- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- 1-2653-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Janas Kučynskis
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, paskutinė žinoma faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. S. 2022 m. birželio 26 d. 14.55 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,77 promilės etilo alkoholio koncentracija.
V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad vairuoja automobilį (duomenys neskelbtini) m., nežino, kodėl taip atsitiko. Galėjo būti įvykis tuo metu, kaip pagarsino prokurorė. Pasak kaltinamojo, iki įvykio vartojo degtinę su draugais, kiek išgėrė, nepamena. Pripažįsta nustatytas promiles, mano, kad jų būtų mažiau, jeigu nebūtų buvęs toks karštis lauke. Automobiliu jie važiavo trise, nuvažiavo gal 100 m. Įvykio metu jis vairavo raudonos spalvos automobilį Mitsubishi, kuris priklauso draugo pažįstamui. Vartojant alkoholį su draugu, atėjo automobilio savininkas, su kuriuo pakalbėjus nusprendė perstatyti automobilį. Neatsimena, kur buvo automobilio rakteliai. Draugo pažįstamas sutiko, kad perstatytų automobilį, atstumas buvo apie 50 m. Kaltinamojo teigimu, norėjo perstatyti automobilį į pavėsį prie medžio ir tuo metu užkabino bato padu pedalą, todėl atsitrenkė į medį. Nežino, iš kur paskui atsirado kitas automobilis. Žino, kad negalima vairuoti automobilio būnant neblaiviam. Savo veiksmus vertina labai blogai, problemų su alkoholio vartojimu neturi, šventė draugo gimtadienį. Šiuo metu nedirba, laukia, kol atiduos pasą ir tada įsidarbins. Lietuvoje yra nuo birželio mėn. vidurio, Lenkijoje turi leidimą gyventi. Draugas pasakė, kad nereikia dirbti už zlotus, o reikia vykti į Lietuvą ir dirbti už eurus, todėl atvyko.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 26 d. apie 15 val., vaikščiodama (duomenys neskelbtini), išgirdo atvažiuojantį automobilį. Atsisukusi pastebėjo atvažiuojantį, keistai manevruojantį raudonos spalvos automobilį Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo lėtai. Pastebėjo, kaip automobilio viduje sėdi trys vyrai. Važiuodamas automobilis kliudė šalimais kelio stovintį medį, po to atsitrenkė į lėtai važiuojantį juodos spalvos automobilį ir sustojo. Po eismo įvykio iš automobilio Mitsubishi vairuotojo pusės išlipo vyras daugiau kaip (duomenys neskelbtini) m., apie 170 cm ūgio, vilkėjo žydros spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis su šviesios spalvos užrašu ant jų priekio, buvo trumpų plaukų. Nuo viso įvykio, t. y. nuo eismo įvykio ir Mitsubishi vairuotojo išlipimo iš automobilio, ji buvo už kelių metrų, todėl tikrai gerai įsidėmėjo vairuotoją ir jo automobilį. Po eismo įvykio abiejų automobilių vairuotojai bendravo dėl tolimesnių veiksmų. Ji pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus. Iš automobilio Mitsubishi išlipo du keleiviai – vyrai, jiems buvo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) m., visi vienodo ūgio ir panašiai apsirengę, tačiau tikrai galėtų atpažinti vairuotoją. Išlipę iš automobilio visi trys vyrai trumpam buvo pasišalinę, tačiau grįžo atgal prie automobilio. Minėto automobilio Mitsubishi vairuotojas sukėlė jai įtarimą, kad galimai yra neblaivus, nes jo kūno judesiai buvo nekoordinuoti. Alkoholio kvapo nuo automobilio vairuotojo nejuto, nes tarp jų buvo atstumas. Kito automobilio, į kurį atsitrenkė automobilis Mitsubishi, vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, juodos spalvos automobilio vairuotojas jiems nurodė automobilio Mitsubishi vairuotoją (b. l. 32).
Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 26 d. maždaug nuo 10 val. su savo pažįstamais V. ir S., pavardžių nežino, vartojo alkoholį, t. y. trise išgėrė 0,7 l talpos degtinės ir alaus. Išgėrę nusprendė eiti ir dar nusipirkti. V. pasakė, kad jis gali jo automobiliu nuvežti iki parduotuvės. Jis sutiko, nes pats girtas nevairuoja. V. jam neatrodė labai girtas. Jis davė V. savo automobilio Mitsubishi Carisma, valstybinio numerio nepamena, raktelius. Visi trys įsėdo į jo automobilį. Jis sėdėjo keleivio vietoje, S. automobilio gale, o V. – prie vairo. Jie nuo S. namų nuvažiavo iki parduotuvės maždaug 300 m, ten dar nusipirko alkoholio. Važiuojant atgal, V. pradėjo spausti greičio pedalo dugną, važiavo apie 70 km per valandą greičiu, V. nesuvaldė automobilio, pradėjo svaidytis į šonus ir atsitrenkė į Mercedes automobilį, taip pat vos neatsitrenkė į medį. Kažkas iškvietė policiją. Jie visi laukė policijos prie automobilio. Kol laukė, nei jis, nei S., nei V. nevartojo alkoholio. V. alkoholį vartojo prieš sėsdamas prie jo automobilio vairo. Pareigūnai, patikrinę V. girtumą, jam nustatė 3 promilių girtumą, prieš tai pirmu pūtimu buvo mažiau. Kodėl davė savo automobilį neblaiviam asmeniui, dėl savo girtumo paaiškinti negali (b. l. 35–37).
Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 26 d. apie 12 val. pas jį atvažiavo jo draugas V. S., o jis su M. gyvena viename hostelyje, ten jie vartojo alkoholį, trise išgėrė 0,7 l degtinės, alaus. Kai išgėrė visą alkoholį, kažkas pasiūlė nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. V. S. arba M., nepamena, įsėdo prie M. automobilio Mitsubishi Carisma, valstybinio numerio nežino, raudonos spalvos, vairo, jis buvo automobilio gale. Jie visi nuvažiavo į parduotuvę, kur dar nusipirko alaus. Parduotuvė nuo jo namų yra 300–500 m atstumu. Grįžę iš parduotuvės vėl sėdo, kažkuris, V. S. arba M., prie vairo, jis gale. Privažiavę prie hostelio, mašinoje rūkė, kadangi mašina buvo ant saulės, nusprendė ją perstatyti į pavėsį. V. S. pasakė M., kad jis turi (duomenys neskelbtini) m. vairavimo stažą, paprašė, kad leistų jam perstatyti mašiną, M. jam leido, jis jau buvo atsisėdęs į keleivio vietą, o M. gale ir V. S., nusprendęs perstatyti automobilį, pradėjo spausti greičio pedalą. Pasak liudytojo, jis norėjo parodyti, koks geras vairuotojas ir vos neatsitrenkė į medį, po to bandė išsukti vairą ir atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį Mercedes, kurį vairavo vyras, šalia sėdėjo moteris. Mercedes vairuotojas iškvietė policiją. Jie liko sėdėti savo vietose. Nori paaiškinti, kad jo vardas yra S., tačiau visi jį vadina S.. Kol laukė policijos, alkoholio nei jis, nei M. ar V. S. nevartojo. Nei jo, nei M. girtumo pareigūnai netikrino, V. S. buvo tikrintas girtumas, tačiau asmeniškai nematė, kiek jis įpūtė. Vėliau V. S. sakė, kad jis įpūtė 2,77 promiles. Nori paaiškinti, kad V. S. paprašė M. duoti automobilį, o šis ir davė (b. l. 48–50).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. birželio 26 d. apie 14.57 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas privataus fizinio asmens pavarde P. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas prieš tai stebėjo vairuotoją ir matė kaip svirduliavo, sėdo į automobilį ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 4–5).
2022 m. birželio 26 d. vyriausiosios patrulės A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 26 d. apie 14.55 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje, susidūrė du automobiliai Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieno automobilio vairuotojas neblaivus, pradėjo bėgti. Atvykus į įvykio vietą, automobilio Mitsubishi vairuotojas V. S. paaiškinti aplinkybių negalėjo, paklausus, kada vartojo alkoholį, pasakė prieš 4 val. Jis akivaizdžiai buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai. Automobilio Mercedes-Benz vairuotojas S. I. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., iš toli pastebėjo įtartiną raudonos spalvos automobilį, kuris vinguriuoja po visą kelią, dėl to atsitrenkė į medį ir į jo važiuojantį automobilį, jį apgadino. Automobilio Mitsubishi vairuotojas bandė šalintis. Liudytoja V. V. parašė paaiškinimą. Minėtam vairuotojui V. S. pirmu pūtimu apie 15.07 val. nustatytas 2,77 promilių girtumas, antru pūtimu apie 15.29 val. – 3,00 promilių girtumas (b. l. 9).
2022 m. birželio 26 d. S. I. paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. birželio 26 d. apie 15 val. važiavo automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. ir pamatė priešais po visą kelią vingiuojant raudonos spalvos automobilį. Automobilis trenkėsi į medį ir atšokęs trenkėsi į jo automobilį. Išlipęs vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Į jį trenkėsi raudonos spalvos Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
2022 m. birželio 26 d. V. V. paaiškinime nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir jos apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 11).
2022 m. birželio 26 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatyti V. S. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0126 Nr. 1713015 kaltinamajam 15.05 val. nustatytas 2,77 promilių neblaivumas, o 15.29 val. – 3,00 promilių neblaivumas (b. l. 15). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 12–13).
Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0126 patikra galioja iki 2022 m. gruodžio 17 d. (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1713015) (b. l. 14).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra M. B. (b. l. 26).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Mitsubishi Carisma, 1997 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 660 Eur (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mitsubishi Carisma, kai jo iškvėptame ore buvo 2,77 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina V. S. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. S. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad V. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusios liudytojos V. V., kuria teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; jos ir S. I., į kurio automobilį atsitrenkė kaltinamojo vairuojamas automobilis, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys ir 2022 m. birželio 26 d. vyriausiosios patrulės A. L. tarnybinis pranešimas. V. S. neblaivumo faktą įrodo 2022 m. birželio 26 d. Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, V. S. šią dieną 15.05 val. nustatytas 2,77 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2022 m. gruodžio 17 d.).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas ir netrauktas baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 80), per paskutinius 5 metus iki nusikalstamos veikos padarymo Lietuvoje nebaustas administracine tvarka, baustas už tą pačią dieną padarytą administracinį nusižengimą, kai atsitrenkė į kito asmens vairuojamą automobilį dėl automobilio vairavimo neapsidraudus civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobiliui buvo neatlikta techninė apžiūra, paskirta bauda nesumokėta (b. l. 81–82), paties teigimu, nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Baigiamosios kalbos metu prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam V. S. galutinę dvidešimties parų arešto bausmę. Visų pirma pasakytina, kad BK 55 straipsnyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių V. S., pirmą kartą teisiamam už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, būtų pagrindas skirti arešto bausmę, t. y. susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Nors kaltinamasis dabartiniu metu Lietuvos Respublikoje nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, jis yra kitos valstybės pilietis, tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo skirti arešto bausmę. V. S. paaiškinimai, kad jis negali įsidarbinti, nes iš jo buvo paimtas asmens dokumentas (pasas), paskyrus kardomąją priemonę, nėra paneigti. Kaltinamasis yra sveikas, gana darbingo amžiaus asmuo, šiuo metu ieškantis darbo, juolab jis atvyko į Lietuvos Respubliką tokiu tikslu, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali susirasti darbą, gauti pajamų ir galės įvykdyti jam skirtą bausmę, nesusijusią su areštu. Taigi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, V. S. asmenybę (anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka), pripažintina, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, vos viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Mitsubishi Carisma konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,77 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį dienos metu (duomenys neskelbtini) miesto gatvėse, kur eismas yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, kadangi šiuo atveju atsitrenkė į medį ir į kito asmens vairuojamą automobilį ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, juolab V. S. vairuojamame automobilyje buvo dar du keleiviai. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, nebaustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis gana nemažai viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Taigi V. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 3 mėnesiams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. birželio 27 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 4 ).
Teismas, siekdamas apklausti automobilio savininką M. B., ėmėsi visų priemonių iškviesti jį į teisiamąjį posėdį, tačiau liudytojui M. B. siunčiamas teismo šaukimas grįžo neįteiktas (b. l. 124), susisiekti telefonu nepavyko, kadangi telefonas buvo išjungtas (b. l. 125). Teismas priėmė nutartį M. B. atvesdinti į teismo posėdį (b. l. 126), tačiau buvo gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad nepavyko surasti M. B., kaimynai nurodė, kad toks asmuo nurodytu adresu negyvena (b. l. 127). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nutarė baudžiamąją bylą išnagrinėti M. B. nedalyvaujant.
V. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Mitsubishi Carisma, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – M. B. (b. l. 26). Nagrinėjamu atveju V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis vartojo alkoholį su dviem asmenimis – draugu ir pažįstamu, kuris buvo automobilio savininkas. Tokią aplinkybę patvirtina liudytojų S. S. ir M. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Po nagrinėjamo įvykio V. S. buvo nustatytas didelis neblaivumo laipsnis (2,77 promilės). Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus. Remiantis tiek kaltinamojo, parodymais duotais bylą nagrinėjant teisme, tiek minėtų liudytojų parodymais, M. B. leido pasinaudoti V. S. automobiliu. Akivaizdu, kad M. B., pasielgdamas taip, suprato, kad kaltinamasis yra neblaivus. Reikšminga ir tai, kad pats M. B. sėdėjo transporto priemonėje, kai V. S. vairavo M. B. priklausantį automobilį. Visa tai patvirtina, kad M. B., perleisdamas jam priklausantį turtą V. S., žinojo, kad automobilis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, todėl aptariamos transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju automobilio Mitsubishi Carisma konfiskavimas, atsižvelgus į jo vertę (660 Eur) (b. l. 27), būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, byloje taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – M. B. priklausančio automobilio Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–2 dalys, 4 dalies 1 punktas).
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikoje, ir (duomenys neskelbtini) Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 70–72).
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikoje) paėmimas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, perduotinas (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai.
Paskelbus nuosprendį, nebetikslinga taikyti V. S. kardomosios priemonės – dokumentų paėmimą – dalį, susijusią su dokumento ((duomenys neskelbtini) Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimu, todėl ši kardomosios priemonės dalis naikintina ir minėtas dokumentas grąžintinas V. S..
V. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 26 d. 15.05 val. iki 2022 m. birželio 27 d. 15.23 val. (dvi dienos) (b. l. 58–60, 75). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 28 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. B. priklausančiam automobiliui Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d.; turto saugotoju paskirtas M. B., nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę automobiliu naudotis (b. l. 39–42). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 355 Eur už V. S. gynusio advokato darbo užmokestį (b. l. 118–123). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis nemoka valstybinės kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo paskirtas ginti advokatas įvertinus tai, kad kaltinamasis nemoka valstybinės kalbos. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, neturi turto Lietuvos Respublikoje, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.
Byloje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 26 d. 15.05 val. iki 2022 m. birželio 27 d. 15.23 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), dydžio.
Paskirti V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. birželio 27 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), valstybės naudai. Apie priimtą sprendimą informuoti M. B..
V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikoje) paėmimą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Respublikoje kartu su nuosprendžio nuorašu perduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai.
V. S. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – dalį, susijusią su dokumento ((duomenys neskelbtini) Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimu, panaikinti ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. S..
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Iš V. S. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.