Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. B., S. B., G. B., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

8. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą ir tuo atveju, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

9. Nustatyta, kad I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, gyvenamąja vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini); sutuoktinė N. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini); vaikai: S. B., gimė (duomenys neskelbtini), G. B., gimė (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 8, 10-13). N. B. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). (duomenys neskelbtini) notarės V. P. – J. (duomenys neskelbtini) liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą paveldėti kreipėsi valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei išdavimo, 2023 m. spalio 11 d. užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 9, 14). Nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruota I. B. vardu, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina mokesčių įsiskolinimo mokėjimą po I. B. mirties (b. l. 17-19).

10. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą, mokėjo mokesčių įsiskolinimus ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai palikėjo vaikai E. B., S. B., G. B. prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, yra kreipęsis į notarų biurą dėl I. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas, suinteresuotas asmuo nėra formalizavęs savo turimų teisių, kad galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu, suinteresuotas asmuo disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prieštaravimų dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė.

11. Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo nereiškė, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti sutuoktinio palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 24,24 Eur, viršija minimalią valstybei priteistiną sumą (8,00 Eur), todėl priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,24 Eur (dvidešimt keturių eurų 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.