Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-135-951/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-26
Bylos Nr.
1-135-951/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54116-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
S. J.
Nukentėjusysis
P. A. J.
Advokatai
Eugenija Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-135-951/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54116-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorėms Inetai Žilinskienei, Jolantai Steponavičiūtei,kaltinamajam S. J.,kaltinamojo gynėjai advokatei Eugenijai Povilaitienei,nukentėjusiajam P. A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) turintis spec. vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2015 m. liepos 31 d., laikotarpyje nuo 16 val. iki 17 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, adresu (duomenys neskelbtini) kieme konflikto metu su savo artimu giminaičiu – broliu P.A. J., tyčia įrėmęs kumštį nukentėjusiajam P. A. J. į lūpas, stipriai jį pastūmė, tuo sukeldamas nukentėjusiajam P. A. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015-07-31 apie 15-16 val. buvo ką tik grįžęs iš darbo. Dirba (duomenys neskelbtini). Būnant kambaryje, kieme pasigirdo kažkokie garsai, priėjo prie lango. Kieme, netoli jo darbinės mašinos, kuri stovėjo jo teritorijoje, stovėjo trys vyrai. Du vyrai pasišalino toliau į kiemo pusę, o vienas liko stovėti, ėmė vaikštinėti prie automobilio, tai atsiremdamas, tai vėl atsitraukdamas. Nutarė nusileisti į kiemą ir paprašyti vyriškio pasišalinti nuo mašinos. Kieme šalia savo darbinės mašinos sutiko brolį A. . Kai kieme buvo svetimi žmonės, nutarė brolio paprašyti kuo greičiau atlaisvinti gyvenamojo namo rūsio dalį, kurią jam 2014-06-23 priteisė Šiaulių rajono teismas. Jau ėjo antri metai, o jis negalėjo pradėti statybos remonto darbų, tai yra pasidaryti kitą įėjimą į jam jau priklausantį namo pusrūsį. Kai nebūdavo svetimų žmonių, jis niekada negalėjo tokiomis temomis su broliu pasikalbėti, nes tuoj jį apšaukdavo, neva jis koliojasi, grasina susidorojimu ir panašiai. Taigi jam nepavyko ir šią dieną. Jis jį pavarė kuo toliau rusiškais žodžiais ir nepadoriais gestais. Jis pamatė, kad jam nėra jokių galimybių su juo kalbėtis toliau, todėl pokalbį baigė. Tada priėjo prie savo darbinės mašinos, kuri stovėjo jam priklausančioje žemėje, pasakė vyriškiui, kad jis pasitrauktų nuo mašinos. Tik dabar jis jau žino, kad tai buvo juristas Ž. A., nes jis, stovėdamas prie mašinos, jam neprisistatė. Ž. A. einant nuo mašinos, tuo pačiu momentu nuo namo lauko laiptų nusileido L. J.. Ji kažką kalbėdama Ž. A. padavė diktofoną ir liepė įrašinėti. Tuo metu stovėjo atsirėmęs į mašinos priekinį dangtį ir ėmė žiūrėti, kas vyksta, ką tie vyrai matuoja. Viskas vyko labai arti, už kelių metrų, tai jam buvo aišku, ką jie čia daro. Vėliau sužinojo, kad tai buvo antstolis R. K., kuris jam neprisistatė, su savo padėjėju. Vėliau sužinojo, kad M. G. yra administratorius – vairuotojas, šis irgi neprisistatė. Antstolis su padėjėju pradėjo matuoti bendro naudojimo žemę, tai yra kiemą. Jam nei vienas jų nepateikė jokių dokumentų, kad jie gali atlikti žemės matavimo darbus. Vykstant matavimams, nugirdo, kad jie atlieka kažkokius matavimus ir paskui skųs teismą, kuris blogai išnagrinėjo bylą, nori panaikinti ankstesnius teismo nutarimus. Matininkai išmatavo bendro naudojimo žemę nuo ūkinio pastato iki A. žemės, ištraukė kuolą, padavė jį A. ir liepė vėl įkalti į tą pačią vietą, A. įkalė. Raudonai nudažytas kuolas ten stovėjo visą vasarą. Po jų matavimų važiavo traktoriumi, prikabino kultivatorių, vėl matavo. Po to atvažiavo sunkiasvoris automobilis „Skania“. Jis niekaip nesuprato, kam to reikia, nes brolis briketų niekada nedėjo už tvarto, nes ten ir nėra kur dėti. Po to briketų maišą iškrovė nuolatos iškraunamoje vietoje ir išvažiavo. Jis vis dar sėdėjo ant priekinio darbinio automobilio dangčio. Išvažiavus automobiliui, net nematė, iš kur staiga greitu tempu prie jo prisiartino brolis A. , jis jam pasirodė kažkoks nesavas, lūpos apsiputojusios ir lyg nesveiko proto. Jis pripuolė prie jo sakydamas „duok bučiuoklę, juk tu mėgsti bučiuotis“. Jis lindo taip arti, kad jam teko išsilenkti atgal, dešine ranka atsiremti į automobilio dangtį, kad nepargriūtų, o kaire ranka delnu į išorę užsidengė savo veidą, kad jo neapspjaudytų. Praėjus keistam jauduliui, atsargiai pasisuko nuo automobilio ir nuėjo į kambarį. Po to jis jų nebestebėjo ir nebematė, ką jie darė. B. A. jis negrasino, nesikoliojo, su dešine ranka veido įrėmęs nestumdė, žymeklio kuolo nerovė ir nemėtė. P. A. J. teisme aiškino, kad jis neva ėjęs pas jį taikytis. Jis, pribėgęs prie jo, garsiai kalbėjo „duok bučiuoklę, juk tu mėgsti bučiuotis“ ir daugiau nieko neištarė. Jam atrodė, kad kažkuris iš buvusių kieme žmonių sukurstė nukentėjusįjį eiti prie jo ir bandyti išprovokuoti viešai arba sukelti muštynes. Apie kokį susitaikymą galima kalbėti, kada jau 7 metai ar daugiau jis neleidžia per jo vonią pakeisti kanalizacijos vamzdžio stovo. Jau du teismai priėmė sprendimą leisti vykdyti darbus, bet jis vis išsisukinėja rasdamas smulkių priekabių. Dabar iš vis savo vonios kambarį rekonstravo, tai bus labai sunku pakeisti vamzdį. Jis ignoruoja ir negerbia teismo sprendimų dėl nekilnojamojo turto ir žemės padalijimo. Jis nenori taikiai spręsti nesutarimų, o vadovaujasi principu „čia mano, čia aš buvau susitaręs su mirusia mama, aš taip noriu ir viskas“, nieko daugiau nenori girdėti. Brolis nori jį kuo labiau neteisingai apkaltinti, gauti iš jo pinigų, o didžiausias jo troškimas, kad jį įkalintų. Liudytojas R. K. teigė, kad jo elgesys jį šokiravo, kad jis elgėsi įžūliai, kėlė nepagarbą aplinkiniams, kad išvadino brolį necenzūriniais žodžiais, kad panaudojo prieš jį smurtą, taip pat raustė kuolą. Liudytojas R. K. sako netiesą, tiesiog meluoja. Taip pat sakė, kad vaikščiojo po kiemą. Jis po kiemą nevaikščiojo, kuolo nerovė, negrasino, brolio nekoliojo, prieš jį jokio smurto nenaudojo. Jis tik stovėjo savo žemėje prie savo darbinio automobilio ir niekam netrukdė vykdyti darbus. Didžiausias jo melas yra tas, kad jis, matuodamas žemę, nežino kieno žemę matuoja ir neatsimena, ant kieno žemės stovėjo darbinis automobilis. R. K., duodamas parodymus, tvirtino, kad matavimo darbus atliko per 4 minutes, iš to galima matyti, kam jis trukdė ir kas meluoja. R. K. jam pažymėjimo nerodė, nepaaiškino, kokį veiksmą nori atlikti. Kieme jis aplink brolį nevaikštinėjo ir jo nekoliojo, kumštį įrėmęs į veidą nestūmė. Liudytojas Ž. A. teigia, kad jis brolį P. A. J. pažįsta pusantrų metų ir jam padeda spręsti prieš jį juridinius reikalus. Jei Ž. A. nebūtų vaikštinėjęs ir ramstęs jo darbinio automobilio, tai iš vis į lauką nebūtų ėjęs. Paprašė Ž. A. nueiti šalin nuo jo mašinos. Tuo pačiu metu iš kambario išėjo L. J. ir padavė Ž. A. diktofoną, liepdama viską įrašyti. Ž. A. parodymai taip pat yra melagingi, teigia, kad jie su broliu stumdėsi, kad jam grasino, aiškino, kad brolis ėjo su juo taikytis, bet nematė, kas vyko prie darbinio automobilio tarp jo ir brolio. Susidarė nuomonę, kad Ž. A. ir kiti liudytojai buvo brolio prašomi melagingai liudyti, nes visų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai nesutampa. Aišku, Ž. A. yra juristas, žino kaip galima sukurpti bylą. Tai yra jo nuomonė, matomai Ž. A. bus prie viso to prisidėjęs, kadangi 2015 m. visą vasarą diena iš dienos lankėsi pas P. A. J., kartu kopinėjo medų, o atvykęs matuoti žemės, nežino ant kieno žemės stovėjo jo automobilis, nors teigė liudydamas, kad matė 2015-06-23 teismo sprendimą. Jo parodymai teisme pagrįsti melu. Jis brolio nekoliojo, kuolo nerovė, kumštį įrėmęs su dešine ranka nestūmė. Liudytojas M. G., kaip ir kiti liudytojai, kalba ir kaltina jį kaip kokį degradavusį asmenį, neva jis buvo girtas, tiesiog svirduliavo. Nesupranta, kaip jis galėjo dirbti darbe girtas, tai jau virš liudytojo etikos. Juk jam taip lengva buvo padaryti nuotrauką, nes turėjo fotoaparatą, viską fotografavo, o jo nufotografuoti negalėjo todėl, kad nebuvo jokio įvykio, nebuvo ko fotografuoti. Jis net negali nurodyti vietos, kur brolis, pribėgęs prie jo, sakė „duok bučiuoklę, juk tu mėgsti bučiuotis“, o nurodė vietą viduryje bendro kiemo, nors jis ten iš vis nebuvo nuėjęs. Meluoja, kad jie apsistumdė. Yra vietų, kur liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems. M. G. parodymai yra melagingi, su jais nesutinka. Jis kuolo nerovė, nesistumdė, negrasino, negrūdo dešinės rankos į veidą, nesikoliojo, po bendrą kiemą brolio nesekiojo. M. G. taip pat jam neprisistatė. Liudytoja L. J. pradeda savo parodymus vien tik kaltinimais, skundais prieš jį. Ji net kartais prikalba visai nebūtų dalykų. Jis su liudytoja jokios šnekos neturėjo, jos nekoliojo, jokių pretenzijų jai nereiškė. Labai įdomiai ji aiškina apie diktofoną ir kuria visai nebūtus pokalbius. Jeigu jis būtų buvęs agresyvus ir koliojęs brolį ir jo žmoną, o tuo labiau, jei būtų buvęs girtas, tai būtų viskas įrašyta ir iškviesta policija. Kadangi nepavyko jo išprovokuoti, tai jokio įrašo ir nėra. Jis buvo prie savo darbinio automobilio, tylėjo, jiems nieko netrukdė, nesikoliojo, brolio nepersekiojo, dešinės rankos kumščio įrėmęs nebuvo ir girtas nebuvo, o L. J. labai gerai moka kurti pasakas, ji net nežino, kada A. lindo prie jo ir siūlė savo „bučiuoklę“, meluoja, kad A. spjaudėsi kraujais. Liucija ir P. A. dažnai sugalvoja apie juos nepalankius įvykius, rašo nepagrįstus skundus policijai, ją kviečia į namus, taip pat skundžia ir prokuratūrai, o įrodymų neturi. Jų santykiai yra blogi apie 20 metų, o ypatingai paaštrėjo po teismo nutarties 2014-06-23. Tiek jis, tiek jo žmona yra ne kartą raštu ir žodžiu kreipęsi į policiją dėl L. ir P. A. J. padarytų materialinių nuostolių bei nuolatinio jų persekiojimo. Jis turėjo išsilenkti, kad atsitraukti nuo P. A. J.. Jie buvo 20 cm atstumu. Kumščio jam neįrėmė. Kraujingų seilių nebuvo. Tuo metu, kai prilindo taip arti, jis jį suglumino. Antstolis lyg buvo už 15 metrų, daugiau nieko nepamena, kas galėjo matyti. Liudytojai suinteresuoti, Ž. A. su P. A. J. 1,5 metų pažįstami, R. K. su Ž. A. seni pažįstami. P. A. J. samdė R. K., gal prašė liudyti. Su M. G. nėra pažįstamas, konflikto nėra. Jis neturi priežasčių apkalbėti, nebent kas prašė. Teismo medicinos eksperto parodymai migloti. P. A. J. kreipėsi gal po 30 dienų, sužalojimai galėjo būti padaryti kitur, jis remontuoja automobilius. P. A. J. reikėjo iš karto kreiptis. Jei būtų trenkęs, tai toks sužalojimas galėtų būti padarytas, bet to nepadarė. Visų parodymus vertina neigiamai. Dirba (duomenys neskelbtini). Dabar jau metai laiko kaip dirba pagal iškvietimą. Dirba kasdien. Būna, kad darbas nuo 8 val. iki 17 val., būna, kad ilgiau, nes gydytojai dirba pagal grafiką. Išeiginės būna šeštadieniais ir sekmadieniais. Gal pasakė 2016 m., bet norėjo pasakyti 2015 m. Ž. A. matydavo 2014-2015 metais. Teistas nėra. 1,5 metų brolis vilkino rūsio iškraustymą. Čia buvo provokacija, nesupranta, ko P. A. J. bėgo prie jo. Kaltu neprisipažįsta, prašo jį išteisinti.

Nukentėjusysis P. A. J. teisme parodė, kad S. J. yra jo brolis, sutinka duoti parodymus. Buvo iškvietęs antstolį, kad konstatuotų faktus, kur yra jo žemės sklypas, kurį paskyrė teismas. Prieš tai su žmona pasiėmė planą ir su rulete matavo. Jiems pravažiavimui buvo paliktas tik 2,69 m tarpas, o S. J. pasidarė 5 m pravažiavimą. Užkalė riboženklį. Buvo atvykęs antstolis, jo padėjėjas ir Ž. A.. Buvo suvažiavusi žemės technika. S. J. išpuolė iš savo kambario, numetė riboženklį. Taip padarė du kartus. Tuomet vėl įsmeigė riboženklį ir priėjo arčiau jo. Šalia buvo Ž. A., dar S. J. jį pastūmė, nes neva stovėjo S. J. nuosavybėje. Paklausė brolio, kodėl kliudo jiems dirbti, tai iš pykčio jis dešine ranka jam įrėmė kumštį į veidą, keikėsi. Žmona išnešė diktofoną, tai S. J. aprimo ir leido baigti darbus. Prieš mėnesį irgi buvo panašiai. Prigėrė, pro jo tvarto duris ėjo į tualetą, pradėjo triukšmauti, į duris išgirdo trenksmą. Kol nulipo apačion, išėjo jo žmona, paklausė, ko S. J. trankosi, tai jis su trenksmais pasakė, kad jai bus „chana“. Buvo gal 2015-07-15, galėjo būti 2015-07-31. Brolis jam pridėjo kumštį prie veido, nesudavė, bet prispaudė. Jis yra stiprus žmogus. Po to pajuto saldumą burnoje, išspjovė kruvinas seiles, lūpa buvo patinusi. Kumštį pridėjo per vidurį veido. Fizinį skausmą pajuto tik tam kartui. Kumštį laikė gal sekundę. Kai patraukė kumštį, nuėjo atsivaryti kultivatoriaus, jog išmatuoti jo plotį. Daugiau nieko S. J. nedarė. Išsakė žodžius „tu tamsuolis, išsigimėlis, ūbagas, alkoholikas“, negražiai išvadino žmoną. Necenzūrinių žodžių nebuvo, nes nebuvo kada bendrauti. Kai jis jam įrėmė kumštį, prarado pusiausvyrą, vos nepargriuvo. Tai matė antstolis R. K., jo padėjėjas, Ž. A., jo žmona L. J., kuomet išnešė diktofoną. Žmona išėjo į lauką, kai S. J. rovė kuolus. Kuolus išrovė du kartus. Matavimo darbus tęsė, antstolis kambaryje viską užpildė ir išvažiavo. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra 3000 Eur. Po mamos mirties prasidėjo nesutarimai, jautėsi pažemintas, kas ir yra skaudžiausia. Jo elgesys, koliojimas jį žemina. Pergyvena, nes beturi vieną brolį, jis jaunesnis, turėtų jį gerbti. Buvo nervinis stresas, bet į gydytojus nesikreipė, kelias dienas žmona davė raminančių tablečių. Toks jo elgesys trukdė atlikti matavimo darbus. Buvo pažemintas kitų žmonių akivaizdoje. Negalima taikiai susitarti. Jų santykiai pašliję, nebroliški. Jis jo broliu nelaiko. Susitaikyti nesiūlė, prieš paduodant pareiškimą laukė, gal ateis taikytis, bet neatėjo. Jei atsiprašytų, jau nebesitaikytų, jaučiasi per daug pažemintas. Taip gal net ir geriau, gali laisvai vaikščioti po kiemą. S. J. elgesys šokiruojantis. Tuo metu buvę asmenys į tokį jo elgesį atkreipė dėmesį, R. K. sakė, jog norėjo perjungti aparatą į filmavimą, nes manė, kad tarp jų bus muštynės. Brolis visą laiką kieme nebuvo, kai jis pasišalino, buvo likę matavimo darbų. Darbai truko apie 30 min. Jei brolis nebūtų dalyvavęs, viskas būtų greičiau. Jis visą laiką kieme irgi nebuvo. Necenzūrinius žodžius pradėjo vartoti, kai išėjo iš namų ir puolė rauti riboženklius. Tikslių žodžių negirdėjo. Skirti jų niekas nebandė, nes buvo sekundžių reikalas. Žemės sklypas padalintas teismo sprendimu. Automobilis, kur Ž. A. stovėjo, buvo ten, kur S. J. pasidarė laikiną pravažiavimą. Ta vieta priklauso S. J.. Ž. A. nesakė, kad ten brolio žemė. Antstolis buvo ant jo žemės ploto ir bendro naudojimo žemės ploto. R. K. pasamdė jis, pinigus sumokėjo. S. J. nepranešė, kokiu reikalu atvyko antstolis. R. K. S. J. pažymėjimo neparodė, nes šis ir neprašė. Kai rovė kuolą, S. J. buvo jo žemėje. Kuolą kalė ant jų abiejų žemių ribos. Brolis jį stūmė, kai prie jo priėjo. Jis buvo savo žemėje. Ėjo išsiaiškinti, kodėl jis taip elgiasi. Sakė pasibučiuoti, nes buvo išvestas iš kantrybės, trukdė jiems darbuotis. Riboženklį kalė laikinai, kad žinotų, kaip padalinta žemė, o kai abiem tiks, tuomet kviestų matininkus. Neturi išsilavinimo kalti kuolus. S. J. susikalė metalinius kuolus, nors irgi neturėjo teisės. Žeidžiantys žodžiai buvo pagrindiniai tie, kuriuos išvardino teismui. Tuo metu vairuotojas buvo atvežęs briketus, bet, kai brolis jį stūmė, išvažiavo. Prieš tai su S. J. nesibarė, išėjęs iš namų jis pirmas pradėjo, jis jam nieko nesakė. Briketų vairuotojo nepažįsta, matė jį gal pirmą kartą, susipykę nėra. Su S. J. nesikoliojo, nežino, kodėl J. A. sako kitaip. Į teismo medicinos ekspertus kreipėsi po to, kai parašė pareiškimą. Laukė, nes manė, kad susitaikys. Santykiai su Ž. A. normalūs, turi daug įvairių pažįstamų. Jį pažįsta daugiau nei metai laiko. Viskas vyko privačioje teritorijoje, aptverta iš vienos pusės. Patekimas į teritoriją laisvas. Nežino, ar kaimynai girdėjo, tačiau viską girdėjo tie asmenys, kurie buvo kieme. S. J. viską išsakė garsiai. Jam perbraukė per nosį, kai priėjo arčiau pasikalbėti. Įrėmė su dešine ranka. Ž. A. pažįsta virš metų laiko. Sūnui paminklą darė su A. . Jautėsi smarkiai įžeistas.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad asmenis žino iš matymo, numano, kodėl yra kviečiamas. Konstatavo faktines aplinkybes. Pareiškėjas buvo P. A. J.. Buvo ribų išmatavimų nustatymas. Teismo sprendimu buvo padalintas turtas, reikėjo atidalinti žemę, nes netikslios ribos. Nuvyko su administratoriumi-vairuotoju. Prie namo buvo įkaltas kuolas. Pradėjus matavimus, įvyko incidentas, brolis kelis kartus išrovė kuolą, įvyko susistumdymas. Pareiškėjas kažką pasakė broliui, tuomet brolis delnu ar kumščiu bandė jam užčiaupti burną. Brolis dar kelis kartus vaikštinėjo, žiūrinėjo. Nukentėjusysis nuo stumtelėjimo nenuvirto. Yra įsitikinęs, kad prie oficialaus asmens tokiu elgesiu buvo pažemintas pareiškėjo orumas. Delnas ar kumštis buvo pridėtas prie nukentėjusiojo burnos. Sužalojimų nematė, nukentėjusysis nesiskundė, kad skauda, tik pasakė broliui „manęs neužčiaupsi“. Toliau tęsė darbus, brolis viską stebėjo iš šono. Delną ar kumštį prie burnos matė jo administratorius–vairuotojas M. G., buvo iš namo išėjusi nukentėjusiojo žmona, kieme buvo nukentėjusiojo brolis, dar teisininkas Ž. A.. Pro langą žiūrėjo gal kaltinamojo sutuoktinė. Nukentėjusysis nebuvo stipriai pastumtas, tačiau tai subjektyvus vertinimas. Jis nenuvirto, bet atsilošė. Kaip ir sukeltas skausmas yra subjektyvus dalykas, vienam skauda, kitam ne. Mano, kad nukentėjusiajam galėjo skaudėti. Necenzūriniai žodžiai buvo vartojami susistumdymo metu. Brolis, ištraukęs kuolą, koliojosi, po to koliojosi susistumdymo metu. Jau ruošėsi jungti vaizdo kamerą, nes tokioje situacijoje buvo nemalonu būti. Žodžiai buvo nukreipti į pareiškėją ir atstovą Ž. A.. Vartojami negražūs rusiški žodžiai. Incidentas vyko 4-10 min. Ar buvo necenzūrinių žodžių iki to laiko, nežino. Po pastūmimo incidentas baigėsi. Kai atvyko, kaltinamojo nebuvo. Atvyko į pareiškėjo sklypo pusę, ten kaltinamojo nebuvo. Priėjus prie kuolo, kur pažymėta riba, priėjo ir brolis, kelis kartus ištraukė kuolą. Susistumdymas įvyko gal po trečio karto. Kuolą įkalė pareiškėjas. Pareiškėjas pats išsimatavo ribą ir įkalė kuolą. Jie tik permatavo. Jam rodė planus, pagal teismo sprendimą ten turėjo būti kelias technikai pravažiuoti. Gal jie naudojo tą vietą kaip pravažiavimą, plane nėra pravažiavimas. Pareiškėjas sakė, kad ten reikia daryti pravažiavimą. P. A. J. dėl to į juos ir kreipėsi. Tai paslauga, sudarė sutartį. Kai atvyko, kieme buvo technika ir pareiškėjas. Ž. A. atėjo iš paskos jų. Į vietą atvažiavo kartu. Kuolas jau buvo įkaltas. Kai išėjo S. J., jam prisistatė, parodė pažymėjimą. Objektyviai matėsi, kad asmuo sunerimęs. Sakė, kad pagal teismo sprendimą nustatys riboženklius. Nepamena, ką sakė S. J.. Jų iš kiemo nevarė, kai išrovė kuolą, matėsi neigiama reakcija. Atgal kuolą įkalė pareiškėjas. Nežino, kurioje žemėje vyko susistumdymas, praėjo jau daug laiko. Vyko ne pareiškėjo žemėje. Susistumdymas įvyko kieme, toliau stovėjo pareiškėjo brolio automobilis. Susistumdymas įvyko ne prie automobilio. Ž. A. susistumdymo metu stovėjo netoli pareiškėjo. Dar lyg matėsi, jog įsižiebs konfliktas tarp kelių žmonių, dėl to norėjo įjungti kamerą. Jis nevartoja tokių žodžių, dėl to juos įvardino kaip necenzūrinius. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau, bet žino, kad tai buvo keiksmažodžiai. Matavimus baigė, protokolą surašė. P. A. J. išėjęs nebuvo, buvo iki galo. Tęsė konstatavimo darbus, pas kaimyną matavo kombainą. Sužalojimo žymių nematė, o dėl skausmo – subjektyvus reikalas. Nežino, ar jam iš tiesų skaudėjo. Negali pasakyti, kurioje teritorijoje kas stovėjo. Kaltinamojo automobilis stovėjo ant keliuko, grįsto akmenimis. Susistumdymas įvyko 5-7 žingsniai nuo kuolo. Kaltinamasis paėjo į šalį, tuomet įvyko susistumdymas. Nepamena, kada atvažiavo mašina su durpėmis.

Liudytojas M. G. teisme parodė, kad asmenis pamena, žino, kodėl yra kviečiamas. Su R. K. vyko konstatuoti faktinių aplinkybių. Susipyko broliai, vienas jų buvo agresyvus. Vienas iš brolių trukdė matuoti, traukė kuolą. Agresyvus buvo kaltinamasis. Kaltinamasis parodė savo veiksmais, kad gali trenkti. Buvo įrėmęs kumštį į veidą, buvo stumdymasis. Kaltinamasis stumdė brolį. Nežino, ar sudavė, bet tai galėjo sukelti skausmą. Nukentėjusysis nesiskundė, sužalojimų, kraujo nematė. Skaudėti galėjo, nes buvo įremta kumščiu ir pastumta. Nukentėjusysis nenuvirto, žengė atgal. Buvo daug keiksmažodžių. Kaltinamasis broliui išsakė keiksmažodžius. Buvo nukentėjusysis, žmona. Kaltinamojo žmona buvo namie. Buvo kamazas, kuris atvežė kurą. Iš pradžių kaltinamasis lyg užsimojo, nebepamena. Brolį įžeidinėjo rusiškais keiksmažodžiais. Gal jis buvo neadekvatus, gal išgėręs. Jis buvo daugiau piktas ant brolio, nei dėl situacijos. Nukentėjusiojo žmona išėjo su diktofonu, kaltinamasis pamatė diktofoną ir nurimo. Nukentėjusysis kaltinamajam nesipriešino. Žmona pastūmimą gal matė, tiksliai nežino. Įvykio metu visur aplinkui buvo, manė, kad reikės tramdyti. Buvo dar advokatas. Atvyko advokato automobiliu. Juos pasitiko nukentėjusysis, buvo vienas. Po to atvežė kurą. Kaltinamasis išėjo, kai atvyko kamazas, norėjo pamatuoti, ar tilps kamazas. Iki to laiko kaltinamojo nematė. Prisistatė kaltinamajam, kai jis išėjo į kiemą, parodė dokumentus. Nežino, ar kokį dokumentą parodė Ž. A., nematė. Kuolą įkalė matininkai, jis taip girdėjo. Kaltinamasis jį ištraukė, vieną kartą atgal įkalė nukentėjusysis, kitą kartą – jis, trečią kartą – R. K.. Kuolas buvo ištrauktas gal tris kartus, nepamena. Kuolą metė į automobilio pusę, ne į žmones. Kaltinamasis buvo agresyvus. Keiksmai buvo nukreipti į brolio pusę, ne jam. Kaltinamasis stūmė vieną kartą. Be kumščio gal dar stumtelėjo, užsimojo, bet netrenkė. Jie matavo, dirbo, ne tik juos stebėjo. Nežino, ar jiems buvo kilęs pavojus, nežinia, kas kaltinamajam galėjo užeiti. Matavo bendrame kieme, ten ir stūmė. Buvo kamazas, dar kitas automobilis. Stūmė 3 metrų atstumu nuo automobilio. Jis plano nematė, jį turėjo nukentėjusysis, jį matė R. K.. Nežino, ar bendrame kieme stovėjo automobilis, nemano, kad Ž. A. stovėjo atsirėmęs į kaltinamojo automobilį. Asmuo bendrai koliojo visus „ką čia veikiat, ką matuojat, eikit iš čia“. Gal jis buvo išgėręs, elgėsi nelabai adekvačiai. Pagal elgesį, svyravimus mano, kad asmuo buvo neblaivus. Nepamena, ką sakė nukentėjusysis, priėjęs prie kaltinamojo. Buvo 4-6 metrų atstumu.

Liudytojas Ž. A. teisme parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, kaltinamąjį pažįsta iš matymo, su nukentėjusiuoju pabendrauja. Buvo atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimas, kilo konfliktas tarp S. J. ir P. A. J.. P. A. J., antstolis, jo padėjėjas, sunkvežimio vairuotojas buvo kieme, vaikščiojo S. J.. Antstolis atliko matavimus. S. J. ištraukė kuolą ir numetė. Gal jis pakėlė kuolą, įstatė. Tada dar kartą ištraukė, buvo agresyviai nusiteikęs. Stovėjo lengvasis automobilis, šalia atsistojo jis. S. J. buvo netoliese, pasakė, kad stovi jo žemėje, jį stumtelėjo, kad pasitrauktų. Vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus, kreipėsi jis į P. A. J., kad ko jis čia prisikvietė, liepė važiuoti lauk. Jie stovėjo vienas prieš kitą, S. J. užsimojo smogti dešine ranka. Prieš tai P. A. J. pasakė, kad gali susitaikyti. Kumščiu netrenkė, bet įrėmė kumštį į lūpas, pastūmė. Jis žengtelėjo į priekį, jei reiktų juos skirti. P. A. J. žmona išnešė diktofoną, padavė jam, kad įrašytų konfliktą, tada S. J. aprimo. Skaudėti P. A. J. galėjo, nes buvo stiprus stūmimas įrėmus kumštį į lūpas. Sakė, kad skauda, lyg kraujavo, braukė pirštais lūpas. Lyg ant pirštų matė kraujo. Konfliktas truko apie 30 min. Nuo pastūmimo nukentėjusysis žengė atgal. Vartojo necenzūrinius žodžius. Daugiausiai žodžiai buvo skirti broliui, bet juos išsakė ir apskirtai visiems. Asmuo buvo piktas, nes atvyko antstolis. Konfliktas jau įsisenėjęs. Jam paskambino P. A. J., paprašė parodyti antstoliui, kur jis gyvena. Atvyko jo automobiliu. P. A. J. pažįsta daugiausiai 2 metus. Atvykus kieme buvo P. A. J., sunkvežimio vairuotojas, S. J. vaikščiojo po kiemą. Nukentėjusiojo žmona išėjo iš namo su diktofonu rankoje, kada prasidėjo rimtesni koliojimai, nepamena, ar tada jau buvo pastumta. Lyg po pastūmimo. Atvykus S. J., neprisistatė, nematė dėl ko turėtų rodyti jam savo dokumentą, jis žinojo, kas jis, o ar parodė pažymėjimus antstolis su padėjėju, nežino. Kieme buvo visą laiką, bet galėjo ko nors nematyti. Buvo kalba, kad bus atliekami darbai, berods, pasakė R. K.. Buvo konstatuota, jog negalima pravažiuoti su tam tikromis transporto priemonėmis. Kieme buvo sunkvežimis. Gal dar kieme buvo P. A. J. traktorius. Stūmimas įvyko bendrame kieme, šalia automobilio. Automobilis stovėjo ant grįsto keliuko, kuris yra šalia bendros teritorijos. Tai bendras sklypas, nustatyta tik naudojimo tvarka. Abu stovėjo bendrame kieme. Jis stovėjo šalia automobilio, tai galėjo būti S. J. žemė. Protokolas buvo surašytas, darbas buvo tęsiamas. R. K. ruošėsi įjungti kamerą, kad fiksuoti trukdymą. Antstolis protokolą rašė kontoroje. P. A. J. buvo kieme, po jį vaikščiojo. Paprašė nuvežti iki kaimyno, kad išmatuoti kombainą, nukentėjusysis buvo kartu. Negirdėjo, ką sakė nukentėjusysis, priėjęs prie kaltinamojo, tik tiek, kad gali susitaikyti ir pasibučiuoti. Jie stovėjo 1,5-2 metrų atstumu. Kaltinamasis žengė link nukentėjusiojo. Nukentėjusysis stovėjo ir nejudėjo. Viską pamena gerai. Nematė, kad kaltinamasis būtų prisidengęs veidą. Nukentėjusiuoju savęs neskaito, bet malonumo šioje situacijoje nebuvo.

Liudytoja L. J. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos vyras, kaltinamasis – jo brolis. Žino, kodėl yra kviečiama. Vyras išsikvietė antstolius, kad įvertinti pravažiavimą kieme. Stengėsi išvengti konflikto, dėl to buvo namie. Kieme išgirdo triukšmą. Kai iškrovė briketus, matė, kaip vyras spjovė kraujus. Išėjo su diktofonu į kiemą, nunešė jį Ž. A., kad įrašytų. S. J. pradėjo ją kolioti, ginti iš namų, sakė, kad ji čia nevaikščios, kad grįžtų į (duomenys neskelbtini). Pabuvusi nuėjo namo. Girdėjo, kaip S. J. šaukė. Vyras parodė jai per langą, kaip kumščiu jį stumtelėjo. Tris dienas vyrui davė raminančių vaistų, nes buvo susinervinęs. Sužalojimus matė, iš vidaus buvo sužalota lūpa ir kraujavo dantenos. jam davė raminančių vaistų. Paties stūmimo momento nematė. Girdėjo, kaip S. J. koliojo P. A. J.. Kokias keturias dienas vyras skundėsi skausmu, bet pas gydytoją nevyko. Jis niekada nevažiuoja pas gydytojus. Pirko raminančius vaistus „Lexotanil“, valerijonų lašų. Dvi dienas bėgo kraujas, po to tik skaudėjo. Iš vidaus buvo pamėlynavę. Matė, kaip R. K. ir Ž. A. atvyko į kiemą. Kuolą vyras kalė pareigūnams būnant. Prieš tai abu matavo ir kalė. Po to su antstoliu matavo. Per langą matė ne viską, tik girdėjo triukšmą. Nematė, ar antstolis prisistatė S. J.. Stūmimo nematė, pasakojo, kad viskas vyko prie akmeninės dangos, ten yra bendra žemė. Vyras į medikus nesikreipė, po to tyrėjas sakė nuvažiuoti apžiūrai pas medikus, tai buvo gal po mėnesio laiko. Į policiją ilgai nesikreipė, nes laukė, kad S. J. susitaikytų. Dabar problemų su dantimis nėra. Pirko jam skalavimo skystį. Nežino, ar iki galo buvo pabaigti matavimo darbai. Į kambarį užėjo Ž. A., R. K. visko surašyti, tuomet per langą matė, kaip S. J. vėl ištraukė kuolą. Po pastūmimo dar kartą ištraukė kuolą. Viso ji du kartus matė, kaip ištraukė. Vyras kraują išspjovė. Kraują matė ant žemės. Apatinė lūpa buvo sužalota.

Liudytojas J. A. teisme parodė, kad nukentėjusįjį yra matęs, kaltinamąjį tą dieną matė pirmą kartą. Nuvežė brikečių, ten buvo daugiau žmonių, nukentėjusysis pykosi su broliu. Negalėjo pravažiuoti, todėl briketes iškrovė kitoje vietoje ir išvyko. Nematė, kad muštųsi. Kaltinamasis kažką šaukė, bet jis buvo mašinoje ir negirdėjo. Kaltinamasis buvo suspaudęs kumštį, pagrūmojo nukentėjusiajam. Nukentėjusysis buvo šalia. Nepastebėjo, kad būtų kumštį pridėjęs.Nestebėjo aplinkos, galėjo ir nematyti, nieko negirdėjo. Kitoje vietoje už namo buvo išlipęs iš automobilio. Kai grūmojo kumščiu, buvo mašinos kabinoje, nieko negirdėjo. Kieme buvo gal 10 min. Matosi, kuomet asmenys bendrauja nedraugiškai. Kieme buvo daugiau žmonių, jie stovėjo. Nieko nematavo. Kad mėtytųsi pagaliais, nematė. Nukentėjusiojo žmona už briketes atnešė pinigus, nežino, kur toliau ji nuėjo. Kieme stovėjo automobilis, kaltinamasis buvo prie automobilio. Nežino, kas buvo, kai jis išvyko. Kai kaltinamasis grūmojo kumščiu, nukentėjusysis buvo metro atstumu nuo jo.

Liudytoja I. J. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, sutinka duoti parodymus šioje byloje. Nukentėjusysis yra kaimynas. 07-31 buvo grįžusi dukra iš užsienio. Vyras grįžo iš darbo apie 16 val. Kieme išgirdo triukšmą. Vyras ėjo žiūrėti. Ji su dukra žiūrėjo per langą. Prie jo automobilio stovėjo trys vyrai, vyras prašė jų pasitraukti, vienas pasiliko. Jis kažką pasakė ir nuėjo per jos gėlyną. Vyras stovėjo prie automobilio ir stebėjo. Kažkas sakė, kad ruošiama medžiaga teismui. Tada į kiemą išėjo L. J. kažką nešina rankose, tą daiktą padavė vyrui, kuris paskutinis pasitraukė nuo automobilio, pasakė, kad įrašytų pokalbį. Suspaudęs kumščius link jos vyro ėjo P. A. J.. Priėjęs sakė „duok bučiuoklę, juk mėgsti bučiuoti“. Vyras užsidengė veidą delnu ir nuo P. A. J. pasitraukė. Vyras grįžo į kambarį. Niekas kuolų netraukė. Kieme viskas truko apie 30 min., ne ilgiau. Namas nuo įvykio vietos yra 4-5 metrų atstumu. Jie gyvena antrame aukšte. Girdėjo pokalbį kieme, nes buvo atviras langas. Kada po kiemą važinėjo technika, vyrai nieko nekalbėjo. Viską pamena pažodžiui. Klausos problemų turi, kai susijaudina, susinervina, bet vyrišką balsą girdi gerai. Diagnozė dėl klausos jai nėra nustatyta. Jos vyras nieko necenzūriniais žodžiais nekoliojo. Kai jos vyras paklausė, kada nukentėjusysis atlaisvins rūsį, jis nusikeikė ir parodė negražų gestą. Viskas įvyko prie automobilio, jo vyro žemėje. P. A. J. ėjo iš bendro kiemo į vyro žemę. Jie 20 metų pykstasi, yra nuolat provokuojami, taikytis P. A. J. tikrai nenorėjo. Jų problemas sprendė policija. L. J. lindo po jos žoliapjove, neva ją žaloja. Nukentėjusysis yra ant jų rašęs pareiškimą. Nukentėjusiajam yra priežastis juos apkalbėti, nes buvo turto dalybų teismas, iš P. A. J. priteisė pinigų, jam viską reikia susigrąžinti. Matė, kaip vyras išėjo į kiemą, kieme buvę vyrai jam nieko nerodė. Vyras po kiemą nevaikščiojo, tik stovėjo. Kuolų nerovė ir nemėtė. Kuolas buvo vienas, P. A. J. jį ištraukė, permatavo ir vėl įkalė. P. A. J. ėjo link jos vyro, vyras užsidengė veidą delnu, pasitraukė nuo automobilio ir ėjo namo. S. J. kumščių nesuspaudė, veidą užsidengė delnu. Prie P. A. J. neprisilietė.

Specialistas T. Š. teisme paaiškino, kad specialisto išvadą tvirtina. Nukentėjusiajam sužalojimų nenustatyta. Remiantis turimais duomenimis, nėra galimybės pasakyti, po kokio sužeidimo susidarė randinis pakitimas. Randinis pakitimas susidarė po audinio vientisumo pažeidimo. Vientisumo pažeidimas dar turi sugyti, nes randas yra kaip to pažeidimo sugijimo išraiška. Ar tai buvo muštinė, ar pjautinė žaizda iš rando nėra galimybės pasakyti. Tiksliai ir kategoriškai negalima pasakyti, bet galima daryti prielaidą, kad randinis pakitimas galėjo susiformuoti dėl tuo metu patirto sužalojimo. Kitos asmens sritys taip pat buvo apžiūrėtos, sužalojimų nebuvo. Randinis odos pakitimas turi tendenciją pirmoje stadijoje, 1 mėn. bėgyje gali būti rausvos spalvos, bet kadangi jis yra gleivinėje, gijimas vyksta šiek tiek kitaip, nebūtinai gali būti tokios spalvos. Randinis pakitimas yra linijinis, nėra platus, vertinti tiksliai nėra galimybės. Randinis pakitimas buvo lūpos vidinėje pusėje, gleivinėje. Jei daryti prielaidą, kad randinis odos pakitimas susiformavo po sugijusios žaizdos, kontaktuojant su kietu, buku daiktu lūpa spaudžiama į vidų, tokie sužalojimai atsiranda nuo kontakto su dantimis. Negali pasakyti, ar šis randinis pakitimas atsirado po trauminio ar ne po trauminio poveikio. Randiniai pakitimai gali formuotis tiek dėl mechaninio poveikio, tiek esant kitokiam poveikiui.

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, specialisto paaiškinimų teismas remiasi ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga.

2015-09-05 P. A. J. pareiškimu, kuriame nurodytos 2015-07-31 įvykio aplinkybės, S. J. atlikti veiksmai, kad S. J., pažengęs artyn, ruošdamasis trenkti, kadangi buvo užsimojęs ranka, dešinės rankos kumštį prispaudė P. A. J. prie lūpų ir juo jį pastūmė. Nuo tokio pastūmimo juto fizinį skausmą, tačiau sužalojimai padaryti nebuvo (1 t. 4-5 b. l.).

2015-09-28 P. A. J. patikslintu protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota P. A. J. pateikta informacija apie jo atžvilgiu brolio S. J. įvykdytą nusikalstamą veiką, kad nukentėjusįjį sužalojo bei sukėlė jam fizinį skausmą brolis S. J., įremdamas kumštį jam į lūpas, taip staigiai bei stipriai pastumdamas, dėl ko P. A. J. vos nenugriuvo ant žemės (1 t. 8-10 b. l.).

2015-09-28 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos - kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t. 16-20 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 1447/15(04) nurodyta, kad P. A. J. kūne sužalojimų nerasta. Apatinės lūpos gleivinėje horizontalios krypties, 0,6 cm ilgio, baltas, minkštas, paslankus randinis pakitimas. Kitose nukentėjusiojo nurodytose kūno srityse išorinių sužalojimo žymių nerasta (1 t. 33 b. l.).

2015-10-20 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis P. A. J. parodė namo, adresu Rožių g. 21, Kairių mst., Šiaulių rajone, kiemo vietas, kur 2015-07-31 vyko konfliktas su broliu S. J., kurioje vietoje buvo proceso dalyviai, S. J. automobilis, prie kurio S. J. atliko jo atžvilgiu smurtinius veiksmus, buvo įkaltas kuoliukas, taip pat vietą, kur stovėjo automobilis „Scania“, bei paaiškino įvykio aplinkybes (1 t. 35-40 b. l.).

2015-11-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip liudytojas J. A. iš jam pateiktų fotonuotraukų atpažino S. J., kaip asmenį, su kuriuo P. A. J. 2015-07-31 konfliktavo ir tas vyriškis buvo suspaudęs kumštį ir laikė jį pakėlęs, kaip norėdamas P. A. J. suduoti (1 t. 80-82 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyse ne kartą konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. kilti būtina nustatyti, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajautė skausmą (kasacinė nutartis Nr. 2A-5/2014).

Teisme nagrinėjant bylą, kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, teigdamas, kad jis suspausto kumščio nukentėjusiajam įrėmęs nebuvo ir jo nestūmė, nieko P. A. J. nedarė. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kritiškai kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Nukentėjusysis P. A. J. teisme parodė, kad 2015-07-31 brolis jam pridėjo kumštį per vidurį veido, nesudavė, bet prispaudė, pajuto saldumą burnoje, išspjovė kruvinas seiles, lūpa buvo patinusi, kumštį laikė gal sekundę, pajuto fizinį skausmą, kai jis jam įrėmė kumštį, prarado pusiausvyrą ir vos nepargriuvo. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, nukentėjusiojo parodymai viso tyrimo metu buvo išsamūs ir nuoseklūs, t.y. analogiškos aplinkybės nurodytos tiek 2015-09-05, tiek 2015-09-28 P. A. J. protokole – pareiškime, P. A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, parodydamas, jog brolis S. J. nukentėjusįjį sužalojo bei sukėlė jam fizinį skausmą, įremdamas kumštį jam į lūpas, taip staigiai bei stipriai pastumdamas, dėl ko P. A. J. vos nenugriuvo ant žemės. Be to, pažymėtina ir tai, kad tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir kiti teisme apklausti liudytojai, buvę įvykio vietoje ir tiesiogiai stebėję įvykius. Liudytojas R. K. teisme parodė, kad įvyko susistumdymas, kaltinamasis delnu ar kumščiu bandė nukentėjusiajam užčiaupti burną, kumštis buvo pridėtas prie nukentėjusiojo burnos, nukentėjusysis nuo to nenuvirto, bet atsilošė, mano, kad nukentėjusiajam galėjo skaudėti. Liudytojas M. G. teismui aiškino, kad kaltinamasis užsimojo, bet netrenkė, buvo įrėmęs kumštį į veidą ir stumdė brolį, tai galėjo sukelti skausmą, nes buvo įremta kumščiu ir pastumta, nuo ko nukentėjusysis nenuvirto, bet žengė atgal. Liudytojas Ž. A. taip pat teismui patvirtino, kad jie stovėjo vienas prieš kitą, S. J. užsimojo smogti dešine ranka, kumščiu netrenkė, bet įrėmė kumštį į lūpas ir pastūmė, skaudėti P. A. J. galėjo, nes buvo stiprus stūmimas įrėmus kumštį į lūpas, nuo pastūmimo nukentėjusysis žengė atgal, be to, pats nukentėjusysis sakė, kad skauda, lyg kraujavo, braukė pirštais lūpas, lyg ant pirštų matė kraujo. Liudytoja L. J. teisme parodė, kad ji stūmimo nematė, kas įvyko, jai pasakojo vyras, tačiau matė, kaip vyras spjovė kraujus, kraują matė ant žemės, apatinė lūpa iš vidaus buvo sužalota ir kraujavo dantenos. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, išsamūs, liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, be to, parodymai vieni kitiems neprieštarauja, duoti davus priesaiką teisme, byloje nenustatytas ir šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti S. J. nusikaltimo padarymu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šių liudytojų parodymus iš dalies patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas J. A., kuris teigė, kad pas nukentėjusįjį nuvežęs briketų matė, kaip nukentėjusysis pykosi su broliu, kad muštųsi, nematė, tačiau pastebėjo, jog kaltinamasis buvo suspaudęs kumštį, grūmojo nukentėjusiajam, kuris buvo šalia. Dar daugiau, byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1447/15(04) liudija, kad P. A. J. apatinės lūpos gleivinėje yra horizontalios krypties, 0,6 cm ilgio, baltas, minkštas, paslankus randinis pakitimas. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas specialistas T. Š. paaiškino, kad nors remiantis turimais duomenimis, nėra galimybės pasakyti, po kokio sužeidimo susidarė šis randinis pakitimas, tačiau teigė, kad galima daryti prielaidą, jog randinis pakitimas galėjo susiformuoti dėl tuo metu patirto sužalojimo po sugijusios žaizdos, kontaktuojant su kietu, buku daiktu, lūpą spaudžiant į vidų, o tokie sužalojimai atsiranda nuo kontakto su dantimis.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (LAT 2014-04-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Nagrinėtinu atveju matyti, kad nukentėjusiajam nuo kaltinamojo veiksmų skaudėjo, jis pats pripažino, kad po S. J. pastūmimo kumščiu jis juto fizinį skausmą, išspjovė kraujingas seiles. Tai, kad P. A. J. galėjo skaudėti patvirtino ir teisme apklausti liudytojai, be to, liudytojas Ž. A. teigė, jog jam nukentėjusysis skundėsi skausmu, braukė pirštais lūpas, ant pirštų matė kraujo. Nukentėjusiojo žmona L. J. taip pat tvirtino, jog P. A. J. po įvykio kokias keturias dienas skundėsi skausmu, bet pas gydytoją nevyko, nes jis niekada nevažiuoja pas gydytojus.

Esant tokių aplinkybių visumai, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis S. J. 2015 m. liepos 31 d., laikotarpyje nuo 16 val. iki 17 val., namo, adresu kieme patyrė fizinį skausmą, o fizinį smurtą nukentėjusiojo P. A. J. atžvilgiu panaudojo nukentėjusiojo brolis S. J.. Todėl teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo S. J. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam S. J. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

S. J. nusikalto būdamas neteistas (136-137 b. l.), nebaustas administracine tvarka (134-135 b. l.), dirbantis (117 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus S. J. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, su atitinkamais įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnyje, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (99-100 b. l.).

Nukentėjusysis P. A. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis, pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad jis dėl S. J. prispausto kumščio jautė fizinį skausmą lūpose, burnoje atsirado kraujavimas, viskas vyko oficialaus pareigūno – antstolio, ir kitų pašalinių žmonių akivaizdoje, dėl ko jis buvo pažemintas, tiek žodžiais, tiek veiksmais, kilo pavojus, kad bus nutrauktas antstolio darbas; jam buvo sukeltas gilus stresas, po įvykio jautė didžiulę gėdą. Teisminio nagrinėjimo metu P. A. J. papildomai teigė, kad dėl įvykio jam buvo nervinis stresas, bet į gydytojus nesikreipė, kelias dienas žmona davė raminančių tablečių, buvo pažemintas kitų žmonių akivaizdoje, toks kaltinamojo elgesys trukdė atlikti matavimo darbus, jei kaltinamasis ir atsiprašytų, su juo nesitaikytų, nes jaučiasi per daug pažemintas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Teisme išnagrinėjus bylą, matyti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo pasikėsinta į jo sveikatą, sukeliant fizinį skausmą, dėl ko kelias dienas jam skaudėjo, kraujavo dantenos, be to, tokie veiksmai buvo atliekami pašalinių žmonių akivaizdoje, dėl ko nukentėjęs asmuo jautėsi itin pažemintas, taip pat šiuos nusikalstamus veiksmus S. J. atliko savo artimo giminaičio – brolio atžvilgiu. Tačiau pažymėtina ir tai, kad P. A. J. dėl įvykio į medikus nesikreipė, liko darbingas, jokių neigiamų pasekmių nėra likę, santykiai su broliu buvo konfliktiški ir iki įvykio, jokia turtinė žala dėl nusikaltimo padaryta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis S. J. yra dirbantis, savo vardu turi registruojamo turto. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamojo S. J. priteisiant atlyginti 320 eurų nukentėjusiajam P. A. J..

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-29 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas 1.0300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1156 eurų ir į S. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas 1.4500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1130 eurų, 6 (šešiems) mėnesiams (101, 102, 103 b. l.). Pagal BPK 151 str. 1 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese (BPK 151 str. 1 d.). Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Teisme išnagrinėjus bylą, buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiojo P. A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš kaltinamojo S. J. priteisiant 320 eurų. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nuosavybės teisių apribojimo ieškiniui užtikrinti taikymas didesnėje, nei priteisto civilinio ieškinio apimtyje, nėra pagrįstas ir dalyje naikintinas, paliekant S. J. nuosavybės teisės apribojimą į S. J. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas 1.4500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1130 eurų, nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 3 d., 6 d. 1 p., per visą bausmės atlikimo laiką įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 5.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo P. A. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo Stasio J. P. A. J. 320 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

S. J. laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2015-10-29 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, pakeisti, paliekant S. J. nuosavybės teisės apribojimą į S. J. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas 1.4500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1130 eurų, nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė