- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-141-290-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-05009-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Regina Cemnolonskienė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-290-2013
Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-05009-2010-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.10.; 1.2.18.8.; 2.4.7.
2013 m. balandžio 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, išteisintamajm G. P., jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. P. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
G. P. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 222 str. 1 d. tuo, kad jis 2007 m. sausio - 2008 m. balandžio mėnesiais, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 21 str., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas šio įstatymo 6 str. 2 d., kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d., kur sakoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose nesurašė ir nepateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuri tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį) apie papildomai grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį 8 įmonės darbuotojams - 29 474,19 litus, pavesdamas juos išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriui E. P., o būtent:
- 2007 m. sausio - balandžio mėn. kartu su E. P. išmokėdamas darbo užmokestį N. B. per kelis kartus, bendrai 1299,99 Lt sumai;
- 2007 m. sausio - gruodžio mėn. kartu su E. P. išmokėdamas darbo užmokestį J. K. per kelis kartus, bendrai 7200 Lt sumai;
- 2007 m. rugsėjo - 2008 m. vasario mėn. išmokėdamas darbo užmokestį A. Ž. per kelis kartus, bendrai 3 400 Lt sumai;
- 2007 m. rugpjūčio - 2008 m. balandžio mėn. išmokėdamas darbo užmokestį V. M. per kelis kartus, bendrai 2 900 Lt sumai sumai;
- 2007 m. rugsėjo mėn. – lapkričio mėn. kartu su E. P. išmokėdamas darbo užmokestį K. L. per kelis kartus, bendrai 2 400 Lt sumai ;
- 2007 m. rugsėjo mėn. – 2008 m. kovo mėn. išmokėdamas darbo užmokestį G. B. per kelis kartus, bendrai 5600 Lt sumai ;
- 2007 m. spalio - 2008 m. vasario mėn. išmokėdamas darbo užmokestį A. U. per kelis kartus, bendrai 3 274,20 Lt sumai ;
- 2008 m. vasario – kovo mėn. išmokėdamas darbo užmokestį V. K. bendrai 3 400 Lt sumai;
- nesurašė jokių apskaitos dokumentų apie 2007 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. J. D. atliktus gyvenamojo namo ir garažo statybų darbus (duomenys neskelbtini), už šiuos darbus gautas pajamas, šiame objekte panaudotas statybines medžiagas ir šių ūkinių operacijų nepateikė įvertinti tvarkomoje apskaitoje;
- 2008 m. sausio mėn. iš D. B. už atliktą dalį statybos darbų gautiems 5 000 litų nesurašė pinigų gavimą pateisinančių dokumentų ir neįregistravo tvarkomuose suvestiniuose registruose, šių pinigų neužpajamavo nei įmonės kasoje, nei banko sąskaitoje, nei atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose, ir juos panaudojo be apskaitos;
- 2008 m. vasario mėn. pateikė įvertinimui, suvestiniuose registruose įregistruoti ir į veiklos sąnaudas nurašyti 206,15 litro kuro sąnaudų už 620,95 Lt sumą, pagal prie automobilio FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapo Nr. 392910 pateiktus, skirtingų vasario mėnesio dienų kasos aparto kvitus, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje šios kuro sąnaudos šiam automobiliui nebuvo patirtos,
tokiu būdu be apskaitos panaudojo pinigines lėšas bendrai 29 474,19 Lt sumai ir pateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje dokumentus apie realiai neįvykusias kuro įsigijimo ūkines operacijas 620,95 Lt sumai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ - veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, G. P. buvo kaltinamas pagal BK 220 str. 1 d. tuo, kad nuo 2007-03-11 iki 2009-08-27 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas išvengti 7 688,53 Lt gyventojo pajamų mokesčio, 763 Lt PVM, 663 Lt pelno mokesčio sumokėjimo ir 10015,33 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir duomenų apie 8 įmonės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį 29 474,19 Lt sumoje ir pajamų gavimą už atliktus statybos darbus 5000 Lt sumoje, bei pateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje dokumentus apie realiai neįvykusiąsias kuro įsigijimo ūkines operacijas 620,95 Lt sumoje, dėl ko Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui laikotarpiu nuo 2007-03-11 iki 2008-06-05 elektroniniu būdu pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose už 2007 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn., 2009-08-27 elektroniniu būdu pateiktoje PVM deklaracijoje už 2008 m. gegužės mėn., 2009-08-10 elektroniniu būdu pateiktoje 2008 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, bei VSDFV Alytaus skyriui nuo 2007-04-11 iki 2008-07-08 pateiktose finansinėse ataskaitose už 2007 m. I, II, III, IV ketvirčius, 2008 m. I, II ketvirčius, pagal jo pateiktus duomenis ir dokumentus įvertintus buhalterinėje apskaitoje, buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas, turtą ir jo naudojimą,o būtent:
-2007-03-11 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. vasario mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 899,99 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 243,10 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 243,10 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-04-10 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. kovo mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 1600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 432 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 432 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-05-12 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. balandžio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-06-09 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. gegužės mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-07-12 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. birželio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-08-09 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. liepos mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-09-13 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. rugpjūčio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-10-11 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. rugsėjo mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 1000 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 270 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 270 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-12-11 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. spalio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 3200 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 864 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 864 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-12-11 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. lapkričio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 3783,60 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 1021,57 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 1021,57 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2008-01-24 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. gruodžio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 7007,20 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 1891,94 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 1891,94 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2008-03-11 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2008 m. sausio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 2290,20 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 549,65 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 549,65 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2008-04-08 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2008 m. vasario mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 3943,20 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 946,37 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 946,37 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2008-05-08 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2008 m. kovo mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 2550 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 612 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 612 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2008-06-05 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2008 m. balandžio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 200 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 48 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 48 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2009-08-27 pateiktoje Alytaus AVMI patikslintoje PVM deklaracijoje už 2008 m. gegužės mėn., 11 eilutėje ,,PVM apmokestinami tiekimai“ įrašyta neteisingi duomenys apie pardavimų apmokestinamąją vertę (apie pajamas ir turtą), ją sumažinant 4237 Lt suma; 26 eilutėje ,,18 proc. pardavimo PVM“ - neteisingi duomenys apie pardavimo PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 763 Lt suma, 31 eilutėje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas PVM“ - neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 763 Lt suma, tokiu būdu vengė mokėti 763 Lt PVM;
- 2009-08-10 pateiktoje Alytaus AVMI 2008 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, 1 eil. ir 56 eil. įrašyta neteisingi duomenys apie įmonės apmokestinamąjį pelną (apie turtą), nes deklaruota 4237 Lt mažiau apmokestinamojo pelno, 57 eil. ir 73 eil. pateikta neteisingi duomenys apie pelno mokestį, nes deklaruota 636 Lt mažiau pelno mokesčio, tokiu būdu vengė mokėti 636 Lt pelno mokesčio;
- 2007-04-11 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2007 m. I ketvirčio finansinėje ataskaitoje forma Nr. 4, 1 lentelėje 6 eil. ,,Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nedeklaruota 3099,99 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ 3 eil. ,,Per ataskaitinį ketvirtį mėnesiais“ nedeklaruota 1053,38 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 1053,38 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- 2007-07-11 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2007 m. II ketvirčio finansinėje ataskaitoje forma Nr.4, 1 lentelėje 6 eil. ,,Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nedeklaruota 1800 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ 3 eil. ,,Per ataskaitinį ketvirtį mėnesiais“ nedeklaruota 611,64 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 611,64 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- 2007-10-09 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2007 m. III ketvirčio finansinėje ataskaitoje forma Nr. 4, 1 lentelėje 6 eil. ,,Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nedeklaruota 4800 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ 3 eil. ,,Per ataskaitinį ketvirtį mėnesiais“ nedeklaruota 1631,04 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 1631,04 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- 2008-01-08 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2007 m. IV ketvirčio finansinėje ataskaitoje forma Nr. 4, 1 lentelėje 6 eil. ,,Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nedeklaruota 10790,80 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ 3 eil. ,,Per ataskaitinį ketvirtį mėnesiais“ nedeklaruota 3666,71 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 3666,71 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- 2008-04-22 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2008 m. I ketvirčio finansinėje ataskaitoje SAMF4, 1 lentelėje F6 eil. ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nedeklaruota 8783,40 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje „VSD ir sveikatos draudimo įmokos“M3 eil. ,,Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ nedeklaruota 2984,60 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 2984,60 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- 2008-07-08 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2008 m. II ketvirčio finansinėje ataskaitoje SAMF4, 1 lentelėje F6 eil. ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nedeklaruota 200 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ M3 eil. ,,Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma nedeklaruota 67,96 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 67,96 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo išteisinamąjį Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, G. P. pripažinti kaltu: pagal BK 222 str. 1 d. ir nubausti 80 MGL dydžio bauda bei pagal BK 220 str. 1 d. ir nubausti 40 MGL dydžio bauda. Pritaikius BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmes subendrinti, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti subendrintą bausmę 100 MGL dydžio (13 000 litų) baudą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad išteisinamasis nuosprendis dėl G. P. išteisinimo naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Teismas įvertino liudytojų parodymus, kuriais rėmėsi kaltinimas, kaip nepatikimus, o kaltinamojo, bei jo naudai liudijančių liudytojų parodymus laikė teisingais, net nesvarstęs jų patikimumo, neatsižvelgiant į byloje esančius kitus duomenis. Taip pat nepagrįsti teismo motyvai, kad specialistas, neatlikęs išsamaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimo, išvadoje neteisingai konstatavo pažeidimus, nes nėra atskaitos taško, nuo kurio būtų galima pradėti tirti pažeidimų įtaką bendrovės veiklai su iš to sekančiu negalėjimu iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. sausio - 2008 m. balandžio mėn. Specialistui buvo suformuluoti klausimai pagal ikiteisminiame tyrime buvusius duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kad nustatyti ar padaryti ir kokie norminių aktų pažeidimai. Specialisto išvadose atsakyta į užduočių klausimus ir aprašyti tik nustatyti pažeidimai, kaip reikalauja specialisto išvadų surašymo metodika, o neaprašinėjama visa tiriama medžiaga, jeigu pažeidimų nenustatoma.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nepagrįstos, deklaratyvios, nesusijusios su tirtomis aplinkybėmis teismo išvados, kad teismas negali plėsti kaltinimo ir bylą turi nagrinėti kaltinimo ribose. Nagrinėjant bylą teisme nepaaiškėjo jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų plėsti kaltinimą ar kaip nurodo teismas, reikėtų atlikti pilną UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimą. Kaltinimas apsiriboja neapskaityto darbo užmokesčio neteisėtu išmokėjimu 8 bendrovės darbuotojams, gautų lėšų iš D. B. ir D. neįtraukimo į apskaitą, dėl apskaitoje neteisėtai apskaitytų išlaidų automobiliui, todėl neaišku kokias aplinkybes, susijusias su kaltinimu ar nesusijusias, reikėtų ištirti specialistui atliekant pilną UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimą ir ką nustatyti. Be to, gynybos prašymu bylą nagrinėjant teisme buvo skirta papildoma užduotis specialistui, tai jeigu teismas mano, kad reikia kokias nors aplinkybes tikslinti, galėjo skirti užduotį specialistui ir tai nesusiję su kaltinimu.
Prokuroras skunde pažymi, kad baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir administracinio teisės pažeidimo kodekso 1731 str. 3 d. atribojami tuo, kad baudžiamajai atsakomybei reikalingos pasekmės - visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos ir pan. Šiuo atveju pagal kaltinimą bendrovės veikla iš dalies nėra nustatyta, kadangi pagal apskaitos dokumentus negalima nustatyti, iš kokių lėšų buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas bendrovės darbuotojams, bei kokias lėšas bendrovė gavo iš D. už namo statybą. Apgaulingos apskaitos tvarkymo esmė ir yra tai, kad dėl kokių nors priežasčių subjektas siekia tyčia iškreipti apskaitos duomenis - neįtraukti į apskaitą gautų pajamų, klastojant dokumentus didinti bendrovės išlaidas, mažinti bendrovės turto vertę, mokėti neapskaitytą darbą užmokestį, kadangi tai susiję su mokėtinais mokesčiais, įmokomis ir panašiai, kuo ir kaltinamas G. P..
Žemesnės instancijos teismas
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė liudytojų M. B., N. K., A. Ž., V. M., K. L., G. B., A. U. ir V. K. parodymus dėl jiems mokėto neapskaityto darbo užmokesčio kaip nepatikimus, motyvuodamas tuo, kad jie kerštaudami gali apkalbėti kaltinamąjį., tačiau patikimais laikė kaltinamojo G. P., bendrovės akcininko ir gamybos direktoriaus E. P. parodymus, visiškai nenagrinėjęs jų patikimumo. Teismas atmesdamas šių liudytojų parodymus pažymi, kad kiti apklausti dirbę bendrovėje asmenys nenurodė jog gavo neapskaitytą užmokestį. Iš bylos aplinkybių matosi, kad konfliktas tarp darbuotojų ir bendrovės vadovybės kilo dėl laiku nesumokėto atlyginimo. Tai patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek G. P. ir E. P.. Tačiau teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad šiuo metu jokių priešiškumų kaltinamajam neturi, nes reikalai išsisprendė ir kaltinamojo neapkalba. Prieštaravimai šių liudytojų parodymuose nėra esminiai, kaip nuosprendyje motyvuoja teismas. Liudytojai paaiškino dėl ko galėjo skirtis parodymų aplinkybės - pinigai buvo mokami per keletą kartų, įvairiomis sumomis, įvairiose vietose, apklausiami buvo mažiausiai 3 metai po įvykių, todėl apie tikslias išmokėtas pinigų sumas bei išmokėjimo aplinkybes ne viską gerai prisimena, tačiau patvirtino, kad gavo ne mažesnes sumas, kaip nurodę. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teismo nutarimu administracinėje byloje nustačius galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius. G. P. nutarimą apskundus Vyriausiajam administraciniam teismui, jis buvo paliktas galioti. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta dar kiti asmenys be pareiškėjų, kurie patvirtino gavę neapskaitytą atlyginimą. Be to, dalis apklaustų liudytojų patvirtino dirbę bendrovėje trumpą laiką nekvalifikuotą darbą, todėl realiai jiems neapskaitytas užmokestis galėjo būti nemokamas, kita dalis darbuotojų ir apklausų ikiteisminiame tyrime ar teisme metu ir toliau dirbo bendrovėje, todėl suinteresuoti duoti parodymus palankius bendrovės direktoriui. Kaip minėta, teismas patikėjo kaltinamojo G. P. ir E. P. parodymais, tačiau nemotyvavo kodėl, nors jie taip pat suinteresuoti duoti sau palankius parodymus - abu bendrovės vieninteliai akcininkai, abu bendrovės direktoriai, pripažinus G. P. kaltu, bendrovė patirs finansinių nuostolių dėl paskaičiuotų mokesčių, G. P. grėstų baudžiamoji atsakomybė už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d. Skundo autorius pažymi, kad teismas liudytojų parodymų prieš G. P. nelaiko patikimais, nes mano kad jie apkalba kaltinamąjį, tačiau nepasisako dėl šių asmenų galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. - žinomai melagingų parodymų davimo, kurių pagrindu sprendžiant iš teismo išteisinamojo nuosprendžio buvo tęsiamas baudžiamasis procesas.
Teismas, darydamas prielaidą, padarė išvadą, jog D. B. tikrai nedavė grynųjų pinigų G. P., nes D. B. keitė parodymus iš pradžių nurodęs, kad mokėjo 6000 litų grynaisiais, o paskui nurodė mokėjęs 5 000, kad su bendrove buvo nesutarimų dėl netinkamo darbų atlikimo, tai tik dar kartą įrodo norą apkalbėti kaltinamąjį. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta. Visų pirma, šios aplinkybės buvo „iškeltos“ ne D. B., o nustatytos ikiteisminio tyrimo metu apklausiant asmenis su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ūkinių santykių. D. B. nurodė sumokėjęs už darbus pinigų sumą, kuri neatitiko pagal bendrovėje esančius dokumentus. Toliau aiškinantis jis nurodė, kad daliai pinigų negavo sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Apklausiamas teisme nurodė, kad jokių piktumų prieš G. P. neturi ir jo neapkalba. Buvo nesutarimų su direktorium dėl darbų kokybės, tačiau ištaisius broką jokių pretenzijų G. P. neturi, nuostolio dėl netinkamai atliktų darbų neturėjo. Kokių nors kitų svarių aplinkybių, kodėl D. B. galėtų apkalbėti G. P. teismas nenurodė. Kad užsakovai skundžiasi dėl netinkamos darbų kokybės, nėra koks nors išskirtinis atvejis. Patys G. P. ir E. P. yra nurodę, kad darbuotojai kartais netinkamai atlikdavo darbus, girtaudavo, dėl to jiems taikydavo drausmines nuobaudas. Prokuroro nuomone, G. P. parodymai vertintini kaip nepatikimi, nes jie siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl D. namo statybos taip pat iš esmės vadovaujasi G. P., E. P., K. D. parodymais, kad K. D. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių reikalų neturėjo. K. D. parodymus teismas laiko patikimais, nors jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu negalėjo konkrečiai nurodyti, kas pas jį atliko darbus, kiek sumokėjo pinigų už atliktus darbus, kaip nustatyti asmenis, kurie atliko darbus. Akivaizdu, kad jis suinteresuotas duoti neteisingus parodymus, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant darbus ir nerodant apskaitoje darbų atlikimo bei pajamų gavimo, bendrovė mažina mokėtiną PVM bei kitus mokesčius ar įmokas, o D. už paslaugą teko mokėti mažesnę sumą. Neesminius prieštaravimus V. Š. ir K. L. parodymuose teismas sureikšmino, kadangi šie nurodę, jog kiti bendrovės darbuotojai vasarą dengė namo stogą, nors tuo metu dar buvo atliekami mūro darbai. Tačiau šie darbuotojai patys stogo nedengė ir galėjo suklysti nurodydami laikotarpį - vasarą ar rudenį, dėl objektyvių priežasčių - praėjo daug laiko nuo darbų atlikimo. Be to, mūro darbai pastato viduje gali tęstis ir uždengus stogą. Teismas grindžia išteisinamąjį nuosprendį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų A. ir N. parodymais, kad prie šio namo dirbo savaitgaliais ir iškelia prielaidą, kad ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ statė D. namą, o bendrovės darbuotojai savavališkai, taip pat ir išeiginėmis dienomis. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti 10 liudytojų, dirbę prie statomo namo (duomenys neskelbtini), nepatvirtino, kad juos samdė namo savininkai, o dirbti nurodę įmonės direktoriai G. P. ir E. P., kartais dirbdavo ir savaitgaliais. Tik teisiamajame posėdyje N. pakeitė parodymus, kaltinamojo G. P. naudai. Liudytojai patvirtino, kad namo savininkai su direktoriais sprendė visus namo statybos klausimus, o jie tik vykdė nurodymus. Už namo statymą pinigus jiems mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervesdama į sąskaitas, kai kuriems ir dalį neapskaitytų. Namo savininkai pinigų jiems nemokėjo. Teismo nuosprendyje minimas Aliulis taip pat patvirtino, kad už darbą savaitgaliais mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas taip pat padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad E. P. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku B. N. apmatavo ne (duomenys neskelbtini) statomo namo stogą, o kitą. Liudytojas B. N. patvirtino, kad būtent už Luksnėnų kaimo esančiame kaime apmatavo namo stogą ir sukomplektavo bei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal E. P. prašymą. Nors E. P. neigia, kad tas namas buvo (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau kokiam namui pirko sukomplektuotą stogo dangą, nenurodė. Specialistė išvadoje patvirtino, kad 2007 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus tik pagal sutartis su VšĮ Alytaus apskrities ligonine ir M. K., tačiau nei pagal sudarytas sutartis, nei pagal atliktų darbų aktus nėra jokių duomenų, kad būtų atliekami darbai, susiję su namo stogo dengimo ar remonto darbais, ir kur panaudota nupirkta stogo danga, iš tvarkomos apskaitos nesimato. Darytina pagrįsta išvada, kad bendrovei kituose objektuose nebuvo reikalinga sukomplektuota stogo danga ir ji buvo pirkta D. namui. Kad ekspertas ekspertizės akte nurodė, jog D. namas apdengtas kitokia danga, nei pirkta iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia aplinkybės, kad E. P. nepirko skardos D. namui. Namo savininkams netinkant šiai dangai, jie nusipirko kitą dangą - ką patvirtina teismo nuosprendyje cituojamas G. B., matęs, kaip moteris su vyru matavo stogą dangai pirkti. Tai patvirtina ir K. D., nurodęs, jog jis pats pirko stogo dangą. Taigi bendrovės apskaitoje nėra jokių duomenų apie kitą statomą namą ir sprendžiant iš apskaitos, dangos pirkimas susijęs su K. D. statomu namu. Teismas taip pat nevertino tokių aplinkybių, kad dalis darbuotojų neigia gavę neapskaitytą darbo užmokestį, bet patvirtina aplinkybes, kad statė D. namą Aniškio kaime, ir pakankamai trumpą laiką, taigi neturėtų dėl ko keršyti G. P., kaip teigia teismas.
Teismas taip pat priėjo neteisingos išvados, kad byloje nėra pagrįstų duomenų jog nuomojamam automobiliui ,,Ford Galaxy“ nebuvo patirtos išlaidos kurui už 2008 m. vasario mėn. Nors apskaitos dokumentai dėl automobilio nuomos sutvarkyti tinkamai, tačiau automobilio nuomininkas G. B. neigia, kad nuomavo automobilį bendrovei. Jis pats automobiliu važiuodavo į darbą, kartais atsiveždavo ir bendradarbius, tačiau bendrovės vadovai jo automobiliui kuro pagal pateiktus kvitus nepirko ir nepylė. Kurą jis pildavosi pats. Už pagal parodytus kvitus užpiltą kurą pinigų bendrovė jam nemokėjo. Automobiliu niekas iš bendrovės darbuotojų, išskyrus jį, nesinaudojo. Tokių G. B. parodymų teismas nevertino kaip patikimų, nors kaltinimo dalyje dėl D. namo statybos G. B. parodymais remiasi kaip patikimais ir juos cituoja.
Vertinant visus bylos duomenis, visumoje įrodoma, iš kokių lėšų buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas darbuotojams - 2007 m. iš D. mokamų pinigų už namo statybą bei B. mokėtų pinigų 2008 m., todėl teismo išvada, kad byloje nesiimta priemonių surasti duomenis apie neteisėtą pinigų išmokėjimą darbuotojams, gautas pajamas visiškai nepagrįsta. Skunde nesutinkama ir su G. P. išteisinimu pagal BK 220 str. 1 d. Prokuroro nuomone, tyrime surinkta pakankamai duomenų, kad būtent jis pateikdavo įmonei, tvarkiusiai bendrovės apskaitą, žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, išmokėtą darbo užmokestį, todėl būtent jis ir atsako už žinomai neteisingų duomenų įrašymą deklaracijose bei pateikimą VMI bei kitoms institucijoms. Remiantis byloje esančių duomenų visuma, darytina išvada, kad G. P. nepagrįstai išteisintas dėl nusikalstamų veikų padarymo, o teismo išvada, kad nėra neginčytinų įrodymų, kad P. P. padarė nusikalstamas veikas, neatitinka bylos aplinkybių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašymą apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą atmesti, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus bei visas aplinkybes padarė išvadą, kad prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras apeliaciniu skundu ginčija apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms ir atliktą įrodymų vertinimą, skunde nurodydamas, kad teismas nepagrįstai liudytojų, kuriais rėmėsi kaltinamas, parodymus įvertino kaip nepatikimus, o kaltinamojo bei jo naudai liudijančių liudytojų parodymus laikė teisingais, net nesvarstęs jų patikimumo ir neatsižvelgęs į byloje esančius kitus duomenis.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai, vadovaujantis įstatymu ir pagal savo vidinį įsitikinimą, ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, išteisindamas G. P. pagal BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patikimai nustatyta, kad kaltinimas pagal BK 222 str. 1 d. šioje byloje grindžiamas vien tik aštuonių bendrovės darbuotojų (M. B., N. K., A. Ž., V. M., K. L., G. B., A. U. ir V. K.) paaiškinimais, tačiau teismui nėra pateikti jokie kiti objektyvūs, G. P. kaltę dėl neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo patvirtinantys įrodymai (nebuvo ieškota ir rasta neoficialių pinigų išmokėjimo žiniaraščių, paruoštų mokėti „grynųjų” pinigų, nebuvo įrodyta, iš kokios veiklos bendrovė galėjo gauti neapskaitytų pajamų tokių pinigų mokėjimui). Prokuroras nesutinka su tuo, kad teismas atmetė šių liudytojų parodymus dėl jiems mokėto neapskaityto darbo užmokesčio kaip nepatikimus, motyvuodamas tuo, kad jie kerštaudami galėjo apkalbėti kaltinamąjį. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas šių liudytojų parodymus pagrįstai vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, kadangi įrodinėjant G. P. kaltę, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kaltinime nurodytu laikotarpiu mokėjo šiems įmonės darbuotojoms neoficialų darbo užmokestį, kilo pagrįstos abejonės, jog šie darbuotojai jį gali apkalbėti, kerštaudami dėl to, kad dauguma jų iš darbo buvo priversti išeiti dėl įvairių darbo drausmės pažeidimų ir konfliktų, taip pat būdami nepatenkinti dėl vėluojančių atlyginimų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, atmesdamas šių liudytojų parodymus, išsamiai juos ištyrė, gretino tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat pagrįstai atsižvelgė į kitą byloje esančią medžiagą, patvirtinančią darbuotojų neatsakingą požiūrį į darbą ir po to sekusias darbdavio sankcijas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad šie darbuotojai galėjo apkalbėti jų darbdavį G. P.. Abejonių nekelia ir tai, kad šie aštuoni darbuotojai, kurių parodymais vadovaujasi kaltinimas, įrodant kaltinamojo kaltę dėl „grynųjų“ pinigų mokėjimo, apklausti dar jų darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, nurodė, kad jokių „grynųjų“ negavo. Apie „grynuosius“ jie pradeda kalbėti tik juos atleidus iš darbo. Šį teiginį patvirtino ir VMI atstovas nagrinėjant kaltinamojo administracinę bylą (t. 1, b.l. 196). Apie konfliktus su darbuotojais dėl jų girtavimo, neatsakingo požiūrio į darbą, paliudijo ir bendrovės gamybos vadovas E. P., nurodęs, kad jis netgi yra gavęs SMS žinutę iš V. K., kad V. K., V. M., S., A. U. eis į mokesčių inspekciją skųstis, nes nebuvo laiku mokami atlyginimai. Tai, kad, kaip nurodo prokuroras, šiuo metu jokių priešiškumų šie liudytojai G. P. neturi, nes reikalai išsisprendė ir jie išteisintojo neapkalba, dar nereiškia, kad jie negalėjo jo apkalbėti, kuomet buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ar jos pagrindu prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Be to, šių liudytojų parodymais pagrįstai leidžia abejoti ir tai, kad visi kiti teisiamajame posėdyje apklausti šios įmonės buvę darbuotojai (D. A., R. B., A. V., R. V., J. B., J. G., S. K., N. G., E. D., V. G., D. I., P. N., V. B., N. N., E. M., E. P., R. Č., R. S., K. T., K. M., R. S., R. U., P. S., Ž. R.) nepatvirtino „grynųjų“ pinigų mokėjimo fakto įmonėje.
Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai konstatuodamas, kad G. P. veika nesukėlė BK 222 str. 1 d. numatytų padarinių. Prokuroras nesutinka su teismo motyvais, kad specialisto išvadoje nėra nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų įtaką bendrovės veiklai.
Su tokiais prokuroro skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pareiga konstatuoti, kad apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, tenka ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui, t. y. subjektams, baudžiamajame procese turintiems įrodinėjimo pareigą. Specialistas į procesą yra įtraukiamas, kai sprendžiant tam tikrus klausimus būtina naudoti specialias žinias, tačiau daryti preliminarias (ikiteisminio tyrimo stadijoje) ar galutines (teismo priimame nuosprendyje) išvadas, kad įtariamojo ar kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai, privalo ikiteisminį tyrimą atliekantys ar bylą nagrinėjantys proceso subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2006). Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Kaip teisingai pirmos instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, specialisto išvadoje buvo konstatuoti kaltinime minimi pažeidimai, neatlikus išsamaus tyrimo, iš anksto padarant išvadą, jog dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu. Teismas teisingai pažymėjo, kad specialistų išvados, kuriose daromos išvados apie bendrovės apskaitoje neįtrauktą išmokėtą darbo užmokestį ir tokiu būdu padarytus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, buvo grindžiamos ne dokumentiniais, objektyviai nustatytais įrodymais, bet vien tik liudytojais apklaustų asmenų (M. B., N. K., A. Ž., V. M., K. L., G. B., A. U. ir V. K.) parodymais, kuriuos teismas dėl aukščiau aptartų priežasčių pripažino nepatikimais. Tad šiuo atveju specialisto išvada yra išvestinis įrodymas ir lemiamos reikšmės, nustatant išteisintojo kaltę, neturi.
Prokuroras taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad D. B. „grynųjų“ pinigų (5000 Lt) kaip avanso už atliekamus darbus sumokėjimas išteisintajam, neįrodytas. Apygardos teismas pažymi, kad šis epizodas ikiteisminio tyrimo metu buvo įrodinėjamas remiantis tik vienu įrodymu - paties D. B. pasakojimu, tai patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta specialistė, remiantis šio liudytojo parodymais, surašiusi specialisto išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. neigė „grynųjų” pinigų gavimą iš D. B., o D. B. patvirtino, kad išteisintasis iš jo „grynųjų” pinigų nereikalavo, bei į tai, kad D. B. parodymai dėl „grynųjų“ pinigų sumokėjimo neparemti jokiais kitais bylos įrodymais, konstatuojama, kad jais apylinkės teismas šioje dalyje pagrįstai nesivadovavo. Apeliantas teisingai skunde nurodo, kad byloje nėra nustatyta jokių faktų, kad D. B. būtų suinteresuotas apkalbėti išteisintąjį, tačiau tai niekaip nekeičia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl G. P. kaltės neįrodytumo.
Skundo autoriaus nuomone, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl J. D. namo statybos taip pat nepagrįstai vadovavosi G. P., E. P., K. D. parodymais, kad K. D. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių reikalų neturėjo. Apygardos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad, patikrinus visus bylos įrodymus, nepavyko neginčijamai įrodyti, jog prie namo statybų Aniškyje dirbo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir čia buvo panaudotos bendrovės statybinės medžiagos, kadangi liudytojų K. D., V. A., A. N., G. B., V. Š., K. L., E. P. parodymai dėl darbo Aniškyje prieštaringi, dėl ko nebuvo galimybės paneigti fakto, kad darbuotojai dirbo šiame objekte kaip privatūs asmenys, o ne kaip „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Taigi, priešingai nei teigia prokuroras, apylinkės teismas K. D. ir kitų liudytojų, dirbusių šiame objekte, parodymus vertino kritiškai ir visas abejones aiškino išteisintojo naudai.
Nepagrįsti ir kiti apelianto argumentai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neteisėtai apskaitytų išlaidų automobiliui ,,Ford Galaxy“. Teisėjų kolegija, išanalizavusi visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo patikimai nustatyta, jog duomenų, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje kuro sąnaudos automobiliui ,,Ford Galaxy“ nebuvo patirtos, nėra, nes tiek liudytojų parodymai (G. B., E. P.), tiek rašytinė bylos medžiaga (kuro kvitai, 2008-02-01 transporto priemonės nuomos sutartis Nr. 7) rodo, kad bendrovė, nuomodama šį automobilį, realiai patirdavo kuro sąnaudų, jas įvertindavo bendrovės buhalteriniuose dokumentuose ir nurašydavo į veiklos sąnaudas. Tai iš dalies patvirtina ir pats G. B., nurodydamas, kad su juo gal ir galėjo būti sudaryta automobilio nuomos sutartis, to neprisimena, tačiau patvirtino, kad ant nuomos sutarties esantis parašas yra jo. Be to, abejonių nekelia ir tai, kad G. B. bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. vasario – kovo mėn. sumokėjo į jo banko sąskaitą po 230 Lt, ko pats G. B. neneigė, tačiau negalėjo paaiškinti.
Apygardos teismas pažymi ir tai, kad išsiaiškinti, ar bendrovėje darbuotojams galėtų būti mokami „grynieji“ pinigai, būtina nustatyti, ar bendrovė gavo iš kokios nors veiklos pajamų ir būtina įrodyti, kad ji šių pajamų neapskaitė. Pats prokuroras savo skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju pagal kaltinimą bendrovės veikla iš dalies nėra nustatyta, kadangi pagal apskaitos dokumentus negalima nustatyti, iš kokių lėšų buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas bendrovės darbuotojams, bei kokias lėšas bendrovė gavo iš D. už namo statybą, tačiau vėliau pats sau prieštaraudamas, skunde nurodo, kad įvertinus visus bylos duomenis, įrodyta, kad neapskaitytas atlyginimas darbuotojams buvo mokamas iš D. mokamų pinigų už namo statybą bei B. sumokėtų pinigų. Tačiau byloje jau aptartais įrodymais buvo neabejotinai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju bendrovė neturėjo neapskaitytų pajamų, todėl iš to seka išvada, jog „grynieji“ pinigai negalėjo būti mokami. Todėl įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. P. pagal BK 222 str. 1 d. buvo išteisintas pagrįstai.
Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad G. P. pagal BK 220 str. 1 d. suformuluoto kaltinimo požymiai yra kildinami iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 str. 1 d. Kitaip tariant, jei G. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kaltinime nurodytu laikotarpiu būtų mokėjęs įmonės darbuotojoms neoficialų darbo užmokestį, kurio būtų neįrašęs į darbo užmokesčio žiniaraščius ir neapskaitęs įmonės buhalterinėje apskaitoje, be to, būtų nesurašęs jokių apskaitos dokumentų apie 2007 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. J. D. atliktus gyvenamojo namo ir garažo statybų darbus (duomenys neskelbtini), už šiuos darbus gautas pajamas, šiame objekte panaudotas statybines medžiagas ir šių ūkinių operacijų nepateikęs įvertinti tvarkomoje apskaitoje, taip pat 2008 m. sausio mėn. iš D. B. už atliktą dalį statybos darbų gautiems 5 000 litų nesurašęs pinigų gavimą pateisinančių dokumentų ir neįregistravęs tvarkomuose suvestiniuose registruose, šių pinigų neužpajamavęs nei įmonės kasoje, nei banko sąskaitoje, nei atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose, ir juos panaudojęs be apskaitos, taip pat būtų 2008 m. vasario mėn. pateikęs įvertinimui, suvestiniuose registruose įregistruoti ir į veiklos sąnaudas nurašyti 206,15 litro kuro sąnaudų už 620,95 Lt sumą, pagal prie automobilio ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapo Nr. 392910 pateiktus, skirtingų vasario mėnesio dienų kasos aparto kvitus, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje šios kuro sąnaudos šiam automobiliui nebuvo patirtos, siekdamas išvengti 7 688,53 Lt gyventojo pajamų mokesčio, 763 Lt PVM, 663 Lt pelno mokesčio sumokėjimo ir 10015,33 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, būtų pateikęs Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui atitinkamas deklaracijas ir finansines ataskaitas su įrašytais jam žinomai neteisingais duomenimis apie bendrovės pajamas, turtą ir jo naudojimą, ir tuomet jo veika atitiktų BK 220 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau šioje byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kad G. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 8 bendrovės darbuotojams išmokėjo didesnius darbo užmokesčius „grynaisiais“ pinigais, nei nurodė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, kad gavo lėšas iš D. B. ir J. D., kurių neįtraukė į apskaitą, taip pat, kad nepatyrė į įmonės buhalterinę apskaitą įtrauktų išlaidų kurui, o tai leidžia daryti išvadą, kad G. P. ir pagal BK 220 str. 1 d. išteisintas pagrįstai.
Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. P. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais jo naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą atmesti.