Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo į butą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į posėdį jam įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek buto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001-07-01 įsigaliojusio LR Civilinio kodekso (CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas 1992-06-15, sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Byloje pateikti įrodymai – T. M. santuokos liudijimas ir ištuokos liudijimas (b.l. 7-9), Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. 2²-741/98 dėl santuokos nutraukimo (b.l. 10), Nekilnojamojo turto registro išrašas (b.l. 11, 30-31), Nemenčinės rajono ligoninės administracijos ir profsąjungos komiteto 1991-02-13 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas dėl T. M. dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini) skyrimo (b.l. 18-19), Vilniaus rajono valdybos 1991-02-27 potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Nemenčinės rajono ligoninės darbuotojams skiriamų butų (b.l. 37-38), 1992-06-15 Sutartis dėl buto pirkimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini, 1992m. Pastatų eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis (b.l. 32-33), 2014-08-25 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 35), Garažo, buto, namo techninės apskaitos byla (b.l. 26-29) patvirtina, kad ieškovė T. M., gyvendama santuokoje su G. M., (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir LR 1991-05-08 įstatymo Nr. I-1374 pagrindu, įgijo (privatizavo) dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kuris nuo 1992-06-15 yra įregistruotas ieškovės vardu ir kuriame nuo 1991-05-13 ieškovė deklaravo savo gyvenamąją vietą. Lietuvos taupomojo banko taupomosios knygelės įrašai patvirtina, kad ieškovė buto privatizavimo metu turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su pardavėju – Vilniaus rajono valdybos įmone už perkamą butą (b.l. 34). 1992-06-15 sutartis įrodo, kad atsakovė 1992-02-21 sumokėjo grynais 2909 rublius (duomenys neskelbtini) miesto privatizavimo tarnybai. Likusi 20941 Lt suma už butą buvo dengiama valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (b.l. 33). Iš atsiskaitymo knygelių duomenų, mokėjimų patvirtinimų matyti, kad ieškovė moka už butui tiekiamą elektros energiją, šilumą, vandenį, o taip pat buto eksploatavimo ir komunalinius mokesčius (b.l. 39-41), UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pažyma patvirtina, kad 2014-01-01 dienai įsiskolinimų už šilumos energiją ir kitas komunalines paslaugas T. M. neturi (b.l. 36). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie minėto buto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo, jokių pretenzijų dėl buto priklausymo ieškovei ar jo naudojimo nėra pareiškęs. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas su ieškove negyveno ir nevedė bendro ūkio nuo 1993 metų, kai išvyko iš Lietuvos, duomenų apie jo buvimo vietą nėra. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės parodymais, kurie patvirtina faktą, kad ginčo butas buvo įsigytas už asmenines T. M. pinigines lėšas.

Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nors turtas ir įgytas santuokoje, jis gali būti pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Sutinkamai su CK 3.89 str., 1 d., 7 p., sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismų praktikoje pripažinta, kad turtas įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšų, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jeigu sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-09-06 nutartis Nr. 3K-3-395/1999 ir kt.).

Įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovė T. M. santuokos su G. M. metu, įsigijo butą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už savo asmenines lėšas, turėdama tikslą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, šį turtą viena prižiūri ir išlaiko, nuo pat buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo save laikė vienintele šio turto savininke, o atsakovas G. M. jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto T. M. nereiškė, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas, pripažintina, jog ginčo butas priklauso T. M. asmeninės nuosavybės teise.

Priimdamas sprendimą, teismas turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, kurios naudai priimtas sprendimas, neprašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos (CPK 96 str.). Teismo bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė, nei nustatytta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.