- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- 1-188-522/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26062-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorei Ingridai Gureckienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)" kasininke-pardavėja, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. A. mušdama nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą.
R. A. 2024-07-09, apie 20.30 val., aikštelėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su A. G. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, padarydama jai veido kairės pusės apatinio žandikaulio projekcijoje sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. G. sveikatą.
2. Kaltinamoji R. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-07-09 ji sėdėjo balkone ir pamatė A. G. su savo buvusiu vaikinu. Iš pavydo jai prasidėjo agresijos priepuolis ir ji tiesiog išėjo pakalbėti su savo buvusiu vaikinu. Iš pykčio taip ir nutiko, kad sudavė A. G. į veido sritį. Nebuvo galima taip pasielgti, bet tuo metu užvaldė emocijos ir taip pasielgė, dėl ko labai gailisi. Neturėjo galimybių atsiprašyti nukentėjusiosios, nes nenorėjo artintis. Tyrėjos buvo nustatyta nesiartinti prie A. G.. R. A. teismo posėdyje atsiprašė A. G.. Padarė išvadas. Suprato, kad reikia tvarkytis su savo pykčio priepuoliais ir taip nebesielgti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atlygino ir mokėjimo nurodymą nusiuntė tyrėjai. Sutinka A. G. sumokėti 1000 Eur neturtinę žalą. Iki šiol neturtinės žalos neatlygino, nes nieko nežinojo, tikriausiai kaltinamajame akte praleido, nematė. Dabar tokios sumos neturi, tačiau ją gali sumokėti per 3 mėnesius, t. y. vasario 20 d. - pirmą įmoką, kovo 20 d. - kitą įmoką ir balandžio 20 d. - paskutinę įmoką. Ji sutinka susitaikyti su A. G..
3. Nukentėjusioji sutinka susitaikyti. Neprieštarauja, kad vasario 20 d. būtų sumokėta 300 Eur, kovo 20 d. - 300 Eur ir balandžio 20 d. - 400 Eur.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
5. Nukentėjusioji A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-07-08 ji su K. T. sėdėjo ant laiptukų už „(duomenys neskelbtini)" prekybos centro. R. A. išbėgo ir užsipuolė pirma K. T. ir nuvijo toliau. Ji buvo išsigandusi ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Tada pamatė, kad R. A. jau stovi prie jos. Ji dengėsi veidą rankomis, o R. A. patraukė rankomis jos dešinę ranką nuo veido ir trenkė jai vieną kartą į kairę žandikaulio pusę. Ji nuo smūgio nukrito, aptemo akyse. K. T. bandė ją pakelti, o R. A. jau buvo nuėjusi toliau. Ji atsikėlusi pasakė: „Tau, (duomenys neskelbtini), baigsis blogai". Po R. A. smūgio jautė skausmą, ant tos pusės negalėjo miegoti visą savaitę, buvo ištinę (b. l. 36).
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko (A. G.) situacijos vertinimo anketa, kurioje pateikti duomenys apie įvykio aptarimą su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą (b. l. 72-80).
7. Objektų apžiūros protokole, kuriame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, konstatavo, jog nukentėjusiai A. G. padarytas veido kairės pusės apatinio žandikaulio projekcijoje sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 53-54).
8. Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra nukentėjusiosios A. G. motina. 2024-07-08, apie 21.00 val., į namus grįžo jos dukra A. G., kurios skruostas paraudęs ir ištinęs. Dukra pasakė, kad gatvėje šiai į skruostą kumščiu smogė iš matymo pažįstama R. A.. Ji kartu su draugu ją einančią pamatė balkone tuo metu buvusi R. A. ir atbėgusi užsipuolė dukros draugą K. T., o šiam pabėgus, smogė dukrai A. G. kumščiu į kairįjį žandą. Ji paskambino R. A. motinai D. B., kuri pasiūlė kreiptis į policiją, nes R. A. pastaruoju metu elgiasi problemiškai, konfliktuoja su motina. Po medikų apžiūros dukrai A. G. matomų sužalojimų nebuvo nustatyta. Ji šiuo metu neketina kreiptis į teismo medicinos ekspertus (b. l. 2).
9. Liudytojas K. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. A. draugavo apie metus. Maždaug 2024 m. gegužės mėnesį jie išsiskyrė gražiuoju, jo iniciatyva. Su A. G. draugauja apie mėnesį laiko. 2024-07-08, apie 21.00 val., jis su A. G. prie „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo sėdėjo ant laiptų. Pamatė kaip per kelią prie jų eina R. A.. Jie trumpai pabendravo. Ji atrodė piktai nusiteikusi. Negali pasakyti ar ji buvo blaivi. Jis nenorėjo su ja veltis į jokias diskusijas. Ji, nieko nelaukusi, viena ranka pagriebė jam už rankos ir pradėjo jį tempti, o kita ranka mojavo palei galvą. Išsilaisvinęs jis pradėjo nuo jos bėgti. Nubėgo apie 10 m. Tada pamatė, kad R. A. jau nubėgusi prie A. G.. Sėdinčiai A. G. ji kažką padarė ir A. G. nugriuvo ant žemės. Nors ir nematė, kokius veiksmus padarė R. A. A. G., bet mano, kad ji jai trenkė ir pastaroji nugriuvo. Po šių veiksmų R. A. pasišalino. A. G. sakė, kad jai R. A. trenkė kumščiu vieną kartą į veidą. Jai skauda. Jis galvoja, kad R. A. A. G. trenkė dėl pavydo. Jau kai jie draugavo, R. A. buvo arši, nesimušdavo, bet buvo sunkaus charakterio (b. l. 83).
Motyvuojamoji dalis
10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
11. Kaltinamosios R. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji mušdama nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą.
12. R. A. kaltė yra įrodyta įrodyta jos parodymais duotais teisiamajame posėdyje, liudytojų K. T. ir J. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, objektų apžiūros protokolu.
13. Kaltinamosios R. A. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir įsipareigojo per 3 mėnesius atlyginti A. G. padarytą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja
14. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas žodinis R. A. prašymas-pareiškimas, kuriame ji sutiko atlyginti A. G. patirtą neturtinę žalą per nustatytą laikotarpį, t. y. 2025-02-20 būtų sumokėta 300 Eur, 2025-03-20 - 300 Eur ir 2025-04-20 - 400 Eur. Nukentėjusioji dėl tokios žalos atlyginimo sutiko. Teismo posėdyje kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji atleido kaltinamajai, su ja susitaikė.
Žemesnės instancijos teismas
15. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 38 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai.
16. Šioje byloje kaltinamoji R. A. visiškai pripažino savo kaltę padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi ir parodė apie jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamoji atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 58,01 Eur turtinę žalą. Kaltinamoji R. A. ir nukentėjusioji A. G. susitaikė, kaltinamoji prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusioji su tuo sutiko.
17. Kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė vienkartiniu smūgiu nukentėjusiajai į veidą. Kaltinamoji R. A. neteista (b. l. 119), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje bausta vieną kartą įspėjimu (b. l. 121), dirba.
18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šis įvykis kaltinamajai R. A. taps pamoka, kad ji padarys teigiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji R. A. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikomas BK 38 straipsnis ir kaltinamoji R. A. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja.
Dėl civilinių ieškinių
19. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2024-08-05 pareiškė civilinį ieškinį Nr. 37645 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 58,01 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (gydymo paslaugų apskaitos išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 59-61). Kaltinamoji žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai pagal civilinį ieškinį atlygino visiškai (2025-01-21 mokėjimo nurodymas 58,01 Eur sumai už A. G. gydymą DOK-3946), todėl ieškinys yra patenkintas žalą atlyginus ir toliau nenagrinėtinas.
20. Byloje nukentėjusioji A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 44-47). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji su nukentėjusiąją susitarė, kad neturtinę žalą sudaro 1000 Eur, kurią R. A. įsipareigojo A. G. atlyginti sekančiai: 2025-02-20 sumokėdama 300 Eur, 2025-03-20 - 300 Eur ir 2025-04-20 - 400 Eur.
21. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas sutartį/susitarimą patvirtina. Iš teisiamojo posėdžio metu pateikto žodinio taikos susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog kaltinamosios ir nukentėjusiosios valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl neturtinės žalos. Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sąlygomis.
22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
23. Šioje byloje nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. G. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) paskirta atstovė advokatė Virginija Bradulskienė, pateikusi teismui šios tarnybos 2025-01-21 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad VGTPT patyrė 843,75 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai teisminiame procese. VGTPT patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos būtinybe nukentėjusiajai organizuoti savo teisių gynimą teisminiame procese, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, VGTPT išlaidos –843,75 Eur, kurios yra pagrįstos ir teisėtos, turi būti išieškotos valstybei iš kaltinamosios.
24. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
R. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Tvirtinti R. A. ir A. G. susitarimą, sudarytą 2025-01-21, kuriame A. G. ir R. A. susitarė dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią R. A. įsipareigoja A. G. atlyginti sekančiai: 2025-02-20 sumokant 300 Eur, 2025-03-20 – 300 Eur ir 2025-04-20 – 400 Eur.
Priteisti iš R. A. 843,75 Eur išlaidas valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. G..
Išaiškinti R. A., kad jai per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 1 voką, kuriame kompaktinis diskas su nepilnametės A. G. apklausos vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.