Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei Gerdai Petrėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., S. B., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui, dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko dėl fizinės negalios, apie posėdžio datą, laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė Gerda Petrėnaitė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog A. B. dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai pasirūpinti savimi ir buitimi, įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, jam sunku judėti ir išlaikyti pusiausvyrą. Šiuo metu A. B. niekur nedirba, nuolatos yra prižiūrimas sutuoktinės S. B.. S. B. 2018 m. sausio 5 d. įgaliojimu atstovauja vyro interesus valstybės įstaigose ir bankuose, disponuoja piniginėmis lėšomis, priklausančiomis A. B.. A. B. sutinka, kad jam būtų nustatyta rūpyba ir jo rūpintoja būtų paskirta sutuoktinė S. B.. S. B. sutinka tapti rūpintoja ir nurodė, kad nėra kitų artimųjų, kurie galėtų rūpintis A. B.. A. B. ir S. B. 2021 m. rugsėjo 10 d. pasirašė pavedimo sutartį, kuria įgaliotinė S. B. įsipareigoja atlikti visus veiksmus, susijusius su įgaliotojo teisių ir pareigų vykdymu. Pagal medicininius pažymėjimus S. B. dėl savo sveikatos būklės rūpintoja gali būti. Prašė nustatyti A. B. rūpybą, paskirti S. B. jo rūpintoja, bei patvirtinti pavedimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti savo pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 509 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2023 m. gegužės 20 d. Iš neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad nuo 2021 m. gegužės 25 d. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis. Pagal Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašus A. B. diagnozuoti krūtinės ląstos organo sužalojimo padariniai ir kiti patikslinti sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis, pagal VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės epikrizę A. B. nustatyta klinikinė diagnozė – politrauma, nurodyta, kad darbo metu užgriuvo medis, gydytas reanimacijoje, operuotas. Atlikta torakotomija, susiūtas plautis, stabilizuota krūtinės siena, rasta kairio plaučio apatinė skiltis plyšusi 3 vietose, susiūta, 2 metaliniais fiksatoriais stabilizuota nestabili krūtinės siena. Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodoma, kad A. B. ir S. B. gyvena namo dalyje, dviejų kambarių, būstas įrengtas antrame aukšte, name nėra vandens ir kanalizacijos. Namuose tvarkinga ir švaru, S. B. viena rūpinasi buitimi ir namais, prižiūri neįgalų vyrą. Dukra šiuo metu mokosi Vilniuje.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. B. be kito asmens pagalbos ir priežiūros dėl savo sveikatos būklės negali pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, nėra savarankiškas buityje – sunkiai vaikšto, negali pats pasigaminti maisto, pasirūpinti higiena, nuvykti pas gydytoją, laikytina, kad A. B. būtinas rūpybos nustatymas jo teisių įgyvendinimui ir pareigų vykdymui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas jam nustatyti rūpybą ir skirti rūpintoją (CK 3.279 straipsnio 1 dalis).

Rūpintoju gali būti paskirtas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Skiriant asmenį rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CK 3.242, 3.279 straipsniai). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. B. rūpinasi jo sutuoktinė S. B., kuri nurodė, kad nėra kitų artimųjų, galinčių rūpintis A. B.. S. B. nėra teista, administracine tvarka nebausta. Byloje pateiktas jos sutikimas, kad sutinka būti paskirta A. B. rūpintoja. A. B. sutinka, kad jo rūpintoja būtų paskirta S. B.. Kitų asmenų, norinčių tapti jo rūpintojais nėra. S. B. nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, jos sveikata leidžia rūpintis sutuoktiniu.

Įvertinus rekomenduojamo paskirti rūpintoju asmens – S. B. – moralines ir asmenines savybes, galimybę įgyvendinti rūpintojos funkcijas, santykius su asmeniu, kuriam steigiama rūpyba (yra A. B. sutuoktinė), nesant kitų asmenų, kurie pageidautų rūpintis A. B., būsimosios rūpintojos pageidavimą, ir būsimojo rūpintinio nuomonę, kuri neprieštarauja jo interesams, ir nenustačius pagrindų, kliudančių S. B. tapti A. B. rūpintoja, S. B. skirtina A. B. rūpintoja (CK 3.279 straipsnis).

Pareiškėjas taip pat prašė patvirtinti tarp A. B. ir S. B. sudarytą pavedimo sutartį.

Veikdami CK 3.279 straipsnio pagrindu, rūpintojas ir veiksnus fizinis asmuo sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, ir ja remdamasis rūpintojas tvarko veiksnaus fizinio asmens turtinius reikalus, įgyvendina jo turtines teises. Rūpintojo ir veiksnaus fizinio asmens tarpusavio santykiams taikoma įstatyme nurodyta sutartis, kurios pagrindu rūpintojas valdo, naudoja ir disponuoja veiksnaus asmens turtu. Sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais.

Nagrinėjamu atveju A. B. ir S. B. 2021 m. rugsėjo 10 d. yra sudarę pavedimo sutartį, taip pat byloje pateiktas 2018 m. sausio 5 d. notaro patvirtintas įgaliojimas, kurio pagrindu S. B. savo nuožiūra naudoja ir valdo A. B. pinigines lėšas, taip pat atstovauja sutuoktinį institucijose, turi teisę pasirašyti jo vardu, todėl laikytina, kad šiuo atveju rūpintoja atstovauja rūpintinį įgaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo yra sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis (CK 6.756 straipsnis), tiek tada, kai tokios sutarties nėra. Atsižvelgiant į tai, kad tarp A. B. ir S. B. sudaryta pavedimo sutartis nesukels šalims jokių teisinių pasekmių, sutartis netvirtintina.

Paskirtai rūpintojai S. B. išaiškintinos jos, kaip rūpintojos teisės ir pareigos: rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą; rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį; padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės; rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų; jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.243 straipsnio 5 dalis, 3.279 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina A. B., jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą (CK 3.279 straipsnio 4 dalis).

Teismo nutartis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 493, 496, 509 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), rūpybą.

Paskirti A. B. rūpintoja S. B., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti A. B., jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą.

Rūpintojai S. B. išaiškinti jos teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240–3.247 straipsniuose:

rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą;

rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį;

padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo;

visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės;

rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą;

rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių;

jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų. Jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti.

Teismo nutartį vykdyti skubiai.

Dėl šios teismo nutarties per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.