Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-585-348-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-15
Bylos Nr.
1A-585-348-2014
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-01023-2003-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
A. L.
Civilinis ieškovas
VĮ „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Paulius Vinkleris, Romas Aikevičius
Kategorijos

Teisėja Jolanta Damulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-585-348-2014;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-01023-2003-0;

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; .4.7. (S) 2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant .Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, nuteistajam A. L., civilinio ieškovo VĮ (duomenys neskelbtini) atstovui Kaziui Vutencui, atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus ir civilinio ieškovo VĮ (duomenys neskelbtini)s miškų urėdo apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 178 str. 1 d. dėl ąžuolų vagystės iš P. k. - laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 178 str. 1 d. dėl ąžuolų vagystės iš K. k., - laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams 8(aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2(dvejiems) metams 3(trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., ši bausmė subendrinta su 2012-11-16 Trakų rajono apylinkės teismo paskirta 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3(trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atliktą pagal 2012-11-16 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir laikas, išbūtas suėmime nuo 2005-03-15 iki 2005-04-01 (LR BK 63 str. 9 d., 66 str.).

Vadovaujantis LR BK 75 str. A. L. bausmės vykdymas atidėtas 3(trejiems) metams. Nuteistasis įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš A. L. priteista: civiliniam ieškovui VĮ „(duomenys neskelbtini)“, 75 187,59 Lt ir 10 766,71 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 11-18 dienų laikotarpyje, pasitelkdamas D. R., Ž. R., O. Z. ir J. K., nesuvokiančius daromo grobimo esmės, duodamas jiems nurodymus išpjauti (duomenys neskelbtini), pagal 2002 m. kvartalų žemėlapį miško kvartalo Nr. 55 sklype Nr. 8 (pagal 1985 m. bendrą buvusios (duomenys neskelbtini) girininkijos situacijos planą - miško kvartalo Nr. 55, miško sklype Nr. 7a), pagal 2002 m. kvartalų žemėlapį miško kvartalo Nr. 58 sklype Nr. 4. (pagal 1985 m. bendrą buvusios (duomenys neskelbtini) girininkijos situacijos planą- miško kvartalo Nr. 58, miško sklype Nr. 1) žalius ąžuolus, koordinavo D. R. ir Ž. R., O. Z. ir J. K. veiksmus ištraukiant nupjautus rąstus iš miško bei juos pakraunant į automašinas, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą turtą, priklausantį Valstybinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“ - 50 m³ ąžuolų rąstų 17523 Lt vertės, ir padarė Valstybinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 17523 Lt turtinę žalą.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio 5-8 dienų laikotarpyje, pasitelkdamas D. R., Ž. R., O. Z. ir J. K., nesuvokiančius daromo grobimo esmės, duodamas jiems nurodymus išpjauti (duomenys neskelbtini) esančio miško kvartalo Nr. 66 sklype Nr. 4 žalius ąžuolus, koordinavo D. R. ir Ž. R., O. Z. ir J. K. veiksmus ištraukiant nukirstus rąstus iš miško bei juos pakraunant į automašinas, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą turtą, priklausantį Valstybinei įmonei „(duomenys neskelbtini)" - 80 m³ ąžuolų rąstų 28036,80 Lt vertės, tuo padarė Valstybinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 28036,80 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. L. gynėjas advokatas Romas Aikevičius apeliaciniame skunde prašo 2014-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, jog A. L. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Civilinį ieškinį atmesti.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Išanalizavus visus įrodymus, akivaizdu, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ąžuolai iš miško, esančio P. galėjo būti kertami ir mediena išvežta A. L. individualios įmonės miškovežiais 2003 m. rugpjūčio 11-18d., t.y. neįrodyta, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas jo ginamasis A. L., padaryta kaltinime nurodytu laiku. Kad A. L. miškui P. kirsti samdė I. R. individualią įmonę teigia tik D. R., Petras ir I. R.. Gynėjo nuomone pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad minėtų liudytojų parodymuose yra daug prieštaravimų, kurie kelia daug abejonių jų teisingumui, net to paties asmens parodymai, duoti būnant įtariamuoju ir duoti jau būnant liudytojo statuse skiriasi, ir tie visi prieštaravimai per visą ikiteisminį tyrimą nebuvo pašalinti. Akivaizdu, kad R. pareiškus įtarimus dėl ąžuolų vagystės, jie visą kaltę suvertė A. L., pasinaudodami tuo, kad A. L. individualios įmonės miškovežiai ąžuolo medieną išvežė. Taip pat nėra nustatyta kada tiksliai, iš kurios miško vietos K. kaime buvo nupjauti ąžuolai. Nei vienas liudytojas nepatvirtina, jog K. kaime mišką kirto A. L. nurodymu, nėra jokių įrodymų, jog A. L. koordinavo D. R., Ž. R., O. Z. ir J. K. veiksmus, ištraukiant nukirstus rastus iš miško bei juos pakraunant į automašinas. Kad Darius ir Ž. R., O. Z. ir J. K. nesuvokė daromo grobimo esmės, paneigia liudytojo J. K. parodymai, duoti teisme.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad ši byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama ketvirtą kartą. Kas rodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje atliktas netinkamai, nesilaikant LR BPK reikalavimų. Net du kartus konstatavo Kauno apygardos teismas ir bylą perdavė prokurorui, nurodydamas kokius papildomus veiksmus reikia atlikti. Tačiau teismo nurodyti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti tik formaliai arba išviso neatlikti. Ąžuolų išpjovimo vietos visuose prijungtuose planuose ir schemose nurodytos skirtingos. Konkretūs išpjautų plotų dydžiai nenustatyti. Pateiktame kaltinime ir prijungtuose planuose išpjautų ąžuolų teritorijos nesutampa, t.y. teismo nutartimi nurodyti prieštaravimai nepašalinti. Iš 2012-05-02 surašyto naujo kaltinimo akto matosi, kad trūkumai nurodyti Kauno apygardos teismo nutartyse nepašalinti, išskyrus tai, kad su P. E. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir prie jo protokolo jis pats pateikė šio miško dvi skirtingas schemas, kuriose pažymėjo ąžuolų vagysčių vietas, sandėliavimo vietas bei privažiavimo prie tų vietų maršrutus, tačiau tai neįrodo, jog miško vagystę įvykdė A. L..

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje konstatuota, kad miškas P. kaime neteisėtai buvo kertamas 2003 m. rugpjūčio 11-18 dienomis, t.y. devynias dienas iš eilės (tai pagal liudytoją P. E. užfiksavo per 100 metrų nuo tos vietos, kur buvo pjaunami ąžuolai, dirbę miškų urėdijos samdyti rangovai ir jie girdėjo, kad buvo pjaunamas miškas, tačiau tuo metu jie niekam nepranešė, o pranešė tada, kai ąžuolai jau buvo pagrobti) medžiai buvo pjaunami benzopjūklais, ištraukiami traktoriumi „Belarus" su specialia priekaba, į mišką nuolat važinėjo miškovežiai, kraudavosi ir išveždavo medieną (216,69 m3 ąžuolo rąstų išvežti reikia nemažiau kaip 10 miskovežių reisų). Benzopjūklų, miškovežių su specialia medienos pakrovimo įranga kraunant rąstus keliamas triukšmas ramiu oru paprastai girdimas už kelių kilometrų. Iškyla klausimas, kaip netoli girininkijos, valstybiniame miške, genetinio ąžuolo draustinyje devynias dienas dirbo brigada miško kirtėjų, kurie benzopjūklais pjovė medžius, traktoriumi iš miško ištraukinėjo prie pagrindinių miško kelių, kuriais faktiškai kasdien važinėja urėdijos darbuotojai, ir niekas nepastebėjo. Vienintelė išvada, kad miškas buvo neteisėtai kertamas ir grobiamas su urėdijos darbuotojų žinia pagal bendrą išankstinį susitarimą 50 m³ ąžuolo buvo parduota A. L., o vėliau jis apkaltintas ąžuolo medienos vagyste ir nuteistas. Be to, kyla klausimas kur dingo dar apie 150 m³ ąžuolo medienos. Gynėjo nuomone, visa tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nusikalstamai aplaidžiai, neišsamiai ir šališkai, nes nebuvo ištirtos visos miško kirtimo ir vagystės aplinkybės, nebuvo tiriami ir vertinami urėdijos darbuotojų veiksmai ir dalyvavimas miško grobime, nebuvo nustatyta, kokie ryšiai sieja I. R. ir P. R. su girininkijų vadovais bei kitais darbuotojais. Pirmosios instancijos teismas to visiškai nevertino, t.y. išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Šalies argumentai

Civilinis ieškovas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ miškų urėdas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014-05-07 Jonavos apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuriomis civilinio ieškovo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą - civilinį ieškinį tenkinti visiškai; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria kaltinamojo A. L., veika perkvalifikuota iš LR BK 178 str. 3 d į LR BK 178 str. 1 d. dėl ąžuolų vagystės iš P. k. ir į LR BK 178 str. 1 d. iš LR BK 178 str. 3 d. dėl ąžuolų vagystės iš K. k. ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal LR BK 178 str. 3 d. bei priteisti visas civilinio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas nesivadovavo tuo, kad civilinis ieškovas visiškai pagrindė civilinio ieškinio dydį objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, įvykio vietos apžiūromis, kai buvo nustatytas tikslus kiekis pagrobtos medienos, pagrobtos medienos rūšys. Apeliantas nurodo, kad teismui buvo nurodęs kokiu būdu buvo skaičiuota civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žala. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žalai yra 209925,51 Lt., kurią sudaro 109.119,21 Lt. žalos už savavališkai iškirstą ir pagrobtą medieną 55 kvartalo sklype Nr. 7a, 57 kvartalo sklypuose Nr. 1, 10, 11 ir 58 kvartalo sklype Nr. 1 bei už savavališkai iškirstą ir pagrobtą medieną 66 kvartalo sklypuose Nr. 4, 5, 6; taip pat 58828 Lt. dydžio žala miško valdytojui 55, 57, 58 ir 66 miško kvartaluose (jų nurodytuose sklypuose) bei 41978,30 Lt dydžio žala aplinkai 55, 57 kvartalų sklypuose. Skundo autoriaus teigimu, žalos dydis paskaičiuotas vadovaudamasis detaliais pagrobtos medienos aprašymais, teisės aktais, reglamentuojančiais patirtos žalos apskaičiavimo būdus (LR miškų įstatymo 23 str., LR aplinkos apsaugos įstatymo 32 ir 33 str., LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turto ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo ", Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintos „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės"). Esminis pirmosios instancijos teismo netikslumas tenkinant civilinį ieškinį yra padarytos žalos masto nustatymas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai kaltinamojo parodymais, kuriuose jis neprisipažino padaręs didelės vertės turto vagystę. Teismas turėjo kritiškai vertinti kaltinamojo bei liudytojų parodymus, kadangi šie galėjo klaidinti teismą dėl pagrobtos medienos kiekio.

Teismo motyvai, kad tuo laikotarpiu, kai kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas, teritorijoje vyko ir kitos vagystės, nėra pagrindas laikyti, kad ne kaltinamasis padarė didelės vertės turto vagystę. Teismas nenustatinėjo ir netyrė jokių aplinkybių, nesiaiškino ar patikima informacija apie tai, kad miškuose (P. ir K. kaimuose), kuriuose A. L. kaltinamas padaręs miško vagystes buvo vykdomos ir kitos vagystės. Esant šioms aplinkybėms, teismo motyvai, neva P. ir K. kaimuose esančiuose miškuose vyko kitos vagystės yra tik prielaidos, nepatvirtintos jokiais duomenimis. Todėl sprendžiant dėl padarytos veikos masto teismas negalėjo vadovautis nepatvirtinta ir byloje neištirta informacija.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. L. veikas perkvalifikavo iš LR BK 178 str. 3 d. į LR BK 178 str. 1 d. Bylos aplinkybių ir įrodymų visetas bei sisteminis aiškinimas akivaizdžiai rodo kaltinamąjį padarius didelės vertės miško vagystę, todėl jo veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 178 str. 3 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl padarytos žalos dydžio nevertino civilinio ieškovo nurodytos teismų praktikos, poįstatyminių teisės aktų, kuriais vadovaujantis skaičiuojama žala, neišsamiai įsigilino į byloje surinktus įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad kirtimai, už kuriuos prašoma atlyginti žala buvo padaryti naujai, be to, tuo metu, kai miško grobimą atliko kaltinamasis A. L., netyrė to, kad nėra duomenų, patvirtinančių neva vykusias kitas miško vagystes. Vertintina, kad teismas neobjektyviai ir neišsamiai ištyrė civilinio ieškovo pateiktus įrodymus ir nurodytus teisės aktus, kas lėmė neteisingą žalos dydžio nustatymą ir netinkamą nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Tai yra pagrindas naikinti skundžiamas teismo nuosprendžio dalis ir apeliacinį skundą tenkinti visiškai. Teismas nenustatė visų esančių nusikalstamos veikos požymių - didelės turto vertės. Dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Civilinis ieškovas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsikirtime į nuteistojo A. L. gynėjo advokato R. Aikevičiaus apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas R. Aikevičius prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Civilinio ieškovo VĮ (duomenys neskelbtini) atstovas Kazys Vutencas, atstovas advokatas Paulius Vinkleris prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. L. gynėjo advokato R. Aikevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė atmesti apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. gynėjo advokato R. Aikevičiaus apeliacinis skundas atmetamas. Civilinio ieškovo VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi nuteistojo A. L. gynėjo ir civilinio ieškovo VĮ (duomenys neskelbtini)apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. L. kaltu padarius LR BK 178 str. 1 d. numatytas dvi nusikalstamas veikas. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai. LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių įstatymo reikalavimų pirmosios instancijos teismas laikėsi, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apelianto, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais. Nuosprendis surašytas vadovaujantis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinkti įrodymai pagrįstai ir teisėtai įvertinti bendrame bylos duomenų kontekste. Dėl to nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Pagrįstai nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teismuose užtruko ilgą laiko tarpą, tačiau vien dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo dešimt metų, asmenys liudytojais buvo apklausti ne vieną kartą, todėl suprantama, kad liudytojų parodymų tikslumui turėjo įtakos toks ilgas laikas. Tačiau vien dėl to, kad liudytojai neprisimena ar painiojasi nurodydami aplinkybes susijusias su ąžuolų kirtimu, nėra pagrindas netikėti liudytojų nurodytomis aplinkybėmis ir naikinti skundžiamą nuosprendį.

Nors apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jo ginamasis A. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminių nagrinėjimų metu savo kaltės dėl medžių vagystės nepripažino. Pirmosios instancijos teisme A. L. parodė, kad medieną pirko iš P. R., pastarasis jam pasiūlė pirkti ąžuolų. P. R. ąžuolus pirkti siūlė iš dviejų vietų. Jis parodė vietas, abu aptarė medienos sukrovimo vietą. Po kurio laiko, jam grįžus iš atostogų, paskambino P. R. ir pasakė, jog jau pagaminta mediena. Tuomet jis pasakė, kad atsiųs savo transportą. Bevežant medieną, vienas automobilis užklimpo ir nutraukė štangą, jis nuvežė detalių vairuotojui, tačiau tai nepadėjo. Teko iškrauti medžius ir važiuoti remontuoti miškovežio. Traktoriumi O. Z. medžius nutempė prie sankryžos, iš kur išvežė apie 45 m³ medienos, dar liko apie 10 m³. Už medieną P. R. sumokėjo 8000 litų ir atidavė automobilį Mersedes Benz, kurio vertė 4000 litų. Po kiek laiko jam paskambino R. B. ar Ž. P. ir paprašė iš 66 sklypo išvežti medieną. Jokio įtarimo, kad mediena galėtų būti vogta nekilo. Ž. P. ieškojo žmonių, kurie galėtų išpjauti mišką, todėl jis rekomendavo R.. Buvo išvežtos trys mašinos, dvi iškrautos Kaune, o viena kažkur už Vilkijos.

Iš nuteistojo A. L. parodymų ir gynėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad tiek nuteistasis, tiek ir gynėjas tvirtina, kad nėra pagrindo remtis liudytojų P. R., D. R., I. R. parodymais, nes jie, patys siekdami išvengti atsakomybės, nurodė neteisingas aplinkybes, kad A. L. parodė ąžuolų kirtimo vietas ir, kad jo iniciatyva buvo kertamas miškas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs minėtų liudytojų parodymus, nors ir juose yra tam tikrų prieštaravimų, konstatuoja, kad nėra pagrindo jais abejoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi grįsdamas A. L. kaltę dėl ąžuolų vagystės.

Kaip jau buvo minėta, iš tiesų tarp liudytojų P. R., D. R., I. R., J. K. parodymų yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau pirmosios instancijos teismas juos išsamiai įvertino ir dėl to motyvuotai pasisakė skundžiamame nuosprendyje.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje, liudytojo P. R. parodymai duoti 2010-11-24 teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str. 5 d. numatytais pagrindais. Minėto liudytojo parodymais nustatyta, kad 2003 metais, atvažiavęs A. L. paprašė iškirsti ąžuolus P. kaime, parodė leidimą ir nuvežęs į mišką, parodė kirtimo vietą, parodė, kur sandėliuoti iškirstą medieną. Ąžuolus P. kaime kirto jo sūnūs D. ir Ž. R., O. Z. su traktorininku traukė medieną, kirtimą vykdė per 2 – 3 kartus. Kiek A. L. išvežė medienos, nežino. Leidimą miško kirtimui turėjo, leidimas buvo ne A. L. vardu, kieno, neprisimena. Per tris kartus išpjovė 160 kub. m. ąžuolo, už tai A. L. sumokėjo 8000 litų, o automobilį „Mercedes“ A. L. atidavė už Ž. miško kirtimą.

Šias P. R. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo D. R. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. R. patvirtino savo ankstesnius parodymus ir parodė, kad pjauti ąžuolus netoli Šėtos ir K. k. nurodė A. L.. Jis parodė vietas, iš kur reikia pjauti, organizavo medienos išvežimą, už darbą pinigus sumokėjo tėvui P. R.. P. kaime ąžuolus pjovė dvi dienas. Išpjovė apie 90 kub. m. ąžuolo. Antrą dieną traukė įklimpusią mašiną. K. kaime dirbo 2003m. lapkričio mėnesį vieną dieną, su broliu Žanu iškirto apie 70 kub. m. ąžuolo. Per tris dienas iškirto apie 150 kub. m. miško.

Liudytoja I. R. parodė, kad būtent A. L. 2003 m. užsakė kirtimo darbus P. k. Kirtimą atlikimo jos sūnūs Darius ir Žanas, o traktoriumi medieną ištraukė O. Z., dar dirbo L. P. ir J. K..

Taigi aptarti liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent nuteistasis A. L. pasamdė I. R. įmonės darbuotojus ąžuolams pjauti. Tiek P. kaime, tiek K. kaime kirtavietes nurodė A. L.. Jis nurodė P. R., D. R., Ž. R., kokius ąžuolus išpjauti, kur reikia medieną sandėliuoti, o jo įmonės vairuotojai medieną išvežė. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. L. negalėjo įvykdyti vagystės 2003 m. rugpjūčio 11-18 dienomis, nes tuo metu su šeima atostogavo, be to kyla abejonių ir dėl tokio ilgo darbų atlikimo laiko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina A. L. versijos. Tai, kad nebuvo tiksliai nustatytas ąžuolų vagystės iš P. kaimo laikas, neduoda pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį.

Baudžiamojoje bylos esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pagal 2002 m. kvartalų žemėlapį miško kvartalo Nr. 55 sklype Nr. 8, miško kvartalo Nr. 57 sklypuose Nr. 1, 10, 11, miško kvartalo Nr. 58 sklype Nr. 4, buvo pagrobta 216, 69 m3 ąžuolų rąstų 75 941,17 Lt vertės, o iš (duomenys neskelbtini) esančio miško kvartalo Nr. 66 sklype Nr. 4 buvo pagrobta 94,67 m ąžuolų rąstų. Tačiau priešingai, nei nurodo civilinis ieškovas apeliaciniame skunde, nėra pagrindo išvadai, jog visą minėtą medieną pagrobė būtent nuteistasis A. L.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esantys duomenys apie pagrobto medienos kiekius prieštaringi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, teismas yra nešališkas šiuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir LR BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Kaip jau buvo minėta nusikalstamos veikos buvo įvykdytos 2003 metais, tiek nuteistasis A. L., tiek ir byloje apklausti liudytojai buvo eilę kartų apklausti dėl iškirstos medienos kiekio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad A. L. pagrobė visą jam inkriminuotą medienos kiekį. Iš pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumos matyti, kad vagystės iš P. kaime esančio miško bei K. kaime esančio miško atveju pagrobto turto vertė neviršijo 250 MGL dydžio sumos, todėl vagystę tiek dėl 2003m. rugpjūčio 11 - 18 d. vagystės iš P. kaime esančio miško, tiek dėl 2003m. spalio 5 - 8 d. vagystės iš K. kaime esančio miško, pagrįstai buvo perkvalifikuotos iš LR BK 178 str. 3 d. į LR BK 178 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, 2003 metais buvo įvykdyta ne viena medienos vagystė. Nors civilinis ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuos duomenis patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaro tarnybinio pranešimo dėl medienos vagysčių Šėtos girininkijoje matyti, kad Jonavos rajono PK 2003 metais buvo užfiksuoti šeši medienos vagystės iš VĮ (duomenys neskelbtini) atvejai (t. 1 b. l. 125-128). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl laikydamasis šių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, kad A. L. iš P. k. pagrobė 50 m3 ąžuolų medienos, o iš K. k. - 80 m3 ąžuolų medienos.

Nors civilinis ieškovas nesutiko su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Priešingai ne nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatęs A. L. pagrobtos medienos kiekį ir tik iš dalies tenkindamas civilinio ieškovo civilinį ieškinį nei Baudžiamojo proceso nei Civilinio kodekso nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į nustatytos pagrobtos medienos kiekį buvo nustatyta ir jos vertė. Tiek pagrobtos medienos vertė, tiek žala miško valdytojui bei žala aplinkai paskaičiuota remiantis civilinio ieškovo apeliaciniame skunde minima metodika. Todėl aukštesnės instancijos teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškovo apeliacinį skundą, jame išdėstytais motyvai. Kaip jau buvo minėta žalos dydis sumažėjo ne dėl netikslių paskaičiavimų, o dėl to, kad teismas nustatė mažesnį pagrobtos medienos kiekį, todėl atitinkamai sumažėjo žala miško valdytojui bei žala aplinkai.

Taip pat civilinis ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš nuteistojo A. L. tik dalį tyrėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal LR BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą – 30 057,82 Lt, sumažino iki 10 766,71 Lt motyvuodamas tuo, kad išlaidos išieškomos proporcingai patenkintai civilinio ieškinio daliai. Tačiau apeliacinės instancijos su tokiais pirmosios instancijos argumentais nesutinka, todėl nuosprendis keičiamas LR BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad advokatas P. Vinkleris VĮ (duomenys neskelbtini), šioje baudžiamojoje byloje atstovauja nuo 2006- m. gruodžio mėnesio. Nuo minėtos datos iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos t.y. 2014-05-07 atstovavimo išlaidas sudaro 30 057,82 Lt. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais duomenimis (t. 14 b. l. 100-166). Nors civilinio ieškovo civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone vien tuo pagrindu mažinti prašomas priteisti atstovavimo išlaidas pagrindo nėra. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užtriko daugiau nei dešimt metų. Iš bylos duomenų matyti, jog civiliniam ieškovui buvo suteiktos teisinės paslaugos, surašytas civilinį ieškinį, kuris vėliau ne kartą buvo tikslinamas, advokatas Paulius Vinkleris civilinį ieškovą atstovavo ir teismuose.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinio ieškovo prašoma priteisti suma yra adekvati bylos sudėtingumui. Nuteistasis A. L. dirba, duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį byloje nėra. Dėl to, visos išlaidos advokatui apmokėti turi būti priteistos iš nuteistojo A. L..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

nuteistojo A. L. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio ieškovo VĮ (duomenys neskelbtini) atstovo Miškų urėdo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2014 m. gegužės 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti iš nuteistojo A. L. civiliniam ieškovui VĮ (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 30 057,82 Lt (trisdešimt tūkstančių penkiasdešimt septynis litus 82 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakaistą.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai Jūratė JakubonienėDanutė Giačaitė