužės 22 d. vadovavo kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio, tvarkybos darbams, neturėdamas Departamento Vilniaus teritorinio padalinio išduoto leidimo tvarkomiesiems paveldotvarkos darbams. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Departamento 2008 m. birželio 3 d. nutarimu J. M. paskirta 3 000 Lt bauda.
Šalies argumentai
J. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti. Nurodė, kad Bernardinų kiemelyje buvo atliekami ne tvarkybos darbai, o natūriniai tyrimai, kurių atlikimui leidimas buvo išduotas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą J. M. atžvilgiu nutraukė. Teismas, įvertinęs Departamento darbuotojo R. B. 2007 m. gegužės 28 d. išduotą leidimą Reg. Nr. 17 „Tyrimų darbams neprieštaraujame“, eksperto E. P. išvadas teisme, padarė išvadą, kad, atlikdamas darbus, kurie nurodyti Prašyme ir kuriems leidimas buvo išduotas, J. M. nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – J. M. skundą atmesti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo. Nurodo, jog leidimas buvo išduotas atlikti architektūros, konstrukcijos ir skiedinių tyrimams. Remiantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo, patvirtinto kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-259, 7.2, 7.3, 8.1 ir 8.2 punktais, konstrukcijų ir skiedinių tyrimai, kurie yra vieni inžinerinių-techninių tyrimų, gali būti tiek neardomieji, tiek ardomieji tyrimai, priklausomai nuo pasirinktų jų atlikimo metodų. Todėl teismo išvada, kad atliekant konstrukcijų ir skiedinių tyrimus, ardymo darbai yra būtini, yra klaidinga ir prieštarauja materialinėms teisės normoms. Apeliantas pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalį, taikomasis tyrimas priskiriamas tvarkybos darbams. Tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą, vadinami tvarkomaisiais paveldosaugos darbais (Įstatymo 2 str. 36 d.). Mūro tyrimų atlikimo specialiąsias technologijas reglamentuoja paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro tvarkyba“, patvirtintas kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-330. Šiame reglamente nustatyta, kad mūro tyrimai atliekami visų pirma neardomaisiais tyrimais, o tik po to – ardomaisiais. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo nurodymu atlikti darbai viršija ne tik neardomųjų tyrimų, bet ir ardomųjų tyrimų ribas, kadangi jie neatitinka bandinių ėmimo taisyklių. Remiantis Įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi, ardomieji tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka (PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“, patvirtintas kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155), o leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda Departamentas. Pareiškėjas visų šių teisės aktų reikalavimų neįvykdė ir nei tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto, nei tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės išvadų Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad padalinio sutikimas buvo išduotas neardomiesiems architektūros, konstrukcijų ir skiedinių tyrimams, kurių pagrindu turėjo būti parengtas ardomųjų tyrimų tvarkomųjų darbų projektas, atlikta projekto ekspertizė ir gautas tvarkomųjų paveldosaugos darbų leidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas. J. M. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 91 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ir ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo protokole J. M. suformuluotą kaltinimą, pasisakytina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams. Taigi ši teisės norma nukreipia į paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nekonkretizuojama, kokius konkrečius reglamentus ir kokias jų nuostatas J. M. pažeidė. Tokia situacija pagal suformuotą teismų praktiką, laikoma asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, pažymėjo, jog siekiant bylą išspręsti teisingai, tikslinga remtis specialiomis žiniomis ir sužinoti paveldosaugos eksperto nuomonę, ar atlikti darbai atitiko paveldo tvarkybos reglamento nuostatas (b. l. 62-65). Šiuo tikslu pirmosios instancijos teismas posėdyje išklausė nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto E. P. nuomonę, kur jis nurodė, jog tvarkomųjų darbų atlikta nebuvo (b. l. 91). Pažymėtina, kad konkretesnį kaltinimą J. M. Institucija suformulavo tik apeliaciniame skunde, t. y. kaltinimą pažeidus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-330 patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro paveldo tvarkyba“ reikalavimus (b. l. 99-100). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kaltinimas nebuvo suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole, kaip to reikalauja prieš tai išanalizuotos ATPK nuostatos.Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. M. atžvilgiu nutraukta, paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarimą J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.