Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-10-13 · Civilinė byla Nr. 2A-747-265/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
2A-747-265/2011
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00053-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Bronius Valius
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
S. V.
Advokatai
Remigijus Jakštas
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-747-265/2011

Teisėja Jūratė Lukšienė (Proceso Nr.2-24-3-00053-2010-2) Procesinio sprendimo kategorijos:

35.3.6; 121.21 .

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovo D. B. atstovui advokatui Remigijui Jakštui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui S. V. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo S. V. priešieškinį ieškovui D. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 7600,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas S. V. pagal paskolos sutartį (pakvitavimą) 2005-06-19 pasiskolino iš ieškovo 7 600,00 Lt ir įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2005-12-23, pinigus atsakovui jis perdavė asmeniškai, grynais, atsakovas skolos negrąžino, į raginimus grąžinti skolą nereagavo.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad raštelį dėl skolos pasirašyti buvo priverstas parašyti D. B. grasinant susidoroti, panaudoti fizinį smurtą, visus šiuos metus jis ir jo šeimos nariai jautė psichologinį spaudimą dėl pinigų sumokėjimo, buvo stebima jo gyvenamoji vieta. Teigė, kad jokių pinigų iš ieškovo nėra skolinęsis. Priešieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2005-06-19 rašytą pakvitavimą, kaip sudarytą panaudojant psichologinį spaudimą bei realiai grasinant susidorojimu pagal CK 1.91 str. 1 d., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-12-14 sprendimu ieškinį patenkino visiškai – iš atsakovo S. V. priteisė ieškovo D. B. naudai 7 600,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 01 08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 233,00 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Iš atsakovo S. V. priteisė 28,11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priešieškinį atmetė. Teismas konstatvo, kad įvertinus pakvitavimo surašymo aplinkybes negalima daryti išvados, kad atsakovui galėjo būti padarytas toks stiprus psichologinis poveikis, o grasinimai galėjo būti tokie realūs, jog jam nebūtų likę jokios kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik pasirašyti pakvitavimą. Vieta, kur pasirašytas pakvitavimas, buvo vieša, paros metas nevėlus, autobusiuko langai buvo atviri, netoliese stovėjo atsakovo giminaitis P. S.. Pagal faktiškai susiklosčiusius tarp šalių santykius, o tarp šalių buvo susiklostę ūkiniai piniginiai santykiai, pakvitavimo surašymas negali būti pripažintas naudojant psichologinį spaudimą, grasinimus ir panašiai. Be to, atsakovas nesikreipė į policiją. Todėl teismas sprendė, kad pagrindų pripažinti 2005-06-19 pakvitavimą negaliojančiu nėra. Nenuginčijus paskolos pakvitavimo, atsakovui atsiranda pareiga vykdyti prievolę. Teismas pažymėjo, kad pakvitavimo turinys negali būti niekaip kitaip suprastas, kaip tik tai, kas jame yra surašyta, būtent kad atsakovas pripažįsta gavęs iš ieškovo nurodytą sumą pinigų ir įsipareigoja skolą grąžinti. Jame yra visi paskolos sutarties, sudaromos tarp dviejų fizinių asmenų, požymiai (CK 6.870 str. 1 d., 6.871 str. 1 d., 3 d., 6.193 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti priešieškinį, ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas keletą kartų klaidindamas teismą nurodė skirtingas skolos raštelio pasirašymo aplinkybes, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, to nesiaiškino, neįvertino liudytojo P. S. bei N. B. duotų parodymų, kad skolos lapelis buvo surašytas grasinant susidorojimu bei fiziniu smurtu. Pažymi, kad mikroautobusiuke, kuriame buvo pasirašytas skolos raštelis, buvo apribota jo fizinė laisvė laisvai judėti, jam buvo realiai grasinama, ieškovas siekė fiziškai sutrikdyti jo sveikatą, kilo pavojus jo gyvybei, o dviejų nepažįstamų asmenų buvimas dar labiau paaštrino fiziologinį ir psichinį spaudimą, todėl, neturėdamas kitos išeities, jis buvo priverstas parašyti pakvitavimą ir pasirašyti. Grasinimai buvo realūs, todėl pasirašytas skolos raštelis negali būti pripažintas galiojančiu.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias konkrečiai normas teismas apžeidė ir kokių argumentų pagrindu apeliantas tai tvirtina. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, ir atsakovas neneigė, kad 2005-06-19 parašė pakvitavimą 7600 Lt sumai, kurių negrąžino. Apeliantas jokiais teisiniais argumentais nepaneigė savo teiginio, kad pakvitavimą parašė ieškovui grasinant susidorojimu bei fiziniu smurtu, todėl teismas pagrįstai konstatavo realių grasinimų ir stipraus psichologinio poveikio surašant pakvitavimą nebuvimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamu atveju apeliantas S. V. ginčija šalių sudarytą paskolos sutartį, kurią patvirtina byloje esantis 2005-06-19 skolos raštelis (pakvitavimas) (civ.b. Nr.L2-401-714/2010, b.l. 5), pagal kurį S. V. parašė, jog iš D. B. paėmė 7600 Lt ir nurodė grąžinti gruodžio 23 dieną. Apeliantas teigia, kad skolos raštelį buvo priverstas pasirašyti, nes iš ieškovo patyrė laisvės suvaržymą, grasinimus fiziniu susidorojimu ir kt., todėl paskolos raštelis negali būti galiojantis.

CK 1.91 str. 1 d. nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pažymėtina, kad teismas, pripažindamas negaliojančiu paskolos raštelį CK 1.91 str. pagrindu, turi nustatyti, kad sandorio šaliai buvo grasinama, kad tas grasinimas buvo realus ir paskolos raštelis buvo pasirašytas grasinimų įtakoje. CK 1.91 str. 4 d. vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jo tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad taikant CK 1.91 str. nuostatas, svarbu įvertinti laiką, šalių tarpusavio santykius iki įvykio, kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus nustatė, kad tarp šalių jų tarpusavio susitarimo pagrindu buvo susiklostę santykiai dėl statybos remonto darbų atlikimo, t.y. 2005 metais atsakovas pas ieškovą vykdė statybos darbus, tačiau visi darbai nebuvo užbaigti ir šalys tarpusavyje aiškinosi santykius dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo. Be to, teismas teisingai įvertino, kad atsakovo nurodytas incidentas, kurio metu jis pasirašė skolos raštelį, vyko viešoje vietoje (Klaipėdos mieste, daugiabučio namo kieme), nevėlyvu paros metu, truko neilgą laiko tarpą (10-15 min.), netoliese buvo atsakovo giminaitis P. S., todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog jo metu atsakovui galėjo būti padarytas toks stiprus psichologinis poveikis, o grasinimai galėjo būti tokie realūs, kad jam nebūtų likę jokios kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik pasirašyti ginčijamą skolos raštelį. Šią nuostatą taip pat patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovas dėl jo nurodomo iš ieškovo patirto grasinimo susidorojimu bei fiziniu smurtu nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas. Pastebėtina, kad iš byloje apklaustų liudytojų P. S. ir N. V. parodymų negalima patvirtinti atsakovo nurodomų aplinkybių, jog skolos raštelis buvo pasirašytas grasinimų įtakoje. P. S. nurodė, kad stovėjo toliau nuo autobusiuko, kuriame atsakovas surašė skolos raštelį, o apie jame vykusias aplinkybes jam papasakojo pats atsakovas. Liudytoja N. V. nurodė, kad nežino, apie ką autobusiuke su ten sėdėjusiais vyrais kalbėjo jos sutuoktinis. Taigi liudytojai neparodė, kokiais konkrečiais veiksmais atsakovui buvo grasinama ir nepatvirtino, kad atsakovas skolos raštelį pasirašė grasinimų įtakoje.

Pagal CPK 178 str. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad atsakovas, reikalaudamas paskolos raštelį pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą stipraus psichologinio poveikio ir realaus grasinimo įtakoje, šių aplinkybių neįrodė. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2010-12-14 sprendimą, teisingai išaiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl šio sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, ieškovo 1500 Lt patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą mažintinos iki 750 Lt priteistinų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. V. ieškovui D. B. 750 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėBronius Valius