Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. e2-9685-1089/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
e2-9685-1089/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04519-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Atsakovas
D. M. A., A. M. A.
Ieškovas
M. K.
Advokatai
Jonas Urbonas, Arūnas Totoraitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9685-1089/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04519-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,sekretoriaujant Nijolei Blaškevič,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Totoraičiui,atsakovams D. M. A., A. M. A. ir jų atstovui advokatui Jonui Urbonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. actio Pauliana ieškinį atsakovams D. M. A., A. M. A. dėl 2018 m. kovo 20 d. skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų D. M. A. ir A. M. A. 2018 m. kovo 20 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas perleido atsakovei automobilį Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovės 4 000 Eur, priteisti iš atsakovų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia tokiais argumentais:

1.1. Ieškovas pagal 2017 m. balandžio 14 d. pasirašytą sutartį išsimokėtinai už 11 000 Eur pardavė atsakovui automobilį Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilį atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 4 000 Eur. Priverstine tvarka skolos iš atsakovo ieškovas negali išsiieškoti, nes atsakovas turi skolų kitiems asmenims, neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

1.2. 2018 m. kovo 20 d. atsakovas perleido nurodytą automobilį savo sutuoktinei – atsakovei. Šiuo sandoriu buvo užkirsta galimybė ieškovui išsiieškoti iš atsakovo skolą, kuri yra priteista įsiteisėjusiu teismo išduotu įsakymu. Atsakovams nebuvo jokios būtinybės sudaryti ginčo sandorio.

1.3. Pagal ginčo sandorį įgytą automobilį, kad išvengtų restitucijos taikymo, atsakovė 2019 m. vasario 11 d. už 4 000 Eur perleido kitam trečiajam asmeniui. Ši suma ieškovui turėtų būti priteista iš atsakovės.

Atsiliepimas

2. Atsakovai su ieškovo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Savo poziciją atsakovai grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1. Atsakovo iš ieškovo įsigytas automobilis buvo netinkamos kokybės. Nors atsakovas dėl to ieškovui reiškė pretenzijas, bet ieškovas į jas nereagavo. Dėl automobilio trūkumų atsakovas patyrė 7 000 Eur dydžio nuostolius, todėl likusios sumos ieškovui nemokėjo.

2.2. Pasirašydami 2018 m. liepos 4 d. pinigų gavimo kvitą, ieškovas ir atsakovas susitarė dėl skolos mokėjimo išdėstymo iki 2019 m. balandžio 14 d. Taigi terminas prievolei įvykdyti dar nėra suėjęs. Dėl to ieškovas neturi teisės ginčyti 2018 m. kovo 20 d. sandorio.

2.3. Atsakovai 2018 m. liepos 24 d. sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį, pagal kurią atsakovų turtas ir įsipareigojimai yra atskiri. Automobilį atsakovė įgijo iki santuokos. Taigi automobilis negali būti laikomas bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe. Atsakovė negali būti atsakinga už sutuoktinio prievoles, todėl ji nėra tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį. Sudarydama ginčo sandorį, atsakovė neturėjo pareigos domėtis atsakovo skolomis. Informacija apie atsakovo skolą ieškovui nebuvo viešai prieinama, o atsakovas apie savo įsipareigojimus atsakovei nepasakojo.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

3. Ieškovo atstovas advokatas Arūnas Totoraitis palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad atsakovas D. M. A. nereiškė ieškovui pretenzijų dėl automobilio kokybės. Ginčo sandoris pažeidžia ieškovo teises, nes tai yra menamas sandoris, kurio tikslas išvengti prievolės vykdymo – paslėpti turtą, kad į jį nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Realus atsiskaitymas pagal sandorį nevyko. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovė iš tiesų sumokėjo atsakovui 14 000 Eur. Prašoma taikyti restitucija yra vienintelis būdas ieškovui atgauti skolą. (2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašo: 5 min. 45 sek.-42 min. 25 sek.).

Atsiliepimas

4. Atsakovų atstovas advokatas Jonas Urbonas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsikirtimus (2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašo: 42 min. 44 sek.-49 min. 17 sek.).

5. Atsakovė A. M. A. paaiškino, kad apie atsakovo skolas nieko nežinojo. Dėl amžiaus ir patirties stokos nesuprato, kad reikėtų pasidomėti tuo, ar už automobilį atsakovas yra atsiskaitęs, ar ne. Kai sudarė ginčo sandorį, automobilis buvo registruotas ieškovo vardu. Ginčo sandorio sudarymo metu jos ir atsakovo nesiejo itin artimi santykiai. Kadangi atsakovas planavo pirkti kitą mašiną, plėsti veiklą, ji su juo sudarė žodinę sutartį dėl automobilio pirkimo. Už automobilį atsiskaitė grynais pinigais (gauti kaip darbo užmokestis, taip pat gauti iš tėvo, giminių ir santaupos), nevienodomis dalimis. Automobilį pardavė už mažesnę kainą dėl automobilio gedimų, didelių išlaikymo sąnaudų. Iš pradžių automobilį bandė parduoti už didesnę kainą, bet neatsirado potencialių pirkėjų. Atsakovas patvirtinimą, kad gavo visus pinigus, pasirašė, jog vėliau negalėtų reikšti atsakovei pretenzijų (2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašo: 50 min. 40 sek.-1 h 40 sek.).

6. Atsakovas D. M. A. paaiškino, kad su atsakove apie savo skolas nieko nekalbėjo. Ieškovas skolos išieškojimą pradėjo dar nesuėjus skolos mokėjimo terminui. Ieškovas vengė priimti prievolės įvykdymą. Kad gavo dalį pinigų, ieškovas patvirtino tik po tai, kai atsakovas kreipėsi į policiją. Nutraukė mokėjimus ieškovui dėl pastarojo nesąžiningų veiksmų, atsisakymo derybų būdu aiškintis dėl automobilio gedimų. Automobilį nutarė parduoti dėl nuolatinių gedimų. Automobilio kaina buvo sumokėta grynais, dalimis. Atsakovė automobilį pardavė trečiajam asmeniui dėl variklio gedimų (2019 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašo: 1 h 2 min. 15 sek.-1 h 26 min. 10 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

7. Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi su actio Pauliana ieškiniu. Šios rūšies ieškinių tikslas – apsaugoti kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininkų veiksmų, kai pastarieji, siekdami išvengti savo prievolių vykdymo, sudaro sandorius, kuriais pažeidžia kreditorių teises. Tokiais ieškiniais įprastai ginčijami sandoriai dėl turto, turtinių teisių perleidimo ar jų atsisakymo, t. y. sandoriai, kurių panaikinimo pasekmės betarpiškai reiškia pažeisto skolininko mokumo atkūrimą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju ginčijamas būtent skolininko sudarytas turto perleidimo sandoris. Gindamiesi nuo ieškovo reikalavimų, atsakovai kvestionuoja tik dalį actio Pauliana taikymo sąlygų ir teigia, kad ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, ginčo sandoris ieškovo teisių nepažeidė, o atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, buvo sąžiningi. Taip pat atsakovai abejoja tuo, ar galima taikyti restituciją, jeigu ginčo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, ieškovo pageidaujamu būdu. Nurodyti klausimai sudaro šio teisminio nagrinėjimo dalyką.

Ar yra visos būtinosios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos?

8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas D. M. A. yra skolingas ieškovui 4 000 Eur pagal 2017 m. balandžio 14 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą įgijo dar iki 2018 m. kovo 20 d., kai atsakovai sudarė ieškovo ginčijamą sandorį. Iki šios dienos atsakovas nurodytos skolos nėra apmokėjęs. Patenkinęs ieškovo pareiškimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. e2L-43918-967/2018, kuriuo nutarė ieškovui iš atsakovo išieškoti 4 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 92,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodytas teismo įsakymas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 21 d.

9. Kaip galima spręsti iš atsakovų pateiktų atsiliepimų, taip pat atsakovo paaiškinimų, jis sustabdė savo prievolės ieškovui vykdymą, nes manė, kad ieškovas pardavė jam nekokybišką automobilį, taip pat dėl ieškovo vengimo patvirtinti pinigų perdavimo faktus. Tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo teises (pvz., ginčyti ieškovo reikalavimo teisę likusioje dalyje pagal 2017 m. balandžio 14 d. sandorį neapmokėtai 4 000 Eur sumai). Priešingai, atsakovas nereiškė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka prieštaravimų dėl ieškovo pareikšto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl to nėra pagrindo abejoti, kad ieškovas turi vykdytiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.

10. Tiek byloje vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, tiek bylą nagrinėjant iš esmės atsakovas neneigė, kad dėl finansinių sunkumų nėra pajėgus padengti įsiskolinimo ieškovui. Tą patvirtina ir antstolio R. V. 2019 m. vasario 21 d. pažyma apie vykdymo eigą Nr. S-19-128-2320. Pagal pastarosios pažymos duomenis priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo nėra galimas dėl jo turtinės padėties. Dėl to atsakovo teismo posėdyje išsakyti paaiškinimai, kad jis nutarė sustabdyti prievolių vykdymą ieškovui dėl pastarojo nesąžiningų veiksmų, yra prieštaringi. Juolab, kad pats atsakovas pripažino, jog negalėjo laisvai ir savo nuožiūra vykdyti prievolių ieškovui dėl jo turtui taikytų areštų.

11. Gindamiesi nuo ieškovo reikalavimų, atsakovai neįrodinėjo, kad privalėjo sudaryti 2018 m. kovo 20 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip galima spręsti iš atsakovų paaiškinimų, atsakovas nutarė automobilį parduoti atsakovei dėl nuolatinių automobilio gedimų, didelių jo eksploatavimo išlaidų. Pastaroji versija, įvertinus bendrą atsakovų sudarytos sutarties vykdymo kontekstą, kelia abejonių. Juolab, kad atsakovas nebuvo išviešinęs nuosavybės teisės į automobilį, t. y. pastarasis ginčo sandorio sudarymo metu buvo registruotas ieškovo vardu. Pagal ieškovo ginčijamos sutarties formaliąsias sąlygas atsakovas pardavė atsakovei iš ieškovo ir jo sutuoktinės pagal 2017 m. balandžio 14 d. sandorį įgytą automobilį Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 14 000 Eur. Atsakovų teigimu, automobilio kaina buvo sumokėta grynaisiais pinigais dalimis, o atsiskaitymo faktą patvirtina atsakovo vienašališkai 2019 m. sausio 14 d. pasirašytas pinigų gavimo kvitas.

12. Vieninteliai įrodymai, kuriais remdamiesi atsakovai įrodinėjo, kad atsakovė atsakovui už automobilį sumokėjo 14 000 Eur yra jų paaiškinimais ir minėtas atsakovo pasirašytas pinigų gavimo kvitas. Atsakovų versija, kad pagal ginčo sandorį iš tiesų buvo vykdomi nurodyto dydžio mokėjimai, atmestina kaip nepagrįsta (CPK 185 straipsnis). Visų pirma, atsakovas automobilį iš ieškovo ir jo sutuoktinės įsigijo už 11 000 Eur. Nepraėjus metams nuo automobilio įgijimo, atsakovas jį neva pardavė atsakovei už 14 000 Eur – 3 000 Eur brangiau nei nusipirko. Pagrįsti faktui, kad iš tiesų per nurodytą laikotarpį pagerino automobilio būklę tiek, jog pakilo jo vertė, atsakovas įrodymų neteikė. Priešingai, atsakovas teigė, kad automobilis nuolat gedo. Pridurtina ir tai, kad atsakovai neteikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovė galėjo disponuoti tokio dydžio suma, kokią įsipareigojo sumokėti atsakovui. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė ginčo automobilį 2019 m. vasario 8 d. pardavė kitam asmeniui už 4 000 Eur, t. y. 10 000 Eur pigiau nei įsigijo iš ieškovo. Įrodymų, kurie leistų spręsti, kad automobilio būklė nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2019 m. vasario 8 d. pablogėjo tokia apimtimi, atsakovai į bylą nepateikė. Atsakovas kartu su savo 2019 m. kovo 1 d. atsiliepimu į ieškinį pateikė tik po 2018 m. kovo 20 d. išrašytas sąskaitas už automobilio remontą. Antra vertus, nurodytų sąskaitų išrašymo datos ir atsiliepime išdėstyti teiginiai suponuoja, kad atsakovas remontavo savo lėšomis automobilį ir po to, kai jį perleido atsakovei.

13. Nurodyta įvykių eiga leidžia teigti, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovų sudarytas sandoris yra apsimestinio pobūdžio, nes realus pinigų už automobilį mokėjimas tarp atsakovų nevyko, o tikrasis sandorio tikslas buvo ne automobilio pardavimas, bet formalus nuosavybės teisių perleidimas atsakovei. Šioje vietoje išskirtina, kad aplinkybė koks iš tiesų sandoris – pagal savo esmę dovanojimo ar kitoks, buvo sudarytas tarp atsakovų ieškinio pagrįstumo įvertinimui teisinės reikšmės neturi. Prie išvados dėl neatsiskaitymo už automobilį prieitina, nes atsakovų veiksmuose trūksta elementaraus ekonominio racionalumo ir rūpestingumo. Antra vertus, atsakovų tarpusavio ryšys – sutuoktiniai, verčia abejoti jų paaiškinimų patikimumu. Pasirinkdami nurodytą atsiskaitymo už automobilį būdą, atsakovai turėjo įvertinti, ar, kilus ginčui, pajėgs įrodyti, kad sandoris iš tiesų buvo atlygintinis. Juolab, kad abiem atsakovams turėjo būti žinoma apie atsakovo skolas kitiems asmenims. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad 2018 m. kovo 20 d. tarp atsakovų sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis pažeidė ieškovo interesus, nes sumažėjo atsakovo finansinės galimybės atsiskaityti su ieškovu.

14. Aplinkybę, kad atsakovai šioje situacijoje negali būti laikomi sąžiningais, patvirtina keli aspektai. Pirma, atsakovų veiksmų eiga. Antra, atsakovų tarpusavio ryšys. Nors atsakovai susituokė 2018 m. rugpjūčio 8 d., tačiau tai nereiškia, kad šis faktas vertinant atsakovų elgesį turi būti ignoruojamas. Atsakovai teismo posėdyje pripažino, kad bendravo ir santykius palaikė dar iki 2018 m. kovo 20 d. Trečia, atsakovė turėjo žinoti, kad atsakovas turi neįvykdytų įsipareigojimų ieškovui, nes ginčo automobilis buvo registruotas ieškovo vardu ir atsakovei buvo žinomas 2017 m. balandžio 14 d. sutarties sąlygų turinys. Detalesnį nepasidomėjimą ginčo sandorio sudarymo sąlygomis atsakovė teisina savo amžiumi ir patirties stoka. Tačiau atsakovė pageidavo, kad atsakovas išrašytų pakvitavimą, jog ji atsiskaitė už automobilį. Taigi atsakovei pagrindiniai prievolių vykdymo niuansai turėjo būti suprantami ir žinomi. Kita vertus, padarius išvadą, kad ginčo sandoris tikėtina, jog buvo neatlygintinis, atsakovų sąžiningumo klausimas yra antraeilės reikšmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 2 dalis).

15. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad yra visos būtinos sąlygos tenkinti ieškovo pareikštą actio Pauliana ieškinį: ieškovas turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę, ginčo sandoriu buvo pabloginta atsakovo turtinė padėtis ir tuo pažeisti ieškovo interesai, atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, veikė nesąžiningai. Dėl to tenkinamas ieškovo reikalavimas ir negaliojančia pripažįstama atsakovų 2018 m. kovo 20 d. sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Ar restitucija galima ieškovo prašomu būdu?

16. Pripažinus atsakovų sudarytą sandorį negaliojančiu, aktualus tampa restitucijos taikymas. Kaip minėta, ginčo sandorio objektu buvusį turtą – automobilį, atsakovė perleido trečiajam asmeniui pagal 2019 m. vasario 8 d. sudarytą sutartį. Taigi restitucija natūra nėra galima. Dėl to restituciją galima taikyti tik piniginiu ekvivalentu.

17. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytu teisiniu pagrindu, restitucija taikoma ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Kaip jau nurodyta, ieškovo teisių pažeidimą lėmė atsakovo turimo turto, iš kurio gali būti išieškoma skola, sumažėjimas. Kad būtų efektyviai apginti ieškovo interesai, restitucija turi būti taikoma taip, jog ieškovui būtų užtikrinta reali galimybė patenkinti savo reikalavimą iš atsakovės atsakovui grąžintino turto. Atsakovo ieškovui neįvykdyta pagrindinė prievolė yra 4 000 Eur. Tai reiškia, kad restitucija negali būti taikoma didesnės nei 4 000 Eur sumos apimtyje. Atsižvelgiant į tai, taikoma vienašalė restitucija ir iš atsakovės atsakovui priteisiama 4 000 Eur, į šią sumą nukreipiant ieškovo 4 000 Eur reikalavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. priimtą teismo įsakymą išieškojimą (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.146 straipsnis). Išdėstyta sudaro pagrindą konstatuoti, kad restitucija byloje taikoma ieškovo prašomu būdu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Už pareikštą ieškinį ieškovas sumokėjo 90 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat 114 Eur už tris prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Patenkinus ieškinį, nurodytų išlaidų atlyginimas lygiomis dalimis ieškovui priteisiamas iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 1 000 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų (advokato išrašytų sąskaitų, parengtų ataskaitų už suteiktas paslaugas, mokėjimo nurodymų), kad turėjo tokio dydžio išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, šis ieškovo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia tarp atsakovų D. M. Al ir A. M. A. 2018 m. kovo 20 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas D. M. A. perleido atsakovei A. M. A. automobilį Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės A. M. A. atsakovui D. M. A. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų), į šią sumą nukreipiant ieškovo M. K. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) reikalavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. e2L-43918-967/2018 išieškojimą.

Priteisti ieškovui M. K. lygiomis dalimis iš atsakovų D. M. A. ir A. M. A. 204 Eur (dviejų šimtų keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis