Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1110-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-05
Bylos Nr.
2A-1110-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
Ū.
Advokatai
Tatjana Ževžikova
Civilinė byla Nr. 2A-1110/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. gruodžio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Aurelijai Drevninskaitei

dalyvaujant ieškovei Ū. I.

ieškovo atstovei advokatei Tatjanai Ževžikovai

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Ū. I. ieškinį atsakovui A. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo, ir pagal atsakovo A. I. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo. Institucija duodanti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Ū.I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. I., prašydama nutraukti santuoką tarp Ū. I. ir A. I., įregistruotą 1994-12-31 Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę I.; nepilnamečių dukterų L. I., a/k (duomenys neskelbtini), ir V. I., a/k (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina; nepilnamečių dukterų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; santuokoje įgytą turtą padalinti, priteisiant atsakovui automobilius MAZDA 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, Nissan Terranno, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, Ford Sierra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, Opel kadett, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės.

Atsakovas A. I. pareikštu priešieškiniu prašė Ū. I. ir A. I. santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių dukterų L. I. ir V. I. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; nepilnamečių dukterų išlaikymui iš jo priteisti po 175 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; Ū. I. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį MAZDA 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės; po santuokos nutraukimo A. I. palikti I. pavardę, o Ū. I. – I. pavardę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-08-16 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) nutraukti santuoką tarp Ū. I. ir A. I., įregistruotą 1994-12-31 Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokoje turėtas pavardes: ieškovei – I., atsakovui – I.; 2) priteisti iš atsakovo A. I. nepilnamečių dukrų L. I. ir V. I. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-04-04 iki jų pilnametystės; 3) nustatyti šalių nepilnamečių dukterų L. I. ir V. I. gyvenamąją vietą su motina Ū. I.; 4) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: priteisti ieškovei 2/3 dalis turto, atsakovui 1/3 dalį turto. Pinigine išraiška ieškovei tenka turto už 1000 Lt, atsakovui už 500 Lt. Priteisti atsakovui automobilį MAZDA 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, priteisti automobilį Nissan Teranno, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės. Priteisti ieškovei Ū. I. iš atsakovo 1000 Lt kompensaciją.

Teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio nepilnametėms dukterims iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovės ir atsakovo materialinė padėtis yra panaši: ieškovė uždirba 600 Lt, o atsakovas – 800 Lt per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į tėvų pareigą teikti vaikams išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį, sprendė, jog negalima tik formaliai akcentuoti atsakovo turtinę padėtį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų sveikatos problemų. Dėl to teismas sprendė, jog nepilnamečių vaikų interesus atitiktų 300 Lt kas mėnesį kiekvienai iš dukterų atsakovo teikiamas išlaikymas. Teismas, sumažindamas ieškovės reikalavimą priteisti vaikų išlaikymui kas mėnesį po 350 Lt, atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra apdraudęs dukteris nuo nelaimingų atsitikimų. Teismas, padalindamas santuokoje įgytą turtą, nustatė, kad šalys nekilnojamojo turto neįgijo, o dalintiną kilnojamąjį turtą sudaro du automobiliai – automobilis MAZDA 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės ir automobilis Nissan Teranno, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės. Teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo ir pripažindamas ieškovės teisę į 2/3 dalis kilnojamojo turto, priteisė šiuos automobilius, kurių bendra vertė 1500 Lt, atsakovui, o ieškovės naudai priteisė 1000 Lt dydžio kompensaciją.

Šalies argumentai

Atsakovas A. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-08-16 sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei Ū. I. iš atsakovo 1000 Lt kompensaciją, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo kompensaciją sumažinti iki 333 Lt; panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-08-16 sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-04-04 iki jų pilnametystės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, sumažinant priteistą išlaikymą iki 200 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui; priteisti iš ieškovės Ū. I. atsakovo naudai dėl bylos nagrinėjimo teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai įvertinus teismui pateiktus įrodymus bei netinkamai pritaikius vaikų išlaikymo priteisimą ir sutuoktinių bendro turto padalijimą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo

Teismas, padalindamas santuokoje įgytą turtą, nepagrįstai automobilį Nissan Teranno, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priskyrė dalintinam turtui, kadangi jis buvo pavogtas, nerastas ir šiuo metu jis jau yra išregistruotas, ką liudija prie apeliacinio skundo pridedama 2007-08-30 VĮ „Regitra“ pažyma apie kelių transporto priemonės išregistravimą, o taip pat byloje esantys įrodymai – Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos NTT Autotransporto priemonių grobimo tyrimų skyriaus 2007-05-21 raštas Nr. 10-5-S-2424. Todėl teismo įpareigojimas išmokėti ieškovei kompensaciją už atsakovui priteistą pavogtą automobilį yra nepagrįstas ir sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas, ieškovei priteistos kompensacijos dydį sumažinant iki 333 Lt.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio

Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovo darbo užmokesčio dydį ir dėl to netinkamai pritaikė vaikų išlaikymą reglamentuojančias teisės normas. Teismas, nustatydamas ieškovės darbo užmokestį, apie jo dydį sprendė po mokesčių atskaitymo (600 Lt), o atsakovo darbo užmokesčio dydį vertino neatsižvelgdamas, jog 800 Lt jis gauna neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio. Atskaičius minėtą mokestį, atsakovo darbo užmokestis sudaro 600 Lt per mėnesį. Tokiu būdu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Byloje lygiai taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų nedarbinga ar turėtų sveikatos problemų. Kadangi šalių turtinė padėtis yra vienoda, jie turi tokias pačias finansines galimybes prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad prie vaikų išlaikymo turi galimybių prisidėti ir jos tėvai, su kuriais ji gyvena. Skundžiamu teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis yra lygus atsakovo mėnesiniam darbo užmokesčiui, dėl ko atsakovui nebelieka lėšų pragyvenimui. Šiuo metu jis tokio dydžio išlaikymo teikti negali, nes tai neatitinka jo turtinės padėties. Be to, atsakovas nebeturėtų galimybės mokėti už nepilnametes dukteris kaupiamojo draudimo įmokų, dėl ko nukentėtų vaikų interesai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismas pažeidė LR CPK 93 str., nes iš dalies patenkindamas atsakovo priešieškinį nepriteisė iš ieškovės Ū. I. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalies, proporcingos tenkintų priešieškinio reikalavimų daliai. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti papildytas, apeliacinės instancijos teismui išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Atsiliepimas

Ieškovė Ū. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo su skundu iš dalies sutinkanti. Ji neprieštarauja, kad atsakovui pateiktus VĮ „Regitra“ 2007-08-30 pažymą apie kelių transporto priemonės išregistravimą, ieškovės naudai priteistos kompensacijos dydis būtų sumažintas. Ieškovė nurodo nesutinkanti su apeliacinio skundo argumentais dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 200 Lt, kadangi toks išlaikymo dydis nėra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir neužtikrintų būtinų vaikams vystytis sąlygų. Ieškovė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo

Apeliantas, skųsdamas teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nurodo, jog teismas nepagrįstai į sutuoktinių bendro turto balansą įtraukė automobilį Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir dėl to nepagrįstai priteisdamas šį automobilį atsakovui neteisingai apskaičiavo ieškovės naudai priteistinos kompensacijos dydį.

Nutraukdamas santuoką teismas turi padalyti sutuoktinių bendrą turtą (LR CK 3.59 str.). Šiam tikslui nustatomas bendro sutuoktinių turto balansas ir kiekvieno sutuoktinio dalys bendrame turte. Įstatyme įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Esant duomenims, jog skundžiamu sprendimu į dalintino turto sąrašą įtrauktas automobilis Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas esant sudarytai šalių santuokai (b.l.83) ir 2007-08-30 išregistruotas iš transporto priemonių registro (VĮ „Regitra“ 2007-08-30 pažyma Nr. IP-4295853 Apie kelių transporto priemonės išregistravimą (b.l.102)), minėtas automobilis išbrauktinas iš sutuoktinių bendro turto balanso. Šio automobilio išbraukimui neprieštarauja ir ieškovė Ū. I.. Atsižvelgiant į pakeitimą sutuoktinių dalijamo bendro turto balanse, atitinkamai keičiamas ir sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, nustatant, jog pinigine išraiška ieškovei tenka turto už 333 Lt, o atsakovui – už 167 Lt. Atsakovui A. I. priteisiamas automobilis Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, o iš atsakovo ieškovės Ū. I. naudai priteisiama 333 Lt dydžio kompensacija.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinių teisės normų pažeidimo skundžiamu teismo priteisiant iš atsakovo jo nepilnamečių dukterų L. I. ir V. I. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės.

LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taikant šį principą nustatant priteistino išlaikymo dydį teismas turi įvertinti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino jo gaunamas pajamas, kadangi nustatydamas jo mėnesinio darbo užmokesčio dydį neįvertino, jog darbo sutartyje nurodyta 800 Lt atlyginimo suma yra neatskaičius mokesčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pažymi, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo realiai gaunamą uždarbį, atskaičius mokesčius. Iš byloje esančios 2007-04-11 darbo sutarties Nr. 29 galima spręsti tik dėl sutarties šalių sulygto darbo užmokesčio dydžio, neatskaičius mokesčių (b.l.29). Be to, teismo sprendimu nustatytas atsakovo atlyginimo dydis, lyginant jį su ieškovės pajamomis, neturėjo įtakos sprendžiant dėl atsakovo dalies šalių nepilnamečių dukterų išlaikymo prievolėje, kadangi teismas, konstatavęs, jog šalių materialinė padėtis yra panaši (b.l.93), šalių galimybes prisidėti prie savo nepilnamečių dukterų L. I. ir V. I. išlaikymo vertino lygiaverčiai. Be to, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, jai tenka didesnės laiko sąnaudos rūpinantis vaikais, dėl ko sumažėja papildomo uždarbio galimybė. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą galiojantį 700 Lt MMA dydį ir išlaikymo prievolės proporcingą pasiskirstymą bylos šalims, skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo kiekvienai iš dukterų priteista 300 Lt suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelė ir laikytina atitinkančia minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal LR CK 3.192 str. 1 d. prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka būtent tėvams. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turėtų būti vertinama ieškovės Ū. I. tėvų galimybė prisidėti prie anūkų išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo atsakovo pareigą imtis veiksmų gaunamų pajamų padidinimo tikslu tam, kad jis galėtų teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo (motinos) materialinė padėtis yra sunki, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji yra sunki. Nepilnamečių vaikų poreikius neatitinkančio išlaikymo teikimas gali būti pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais (sveikatos problemos, nedarbingumas ir pan.), visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečių L. I. ir V. I. poreikius bei atsakovo dalį dukterų išlaikymo prievolėje.

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (LR CK 3.201 str. 1 d.). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas A. I. apeliaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismą papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimą. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Visus klausimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teismas išsprendžia sprendimo rezoliucinėje dalyje (LR CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Taigi klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Tuo atveju, kai bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė, LR CPK 277 str. 1 d. 3 p. suteikia galimybę jį išspręsti teismui priimant papildomą sprendimą dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (LR CPK 277 str. 2 d.). Šis terminas nėra naikinamasis. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismui yra pavesta pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcija, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo pirmosios instancijos teismas neišsprendė, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirtų klausimų. Teismo sprendimu nepaskirsčius bylinėjimosi išlaidų, tai padaroma priimant papildomą sprendimą (LR CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme priteisimo iš ieškovės Ū. I..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo A. I. išlaikymą jo nepilnametėms dukterims kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nustatydamas išlaikymo dydį, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dalyje, kuria buvo padalintas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas, kadangi būtinumą keisti sprendimą sąlygojo naujų įrodymų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateikimas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Iš dalies patenkinus atsakovo A. I. apeliacinį skundą, iš ieškovės Ū. I. jo naudai priteisiama paduodant apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcinga tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, t.y. 50 Lt (LR CPK 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo pakeisti.

Priteisti ieškovei Ū. I. 2/3 dalis turto, atsakovui A. I. – 1/3 dalį turto. Nustatyti, kad pinigine išraiška ieškovei Ū. I. tenka turto už 333 Lt, o atsakovui A. I. – už 167 Lt. Priteisti atsakovui automobilį MAZDA 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės. Priteisti ieškovei Ū. I. iš atsakovo A. I. 333 Lt kompensaciją.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Ū. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Romualda JanovičienėNeringa Švedienė