- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-753-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-3-00033-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. M. bausmę atlieka pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria pripažintas Jungtinės Karalystės Karališkojo teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendis ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Jungtinės Karalystės Karališkojo teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu E. M. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir palikta nuosprendžiu paskirta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Motyvuodamas tokį sprendimą, apylinkės teismas nurodė, jog E. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, anksčiau taip pat buvo ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinį nusikaltimą, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, skiriamos švelnesnės bausmės, tačiau nuteistasis ir vėl nusikalto. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad E. M. yra neatlikęs didelės bausmės dalies, jam vis dar nustatomi penki kriminogeniniai veiksniai, be to, jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis yra linkęs greitai veikti, ne visada apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, teigia, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl, gali būti išrankus darbo pobūdžiui, suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekia savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos. Įvertinęs visas šias aplinkybes, žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būt tęsiami pataisos namuose.
4. E. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismo nutartis yra grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Teismas pateiktą informaciją įvertino selektyviai, visiškai nevertino aplinkybių, dėl kurių jam galima taikyti lygtinį paleidimą, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol lieka pavojinga visuomenei. Apylinkės teismas konstatavo, kad jis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nors jis jau virš metų laiko bausmę atlieka Pravieniškių be sargybos padalinyje ir pusiaukelės namuose. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jis dirba, visą bausmės atlikimo laikotarpį elgiasi nepriekaištingai, nuo 2017 m. nepadarė nei vieno pažeidimo, nebuvo svarstytas drausminėje komisijoje. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra itin žema – 27 balai. Toks vertinimas, anot nuteistojo, rodo ypatingas jo pastangas reabilituotis. Be to, jis buvo keturis kartus skatintas.
4.2. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Šie veiksniai nepasikeis net ir atlikus visą bausmę. Be to, padaryta nusikalstama veika jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Pakartotinis jos vertinimas prilygsta nubaudimui už tą patį antrą kartą, o tai prieštarauja BK nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tokio reikalavimo nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. M. skundas atmestinas.
5. Susipažinusi su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties ir nuteistojo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra objektyvaus pagrindo. Priešingai nei teigiama E. M. skunde, skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentai, kurie nėra nei formalūs, nei šabloniški. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalį), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Net ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kas nustatyta šiuo atveju, privaloma įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. O skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
8. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais E. M. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad, atlikdamas bausmę nuteistasis dirbo, tęsia darbinę veiklą ir šiuo metu, mokėsi anglų kalbos, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdė jo individualų socialinės reabilitacijos planą, buvo tris kartus skatintas už gerą elgesį bei sąžiningą darbą. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis dengia skolas pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus, nebendrauja su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, nebuvo baustas drausmine tvarka. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų visuma.
9. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Šiuo atveju skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, jog E. M., net ir dalyvaujančiam Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, nustatomi net penki kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Tik vienas iš šių veiksnių - informacija apie teisės pažeidimus, konstatuoti išimtinai vertinant tik E. M. kriminogeninę praeitį ir yra nekintantys. Tuo tarpu kiti kriminogeniniai veiksniai yra kintantys, jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu sprendžiant klausimą dėl E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
10. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šie nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, t. y. tokie veiksniai, kurie didina jo riziką pakartotinai nusikalsti, atspindi jo pavojingumą visuomenei net ir šioje bausmės vykdymo stadijose. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija pažymi, jog E. M. bausmę atlieka už įvykdymą labai sunkaus smurtinio nusikaltimo (už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą), kurį jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, praeityje jis taip pat buvo teistas už nusikaltimą, kuriuo buvo pasikėsinta į kito žmogaus sveikatą – Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Tai rodo, jog nuteistajam yra būdingas smurtinių nusikaltimų darymo modelis, jo daromi nusikaltimai sunkėja - sukelia vis sunkesnes pasekmes. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje nurodomų duomenų, E. M. riziką nusikalsti didinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys bei nuostatos – buvo nustatyti įvertinus būtent tai, kad praeityje jis yra ne kartą naudojęs smurtą kitų asmenų atžvilgiu, siekdamas, kad kiti paklustų, šiuo metu jis vis dar yra linkęs veikti greitai, ne visada apgalvoti savo veiksmų pasekmes, be to, nepastebi egzistuojančių problemų, nors ir suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekia savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, atskleidžiančių nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių aktualumą bei apibūdinančių E. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, yra akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol nesugebėjo panaikinti net kelių veiksnių, įtakojusių jo teisei priešingą elgesį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog apygardos teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad E. M. būtų dalyvavęs socialinės reabilitacijos programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio bei alkoholio vartojimo prevencija, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis ne tik, kad nedėjo pakankamų pastangų, bet apskritai nedėjo jokių pastangų šiems kriminogeniniams veiksniams pašalinti. Todėl ir vertinti, kad jis padarė akivaizdžią ir įtikinamą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo.
11. Tokios išvados kontekste nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės - tai, kad jis atlikdamas bausmę dirba, buvo skatintas, nepadarė jokių vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nėra pakankamos sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, jų pobūdis, ypač įvertinus juos kontekste duomenų apie E. M. įvykdytas nusikalstamas veikas, vis dar leidžia abejoti jo galimybe esant laisvėje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, o ypač susilaikyti nuo agresyvaus elgesio (juo labiau, pavartojus alkoholio) kitų asmenų atžvilgiu. Tokios tikimybės nepaneigia vien tas faktas, kad jam nuo 2019 m. balandžio 23 d. yra leidžiama išvykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos ribų ir iki šiol, naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos. Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.
12. Atsakydama į nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kaip teigiama E. M. skunde, kadangi, svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą.
13. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui. Žemesnės instancijos teismas nesureikšmino nei E. M. nusikalstamos veikos sunkumo ir pobūdžio, nei neatliktos bausmės dydžio, ar to, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, skiriamos švelnesnės bausmės, tačiau jis teigiamų išvadų nepadarė ir toliau nusikalstamai veikė, o buvo vertinta visuma nuteistąjį, jo elgesį atliekant bausmę charakterizuojančių duomenų, kurie objektyviai neleido padaryti išvados, jog nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vien tai, kad apylinkės teismas neperrašė ir nepasisakė dėl kiekvienos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, nereiškia, jog šių aplinkybių apylinkės teismas apskritai nevertino. Tai, kad įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, taip pat nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl nuteistojo E. M. skundas atmetamas, o pagrįsta ir teisėta skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.