- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- eI3-1860-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00130-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 2ZP-1616 „Dėl prašymo dėl žemės paėmimo akto pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) neteisėtu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją inicijuoti Žemės paėmimo akto pakeitimą, Žemės pakeitimo akte nustatant, kad visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies vertė yra 64 000 Eur.
Nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad šis žemės sklypas lygiomis dalimis priklauso penkiems bendraturčiams.
Paaiškina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. ŽVP-147-(1.18) žemės sklypo dalis buvo paimta visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ((duomenys neskelbtini)). Žemės paėmimo akte buvo nustatyta, kad už paimamą žemės sklypo dalį pareiškėjui atlyginama, sumokant jam 40 060 Eur kompensaciją. Pareiškėjas šį žemės aktą pasirašė.
Šalies argumentai
Teigia, kad analogiškais aktais visuomenės poreikiams buvo paimtos ir kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausiusios žemės sklypo dalys. Žemės sklypo bendraturčiams Ž. J. ir A. J. žemės paėmimo akto nepasirašius, Ministerija kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti žemės paėmimo akto teisėtumą ir už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį nustatyti 40 060 Eur dydžio kompensaciją. Tačiau Ž. J. ir A. J. ginčijo paimamos žemės sklypo dalies vertę, nurodydami, kad paimamo žemės sklypo vertė turėtų būti 64 600 Eur. Ministerijos ir Ž. J. bei A. J. ginčas galutinai buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, kurioje nustatyta, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį turi siekti 64 600 Eur.
Mano, kad pareiškėjo situacija tapati Ž. J. ir A. J. situacijai, kadangi visiems jiems priklausė tokia pati to paties žemės sklypo dalis. Be to, žemės paėmimo aktai buvo surašyti tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 27 d., taip pat aktuose nurodoma ta pati paimamos žemės sklypo dalies vertė – 40 060 Eur, kuri grindžiama 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30 (toliau – ir Ataskaita), parengta valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo vertintojo A. T.. Pažymi, kad tokiu atveju už tą patį turtą (jo dalį) tiek Ž. J. ir A. J., tiek pareiškėjui turėtų būti atlyginama vienodai, o LVAT priimta nutartimi turėtų būti vadovaujamasi kaip precedentu.
Paaiškina, kad 2020 m. spalio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas pakeisti 2017 m. gruodžio 27 d. žemės paėmimo aktą Nr. ŽVP-147-(1.18), jame nustatant paimamo žemės sklypo dalies vertę 64 600 Eur, tačiau NŽT 2020 m. lapkričio 19 d. raštu atsakė negalinti vienašališkai pakeisti žemės paėmimo akto ir nurodė jį galinti pakeisti tik tuo atveju, jei iš Ministerijos, kaip projektą įgyvendinančios institucijos, būtų gautas raštas, kuriuo būtų siūloma pakeisti aktą pagal pareiškėjo prašymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. raštu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydamas pritarti žemės paėmimo akto pakeitimui, kurio pagrindu iš pareiškėjo visuomenės poreikiams paimta žemės sklypo dalies vertė būtų 64 600 Eur, tačiau Ministerija 2020 m. gruodžio 16 d. raštu nurodė atsisakanti tenkinti pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjas skunde remiasi LVAT išaiškinimais 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, kurioje konstatuota, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, nustatytos 2015 m. rugpjūčio 18 d., taikymas, kai nuosavybės teisė į žemę pasibaigė NŽT direktoriui priėmus 2017 m. gruodžio 27 d. žemės paėmimo aktą, kuriuo iš atsakovų (Ž. J. ir A. J.) paimta 1/5 dalis 0,9925 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę), kildinamo iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) bei Žemės visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus paėmimo įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas).
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Žemės paėmimo akte už iš pareiškėjo visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį buvo nustatytas neteisingo dydžio atlygis. Nors pareiškėjas kreipėsi į valstybines institucijas su prašymais pakeisti žemės paėmimo aktą, tačiau atsakovė nurodė itin formalius argumentus, tariamai neleidžiančius jai net svarstyti galimybės inicijuoti žemės paėmimo akto pakeitimo. Be to, mano, kad tokiu būdu atsakovė savo sprendimui suteikė galutinio ir neginčijamo akto pobūdį, aiškindama, kad toks sprendimas negalėtų būti pakeistas net ir paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms.
Taip pat pažymi, kad LVAT aukščiau minėtoje nutartyje konstatavo, kad žemės paėmimo momentu (2017 m. gruodžio 27 d.) turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30 negalėjo būti taikoma paimamos žemės vertei nustatyti, nes jos duomenys jau buvo nebeaktualūs žemės paėmimo momentui, o pati ataskaita neatspindėjo ir negalėjo atspindėti žemės sklypo vertės pokyčio laikotarpiu tarp ataskaitos parengimo ir žemės sklypo paėmimo. Todėl mano, kad susidarė situacija, kai skirtingiems savininkams, iš kurių visuomenės poreikiams buvo paimta analogiška nuosavybė, už ją atlyginta skirtingai, t. y. pareiškėjui už analogišką nuosavybę kompensuota 24 540 Eur mažiau nei Ž. J ir A. J.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) procedūros pradžios“ pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą 9 bendraturčių, įskaitant ir pareiškėjo, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 8,7854 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), dalies atžvilgiu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu kadastriniais matavimais nustatyta, kad visuomenės poreikiams būtų paimama bendraturčių 8,7854 ha dydžio žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,9925 ha dydžio dalis, kurioje pareiškėjui teko 1/5 dalis.
VĮ Valstybės žemės fondo parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 nustatyta, kad bendraturčių Žemės sklypo visuomenės poreikiams paimamos 0,9925 ha dydžio dalies rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 18 d. buvo 200 300 Eur. NŽT direktorius 2017 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. ŽVP-147-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Aktas) iš D. L. visuomenės poreikiams nusprendė paimti jo bendrosios nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha Žemės sklypo ir už jį pagal Ataskaitą nustatė 40 060 Eur atlyginimo dydį.
Nurodo, kad pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas dėl Akto pasirašymo, kurį jis pasirašė 2018 m. sausio 16 d., o po pasirašymo Lietuvos automobilių kelių direkcija 40 060 Eur sumą 2018 m. vasario 21 d. bankiniu pavedimu pervedė, kaip nurodyta Akte, pareiškėjo kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri tuo metu buvo areštavusi Žemės sklypą. Pažymi, kad minėta Žemės sklypo dalis buvo įregistruota valstybės vardu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. spalio 13 d. kreipėsi į NŽT su prašymu pakeisti Aktą ir nurodyti, kad už paimtą jo Žemės sklypo dalį turėtų būti mokamas 64 600 Eur atlyginimas. NŽT 2020 m. lapkričio 19 d. raštu atsisakė keisti Aktą, nurodydama, kad nėra įgaliota vienasmeniškai priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat vienašališkai spręsti klausimą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydžio, todėl neturi ir teisinio pagrindo keisti Aktą. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu gautų iš Susisiekimo ministerijos raštą, kuriuo būtų siūloma spręsti klausimą dėl Akto pakeitimo, minėtas klausimas dėl pareiškėjui priklausančios Žemės sklypo dalies atlygio būtų sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. Ministerijai pateikė prašymą pritarti Žemės paėmimo akto, pagal kurį visuomenės poreikiams paimta D. L. priklausanti žemės sklypo dalis būtų įvertinta 64 600 Eur, pakeitimui. Tačiau Ministerija skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad jos priimtas skundžiamas Sprendimas atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus, yra motyvuotas ir aiškiai suprantamas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir priimtas neviršijant teisės aktų suteiktų įgaliojimų. Be to, Sprendime nurodyta apskundimo tvarka, jis parengtas ir įteiktas pareiškėjui nustatytais terminais. Taip pat Ministerija jame išsamiai paaiškino, kad turto vertinimo, Akto pasirašymo ir ginčų, susijusių su turto verte, nagrinėjimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos projektus įstatymas. Taip pat pareiškėjui buvo paaiškinta, kad žemės paėmimo procedūros jo atžvilgiu užbaigtos dar 2018 metais, pasirašius Aktą ir sumokėjus jame nurodytą atlyginimo už žemės sklypą sumą, o teisės aktai nenumato atlyginimo dydžio perskaičiavimo arba NŽT priimto ir pareiškėjo pasirašyto Akto keitimo galimybės. Sprendime pasisakyta ir dėl minimos LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, t. y. nurodyta, kad tai yra kitų asmenų ginčas su Ministerija dėl kito žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, ir pareiškėjas jame nedalyvavo, todėl ši nutartis taikoma tik tos bylos šalims.
Atkreipia dėmesį, kad byloje keliamus klausimus reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas, kuris ginčo laikotarpiu numatė, jog tuo atveju, jeigu žemės savininkas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės paėmimo
visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą ir apie tai nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui. O tuo atveju, jeigu nurodytą terminą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.
Nurodo, kad pareiškėjas NŽT ir Ministerijai prašymus pateikė praėjus beveik 3 metams nuo Akto pasirašymo ir atlyginimo už Žemės sklypo dalį išmokėjimo. Žemės paėmimo įstatymas numato tik vieną būdą pakeisti Akte nustatytą atlyginimą už paimtą turtą, t. y. per 30 dienų savininkams nepasirašius Akto, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į teismą, o teismas nagrinėja bylą dėl akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už paimtą žemę nustatymo.
Be to, pažymi, kad Aktas, kaip administracinis sprendimas paimti Žemės sklypo dalį, jau yra įvykdytas 2018 metais. Jeigu būtų priimtas naujas Aktas, neaišku, kaip reikėtų traktuoti pirminio Akto sprendimų turinį, kurie yra įvykdyti, kaip organizuoti naujo Akto pasirašymą ar nepasirašymą, taip pat įregistravimą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) ir kitas procedūras, kurios jau įvykdytos. Nurodo, kad norint pakeisti atlyginimo sumą, nereikėtų keisti ar panaikinti Akto, o tokiu atveju reikėtų inicijuoti ginčą Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka.
Akcentuoja, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priskirtinos viešosios teisės sričiai, o šiuo atveju Ministerija neturėjo teisinio pagrindo atlikti prašomus veiksmus, t. y. pasibaigus procedūrai inicijuoti Akto pakeitimą. Priešingu atveju galėtų būti pažeisti VAĮ įtvirtinti įstatymo viršenybės ir asmenų lygiateisiškumo principai, kadangi yra ir daugiau savininkų, kurie nustatyta tvarka neginčijo atlyginimo dydžio. Taip pat atkreipia dėmesį, kad LVAT aukščiau minėtoje 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nenustatė, kad Ministerijos pateikta Ataskaita yra neteisėta ar naikintina.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad Ministerijos priimtas skundžiamas Sprendimas atitinka visus VAĮ nustatytus reikalavimus, yra motyvuotas ir aiškiai suprantamas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir priimtas neviršijant teisės aktų suteiktų įgaliojimų, nurodyta apskundimo tvarka, jis parengtas ir įteiktas pareiškėjui nustatytais terminais.
Taip pat pritaria Ministerijos išdėstytai nuomonei, kad byloje keliamus klausimus reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas, kurio redakcija iki 2019 m. liepos 1 d. numatė, jog tuo atveju, jeigu žemės savininkas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą ir apie tai nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui. O tuo atveju, jeigu nurodytą terminą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.
Nurodo, kad pareiškėjas NŽT ir Ministerijai prašymus pateikė praėjus beveik 3 metams nuo Akto pasirašymo ir atlyginimo už Žemės sklypo dalį išmokėjimo. Žemės paėmimo įstatymas nenumato Akto pakeitimo ar peržiūrėjimo galimybės po Akto sprendinių įvykdymo, šiuo atveju negalėtų būti taikomas ir VAĮ 15 straipsnyje (ankstesnės VAĮ redakcijos 35 straipsnyje) reglamentuotas klaidų ištaisymas administraciniame akte, kadangi Akte nebuvo nustatyta klaidų ar netikslumų. Įstatymas iš esmės numato tik vieną būdą pakeisti Akte nustatytą atlyginimą už paimtą turtą, t. y. per 30 dienų savininkams nepasirašius Akto, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į teismą, o teismas nagrinėja bylą dėl akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už paimtą žemę nustatymo.
Paaiškina, kad Susisiekimo ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės atlikti visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ar vertinimo ataskaitose nustatytų kompensacijų dydžių perskaičiavimo ar kitokių su minėto turto vertinimu susijusių pakeitimų po Akto pasirašymo. Atsižvelgdama į tai, NŽT mano, kad pareiškėjas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl jo prašymą reikėtų atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 2ZP-1616 „Dėl prašymo dėl žemės paėmimo akto pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) procedūros pradžios“ pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą 9 bendraturčių, įskaitant ir pareiškėjo, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 8,7854 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies atžvilgiu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu kadastriniais matavimais nustatyta, kad visuomenės poreikiams bus paimama bendraturčių 8,7854 ha dydžio Žemės sklypo 0,9925 ha dydžio dalis, kurioje pareiškėjui teko 1/5 dalis.
VĮ Valstybės žemės fondo parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 nustatyta, kad bendraturčių Žemės sklypo visuomenės poreikiams paimamos 0,9925 ha dydžio dalies rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 18 d. buvo 200 300 Eur.
NŽT direktorius 2017 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. ŽVP-147-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5217/0014:516) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (duomenys neskelbtini)“ nusprendė paimti visuomenės poreikiams D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenys patvirtina, kad minėtą Aktą D. L. pasirašė 2018 m. sausio 16 d.
Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, Lietuvos automobilių kelių direkcija 40 060 Eur sumą 2018 m. vasario 21 d. bankiniu pavedimu pervedė pareiškėjo D. L. kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri tuo metu buvo areštavusi Žemės sklypą.
Pareiškėjas 2020 m. spalio 13 d. kreipėsi į NŽT su prašymu pakeisti Aktą ir jame nustatyti, kad visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies vertė yra 64 600 Eur. Taip pat paprašė, pakeitus Aktą, papildomai už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypo dalį jam priklausantį atlygį, sudarantį 24 540 Eur, pervesti į pareiškėjo atsiskaitomąją banko sąskaitą. Savo prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad sužinojo apie LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, kurioje Žemės sklypo bendraturčiai Ž. J. ir A. J. ginčijo visuomenės poreikiams paimtos žemės sklypo dalies, analogiškos pareiškėjo turimai žemės sklypo daliai, vertę, o LVAT pasisakė, jog paimamos žemės sklypo dalies vertė turi siekti 64 600 Eur.
Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 1SS-2128-(5.59E.) „Dėl Jūsų prašymo“ nurodė, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, kuriuos pasirašė visi Žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus bendraturčius Ž. J. ir A. J. NŽT pažymėjo, kad ji nėra įgaliota vienasmeniškai priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat vienašališkai spręsti klausimą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydžio (jo pakeitimo), todėl neturi ir teisinio pagrindo keisti Aktą. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu gautų iš Susisiekimo ministerijos, kaip projektą įgyvendinančios institucijos, raštą, kuriuo būtų siūloma spręsti klausimą dėl Akto pakeitimo, minėtas klausimas dėl pareiškėjui priklausančios Žemės sklypo dalies atlygio būtų sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. su prašymu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydamas pritarti Žemės paėmimo akto pakeitimui, pagal kurį visuomenės poreikiams paimta D. L. priklausanti žemės sklypo dalis būtų įvertinta 64 600 Eur, o papildomai už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį D. L. priklausantis atlygis būtų pervestas į jo banko sąskaitą.
Susisiekimo ministerija 2020 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 2ZP-1616 „Dėl prašymo dėl žemės paėmimo akto pakeitimo“, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą. Sprendime pažymėjo, kad Ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės atlikti visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ar vertinimo ataskaitose nustatytų kompensacijų dydžių perskaičiavimo ar kitokių su minėto turto vertinimu susijusių pakeitimų po Akto pasirašymo. Taip pat paaiškino, kad minimas Aktas yra NŽT pagal kompetenciją priimtas administracinis sprendimas, o VAĮ nenumato pareigos valstybės institucijai (šiuo atveju – Ministerijai) prašyti kitos institucijos pakeisti jos priimtą administracinį sprendimą.
Pareiškėjas nesutinka su tokiu Ministerijos atsakymu, todėl skundžia jį teismui ir prašo panaikinti.
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) 13 straipsnio 1 dalis nustatė, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Taip pat 13 straipsnio 3 dalis nustatė, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei. Institucija, ketinanti priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo, ir savininkas, iš kurio ketinama paimti nuosavybę, turi siekti susitarimo dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę ir dėl to, kokia tvarka bus atlyginama už šią nuosavybę. Kilęs ginčas, ar nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, ar už ją teisingai atlyginama, turi būti sprendžiamas teisme. Kol nebus pasiektas susitarimas dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę arba kol ginčo neišspręs teismas, nuosavybė iš savininko negali būti paimama (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).
Byloje nustatyta, kad Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) procedūros pradžios“ patvirtino specialųjį planą ir nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl ginčo Žemės sklypo. Įvertinus pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalies vertę, NŽT direktorius 2017 m. gruodžio 27 d. priėmė aktą Nr. ŽVP-147-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (duomenys neskelbtini)“, kuriuo, be kita ko, nusprendė paimti visuomenės poreikiams D. L. nuosavybės teise priklausančią 1/5 dalį 0,9925 ha Žemės sklypo ir už tai jam kompensuoti 40 060 Eur. Ant minėto Akto esantis D. L. parašas patvirtina, kad su Akto sąlygomis jis sutiko 2018 m. sausio 16 d. ir pretenzijų dėl jų neturėjo.
Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustatė, kad, jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Projektą įgyvendinanti institucija, per šiame įstatyme nurodytus terminus nepervedusi atlyginimo sumos, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nepervestos atlyginimo sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną. To paties straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta, kad, jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Kaip minėta, pareiškėjas dėl jam pasiūlytos sumos už paimamą žemės sklypo dalį pretenzijų nereiškė, su Akte nustatytomis sąlygomis sutiko pasirašytinai ir ginčų dėl to nekilo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nesikreipė į teismą, siekdamas nuginčyti kompensacijos už žemės sklypo dalį dydį.
Pareiškėjo teigimu, 2020 m. spalio 6 d. jis elektroniniu paštu iš kito asmens gavo LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, kurioje LVAT konstatavo, kad Žemės sklypo bendraturčiams Ž. J. ir A. J. žemės paėmimo akto nepasirašius ir užginčijus paimamos žemės sklypo dalies vertę, vietoje 40 060 Eur atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį turėtų būti 64 600 Eur. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju, remiantis LVAT išaiškinimu, už tą patį turtą (jo dalį) jam taip pat turėtų būti atlyginama tokia pati suma, t. y. 64 600 Eur. Todėl, siekdamas, kad jam būtų kompensuota negauta suma už paimtą žemės sklypo dalį, pareiškėjas kreipėsi į NŽT, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsakė negalinti vienašališkai pakeisti žemės paėmimo akto ir nurodė jį galinti pakeisti tik tuo atveju, jei iš Susisiekimo ministerijos, kaip projektą įgyvendinančios institucijos, būtų gautas raštas, kuriuo būtų siūloma pakeisti aktą pagal pareiškėjo prašymą. Tuo tarpu Ministerija 2020 m. gruodžio 16 d. raštu nurodė, kad teisės aktai nesuteikia jai teisės atlikti visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ar vertinimo ataskaitose nustatytų kompensacijų dydžių perskaičiavimo ar kitokių su minėto turto vertinimu susijusių pakeitimų po Akto pasirašymo.
Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad remiantis minėta LVAT nutartimi žemės paėmimo momentu (2017 m. gruodžio 27 d.) turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30 negalėjo būti taikoma ir, kad pareiškėjui už analogišką nuosavybę kompensuota 24 540 Eur mažiau nei Ž. J. ir A. J., pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 pateikti išaiškinimai, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, inter alia, reiškiančios, jog atlyginimas turi būti teisingas ir lygiavertis paimamai nuosavybei, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme, o taip pat, kad teismas pagrįstai bei teisėtai atsakovų Žemės sklypo dalies rinkos vertę nustatė tokią, kokia ji buvo nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį pasibaigimo metu, remdamasis teismui pateikta specialiųjų žinių turinčio asmens sudaryta Išvada, nagrinėjamoje byloje teisiškai nėra aktualūs, kadangi šioje byloje teismas nesprendžia ir nebegali spręsti dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės ir, juo labiau, negali spręsti dėl kito (aukštesnio) teismo kitoje byloje, kurioje pareiškėjas nebuvo proceso dalyviu, priimto sprendimo taikymo pareiškėjui.
Tai, visų pirma, pasakytina tame kontekste, jog pareiškėjas niekada nekėlė ginčo dėl jam priklausančios žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją dydžio, taip pat nekėlė ginčo dėl VĮ Valstybės žemės fondo vertintojo A. T. 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-30 ar NŽT direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. akto Nr. ŽVP-147-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo. Be to, pareiškėjas pats savanoriškai sutiko su jam siūlomu kompensacijos dydžiu ir patvirtino tai savo parašu. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas būtų suklaidintas atsakovės ar trečiojo suinteresuoto asmens atstovų.
Iš minėtos LVAT nutarties matyti, kad Ž. J. IR A. J., pirmosios instancijos teisme ginčydami kompensacijos dydį, pateikė ekspertės I. K. Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. IK-9/2018, kurioje nustatyta ginčo žemės sklypo dalies rinkos kaina buvo 64 600 Eur. Kaip matyti iš minėtos nutarties, ginčas byloje buvo nagrinėjamas dėl Ž. J ir A. J. priklausančio žemės sklypo, pareiškėjas D. L. į bylą nebuvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, savarankiškų reikalavimų nereiškė, todėl nėra pagrindo teigti, kad LVAT nutartyje pateikti išaiškinimai yra susiję ir su pareiškėjui priklausančia žemės sklypo dalimi.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Todėl teismo veikla, tikrinant Sprendimo teisėtumą, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar jį priėmusi institucija, įgyvendindama savo diskreciją, nepadarė aiškios klaidos bei nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčo sprendimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta Ministerijos pareiga atlikti visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ar vertinimo ataskaitose nustatytų kompensacijų dydžių perskaičiavimą ar kitokių su minėto turto vertinimu susijusių pakeitimų po Akto pasirašymo. Taip pat sutiktina su Ministerijos išdėstyta pozicija, kad 2017 m. gruodžio 27 d. Aktas yra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus, todėl Susisiekimo ministerija nėra įgaliota prašyti kitos institucijos pakeisti jos priimtą administracinį sprendimą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), taip pat administracinio sprendimo motyvai (6 punktas) ir kt.
Įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Be to, įvertinus ginčijamą Sprendimą gero administravimo principo reikalavimų kontekste, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Susisiekimo ministerija, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.