Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2023-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1080-1065/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2023-06-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. eT-1498-1065/2023Nutartis · 2023-12-05Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-06-28
Bylos Nr.
e1-1080-1065/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22640-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1080-1065/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22640-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) darbuotoju, profesinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja;

2) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, galutine bausme - laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje per visą bausmės laikotarpį, dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. kaltinamas tuo, kad 2023 m. birželio 20 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), bute, tyčia, kilusio konflikto metu, vieną kartą kumščiu sudavė šeimos nariui – mamai J. J. į kairę akį bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į kaktos sritį, taip nukentėjusiajai J. J. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Apklaustas įtariamuoju V. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su mama gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metus laiko. Gyvena bute, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Į namus 2023 m. birželio 20 dieną grįžo apie 19.30 val. Jam grįžus į namus tarp jo ir mamos įvyko žodis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą mamai su kumščiu sudavė į kairę akį ir vieną kartą iš kumščio sudavė į kaktos sritį. Kai jis sudavė mamai niekas nematė, nes namuose buvo dviese. Mama nepargriuvo nuo suduotų smūgių. Jis daugiau nieko papasakoti negali, nes neatsimena, buvo išgėręs alkoholio. Pripažįsta, kad suduodamas mamai J. J. į kairę akį ir kaktos sritį sukėlė fizinį skausmą ir galėjo padaryti kažkokius tai sužalojimus. Mamai sudavė du kartus dėl to, kad mama jį išvedė iš kantrybės. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Su mama susipyksta dažnai ir konfliktuoja žodžiais. Pykstasi dėl to, kad jis vartoja alkoholį ir mamai yra viskas blogai. Prisimena, kad kažkurį tai mėnesį, gal kovą ar balandį, mama buvo iškvietusi policiją. Buvo susipykę. Jį išvežė į blaivyklą (duomenys neskelbtini) mieste. Tyrimo tuo kartu nepradėjo. Apie tai daugiau nieko nepasakys, nes nepamena. Papildomai V. J. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) darbuotoju. Kelias dienas nebuvo nuvykęs į darbą, todėl nežino, ar jo dar neatleido. Pats jokio pranešimo iš darbovietės nėra gavęs apie atleidimą. Vakar kalbėjo su kolega tai jis sakė, kad jį atleido. Valdžiai nepasiskambino, nes neturi numerio. Dirba prie (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad smurtavo prieš mamą, pripažino visiškai. Gailisi, kad taip įvyko.

Nukentėjusiosios J. J. parodymais, iš kurių matyti, kad 2023 m. birželio 20 d. kiek pamena tai buvo maždaug apie 20 val., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), ji išsikvietė policijos pagalbą, nes tarp jos ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji savo sūnui nedavė pinigų ir ko pasekoje jis ją sumušė. Viskas įvyko koridoriuje. Ji stovėjo netoli pakabintos lempos, o sūnus stovėjo per kelis žingsnius nuo jos, koridoriuje veidu atsisukęs į ją. Jos sūnus V. J. prašė, kad ji jam duotų pinigų, nes jis turėjo vykti iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties su autobusu iki (duomenys neskelbtini), o iš ten turėjo vykti darbo automobiliu į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Konflikto metu abu su sūnumi buvo neblaivūs, bet kartu alkoholio nevartojo. Kai pasakė savo sūnui V., kad jam neduos pinigų, šis supykęs priėjo arčiau jos, suėmė jai už pečių ir apie 5 sekundes ją purtė. Tokiu veiksmu fizinio skausmo nesukėlė ir jai neskaudėjo. Paskui sūnus V. iš rankos kumščio vieną kartą trenkė jai į kairės akies sritį ir vieną kartą iš rankos kumščio trenkė į kaktos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Iš kurios rankos kumščio jai trenkė sūnus, ji nurodyti negali, nes nepastebėjo, kadangi bandė savo rankomis prisidengti veidą, kai pastebėjo, kad sūnus užsimojo jai trenkti. Po suduotų smūgių, iš karto ėjo pasiimti savo telefono ir skambinti į bendrąjį pagalbos centrą. Tuo momentu sūnus iš buto išėjo į lauką, kur jį sulaikė atvykę policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai iš karto pastebėjo jos veido srityje sumušimus. Atvykęs GMP ekipažas, po apžiūros paliko ją namuose gydytis ambulatoriškai. Kai jai sūnus sudavė į kairės akies sritį ir kaktos sritį iš pradžių skausmo nepajuto ir greičiausiai nepajuto dėl išgąsčio, bet po kokių 15 min., ji pradėjo justi skausmą. Skausmą po suduotų smūgių juto dar apie 2 valandas laiko. Skaičių skalėje nuo 1 iki 10 jai sukeltą skausmą gali įvardinti skaičiumi 3. Į medicininę ekspertizę nevyks, savo sūnui V. civilinio ieškinio nereikš. Jos sūnus pas ją gyvena apie 4 metus. Kol gyvena pas ją yra buvę konfliktų su sūnumi ir dažniausiai kai būna sūnus neblaivus, nes blaivus jis nekonfliktuoja. Prieš ją sūnus taip pat yra smurtavęs šių metų kovo ar balandžio mėnesį, tiksliai kurį mėnesį nepamena, bet tada į policiją kreipėsi, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo.

Nukentėjusiosios J. J. papildomos apklausos parodymai, iš kurių matyti, kad dar kartą gali pasakyti, kad jai sūnus V. J. vieną kartą iš kumščio sudavė į kairę akį ir vieną kartą iš kumščio sudavė į kaktos sritį. Jai sudavė stovinčiai. Ji po suduotų smūgių nenugriuvo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jai sumuštas vietas skaudėjo. Kiek tiksliai laiko skaudėjo pasakyti negali, tačiau tikrai juto skausmą ne vieną valandą laiko. Pirminėje apklausoje minėjo, kad skausmą sumuštose vietose juto apie 2 valandas laiko, o gal kažkiek ir ilgiau. Tai nebuvo trumpalaikis skausmas, kurį junti užsigavus. Po sumušimo jai liko mėlynė paakyje ir kaktos srityje paraudimas. Mėlynė ir kaktos srityje esantis paraudimas matosi iki šios dienos. Pas medikus po patirtų sužalojimų papildomai nesikreipė, nes jai tik padarytas buvo sumušimas, jokie rimti sužalojimai kaip lūžiai nebuvo padaryti. Byloje civilinio ieškinio nereiškia. Pas ekspertus nevažiavo ir nevažiuos, nes ją apžiūrėjo pareigūnai ir užfiksavo matomus sužalojimus, kurie matėsi akivaizdžiai. Tuo kartu kai sūnus prieš ją smurtavo namuose nieko nebuvo, buvo ji ir sūnus. Kai jai sūnus sudavė, ji neverkė ir nerėkė, nesakė nieko jam, tik paėmė telefoną ir skambino bendrajam pagalbos centrui. Sūnus iš buto pasišalino, pamatęs, kad ji skambina pranešti apie tai, kad jis smurtavo prieš ją. Apklausoje paminėjo, kad sūnus V. prieš ją šiais metais buvo smurtavęs kovo ar balandžio mėnesį, kada tiksliai nepamena. Tuo kartu taip pat buvo išsikvietusi policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Daugiau nieko apie prieš tai įvykusi atvejį nepasakys.

2023 m. birželio 20 d. Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22640-23, iš kuri matyti, kad 2023 m. birželio 20 d. laikas tikslinamas, namuose konflikto metu neblaivus (2,81 prom.) V. J. sumušė neblaivią (2,00 prom.) motiną J. J.. Nukentėjusioji dėl kairės akies hematomos ir kaktos sumušimo po GMP med. apžiūros gydosi ambulatoriškai. Apie įvykį informuotas specializuotas pagalbos centras. Nepilnamečių vaikų aplinkoje nėra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. V. J. sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

2023 m. birželio 20 d. Tarnybiniu pranešimus „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“, iš kurio matyti, kad asmuo, pranešęs apie įvykį - nukentėjusioji J. J.. Smurtu įtariamas asmuo – V. J.. Pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 20 d. pavakaryje (tikslus laikas neaiškus), (duomenys neskelbtini), bute, konflikto metu neblaivus (2,81 prom.) V. J. sumušė mamą neblaivią (2,00 prom.) J. J.. V. J. vieną kartą trenkė kumščiu į veido sritį ir taip mamai sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji dėl kairės akie hematomos ir kaktos sumušimo po med. apžiūros gydosi ambulatoriškai.

2023 m. birželio 20 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio metu apžiūrėtas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Aplinka tvarkinga. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota.

2023 m. birželio 20 d. Asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta J. J. kūno dalinė apžiūra jos sutikimu. Apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini) gyvenamojo buto patalpoje. Ant J. J. veido ties kaktos viduriu yra sumušimas, taip pat po kaire akimi yra hematoma. Apžiūrėjus kitas matomas kūno dalis, daugiau kūno sužalojimų nepastebėta. Fotografuota.

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad pranešimas gautas 2023 m. birželio 20 d. 20 val. 13 min.

2023 m. birželio 22 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas. Įraše užfiksuotas pranešimas, kurio metu J. J. nurodo, kad parėjęs sūnus ją sumušė.

Kaltinamojo V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai J. J..

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. J. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį V. J. siūlė nubausti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 iki 6 valandos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 iki 6 valandos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. J. teistas, teistumas neišnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jos atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, baustas administracine tvarka, turintis dvi galiojančias administracines nuobaudas, paskirtas baudas sumokėjęs, dirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. J. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 20 d. 20.30 val. iki 2023 m. birželio 21 d. 13.55 val., t. y. 1 para, kas prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis).

Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. J. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 20 d. 20.30 val. iki 2023 m. birželio 21 d. 13.55 val., t. y. 1 (vieną) parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvejas) laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam V. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė