Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Violetos Balčytienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui – A. P., atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui – šios institucijos Personalo ir mokymo skyriaus vyriausiajam inspektoriui-juriskonsultui Aivarui Danusui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – A. P. skundą atsakovui – Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-374 „Dėl A. P. 2008 05 26 skundo“ panaikinimo ir įpareigojimo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

3. Pareiškėjas kreipėsi į Muitinės departamentą dėl pensijos paskyrimo, pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad jo tarnybos laikas viršija 20 metų, tačiau Muitinės departamentas 2008 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-374 atmetė pareiškėjo 2008 m. gegužės 26 d. skundą dėl 2008 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1P-204 „Dėl atsisakymo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą“ kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog „Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimų, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo. Tai reiškia, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją 2007m. sausio 19 d. įgijo tik Lietuvos Respublikos piliečiai, tą dieną buvę muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų pareigūnais bei muitinės pareigūnais, atliekančiais operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. A. P. iš muitinės posto pareigūno pareigų buvo atleistas iki Įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo ir dėl to neįgijo teisės į pareigūno valstybinę pensiją.“

Remiantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (1994 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 19 d. redakcijos), tuo atveju, jeigu įstatymo įsigaliojimo dieną ar šiuo metu pareiškėjas dirbtų Muitinės departamente mobiliųjų grupių pareigūnu, muitinės postų pareigūnu ar muitinės pareigūnu, atliekančiu operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, ir išeitų į pensiją, jam būtų skiriama pareigūno pensija pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, ir tokiu atveju į tarnybos laiką gauti pareigūno pensiją būtų įskaitytas imtinai visas tarnybos kariuomenėje, policijoje (milicijoje) ir muitinės poste laikas.

Pareiškėjo tarnyba Muitinės departamente (muitinės poste) nutrūko 2004 m. rugpjūčio 9 d. pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio l dalies 8 punktą, t. y. dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, ir jis, remiantis Įstatymo 16 straipsnio 12 dalimi, neįgyja teisės į šią pensiją, nes jo dirbtas laikas minėtose tarnybose nepripažįstamas suteikiančiu teisę į pareigūno pensiją, laikoma, kad tarnybos santykiai nutrūko iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tokios Įstatymo 16 straipsnio 12 dalies nuostatos dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo tik įgijusiems teisę į šią pensiją po pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, yra prieštaringos, ydingos savo turiniu, pažeidžia pareiškėjo ir jo šeimos teises ir lūkesčius bei esmines Konstitucijos nuostatas.

4.2. Konstitucijos 39 straipsnio 1 ir 3 dalys, 48 straipsnio 1 dalis, 52 straipsnis, Statuto (2003 m. liepos 1 d. redakcija) 1 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 7 ir 8 dalys, jam ir jo šeimai leido pagrįstai tikėtis, kad pareiškėjo tarnyba muitinėje užtikrins pareiškėjo teises ir socialines garantijas, kurios taikomos asmenims, tarnavusiems šioje sistemoje, nepriklausomai nuo tarnybos laiko ar atskiros teisės normos taikymo, tačiau teisėtų lūkesčių principas buvo pažeistas įtvirtinus Įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje teisės į pensijos gavimą atsiradimo ir mokėjimo laiką, tokia įstatymo leidėjo nuostata nepagrįstai ir neteisėtai išskyrė pareiškėją iš kitų pareigūnų grupių, kuriems numatoma teisė gauti pareigūnų ir karių pensijas.

4.3. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (1994 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 19 d. redakcijos) 1 straipsnio l dalies 7 punktas numato teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams, muitinės postų pareigūnams ir muitinės pareigūnams, atliekantiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, 10 straipsnio l dalis numato teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) pareigūno ar kario sutuoktiniui bei vaikams (įvaikiams), atitinkantiems Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnyje nustatytas sąlygas. Ši pensija skiriama, jei miręs asmuo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba žuvęs ar miręs nuo sužalojimų asmuo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, arba dėl netekto darbingumo buvo įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją arba vieną iš šių pensijų gavo. Minėtos įstatymo nuostatos paliečia pareiškėjo ir jo šeimos narių – žmonos, nepilnametės dukters teises.

4.4. Ginčijamu įstatymo papildymu pažeistos jo ir jo šeimos teisės į pensinį ir socialinį aprūpinimą, teisės į nuosavybę, kurias gina Konstitucijos 23 ir 52 straipsniai. Pareiškėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimais, nurodo, kad teisė į pensiją turi būti ginama kartu taikant ir teisės į nuosavybę normas, pažymi, kad asmens reikalavimai išmokėti jam paskirtą pensiją yra ginami ne tik pagal Konstitucijos 52 straipsnį, bet ir pagal Konstitucijos 23 straipsnį, kad teisė reikalauti mokėti pagal Konstituciją ir jai neprieštaraujančius įstatymus nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas).

4.5. Ginčijamu įstatymo pakeitimu pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis, t. y. visų asmenų lygybės ir nediskriminavimo principai, kadangi priklausomai nuo tarnybos santykių buvimo, skirtingai skaičiuojamas ir vertinamas pareiškėjo stažas būsimos pensijos atžvilgiu: jeigu tarnybos santykiai šiuo metu būtų nenutrūkę, buvęs tarnybos laikotarpis iki pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo būtų įskaitomas į tarnybos stažą, suteikiantį teisę į pensiją, o jeigu tarnybos santykiai nutrūkę – buvęs tarnybos laikotarpis iki pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo neįskaitomas į tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją, taigi, tas pats tarnybos laikotarpis pensijai gauti skirtingai vertinamas priklausomai nuo dabar esančių tarnybos santykių su atsakovu, t. y. socialinės padėties.

5. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pareiškėjas prašo teismą:

5.1. kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms esminėms asmens teises ir laisves garantuojančioms nuostatoms, Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos pilietinės visuomenės, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 daliai ir 52 straipsniui.

5.2. sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės teismo prašymą;

5.3. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalis prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos pilietinės visuomenės, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 48 straipsnio 1 daliai ir 52 straipsniui, panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-374 „Dėl A. P. 2008 05 26 skundo“ ir įpareigoti atsakovą – Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skirti pareiškėjui pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą.

II

2. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo. Minėtas įstatymas įsigaliojo 2007 m. sausio 19 d. (Žin., 2007, Nr. 8-314), o pareiškėjas– A. P. iš pareigų Lietuvos Respublikos muitinėje atleistas 2004 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. K2-79K (Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2004 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. K2-112K atleidimo data nukelta į pirmą darbo dieną po kasmetinių atostogų), taigi, pareiškėjas neįgijo teisės į pareigūno valstybinę pensiją.

3. Pareiškėjo argumentai, kad Įstatymo 16 straipsnio 12 dalis prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, yra nepagrįsti. Konstitucijos 102 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui, jokia kita valstybės institucija nėra įgaliota spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, tol, kol teisės aktai (jų dalys) Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai – prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams) arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas, todėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 1P-204 ir 2008 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-374, kuriais atsisakyta skirti A. P. pareigūno valstybinę pensiją, yra teisėti ir pagrįsti.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas – A. P. prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas – šios institucijos Personalo ir mokymo skyriaus vyriausiasis inspektorius-juriskonsultas Aivaras Danusas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius/reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina taikyti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) nuostatas. Atsakovas būtent šias nuostatas pareiškėjo atžvilgiu pritaikė taip, kad dėl jų taikymo pareiškėjui nebuvo paskirta pareigūno valstybinė pensija (žr. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 1P-204 „Dėl atsisakymo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą“ (b. l. 58-59) ir Muitinės departamento 2008 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-374 „Dėl A. P. 2008 05 26 skundo“ (b. l. 12-14, 64-66), kuriais atsisakyta skirti A. P. pareigūno valstybinę pensiją).

2. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. sausio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, įsigaliojusį nuo 2007 m. sausio 19 d., kuriuo, be kita ko, pakeistas įstatymo pavadinimas, išdėstant pavadinimą taip: „Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas“. Minėto įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnis buvo papildytas tokia 12 dalimi:

„Muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo.“

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 8 d. nutartimi (b. l. 74-80) patenkino pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalis (2007 m. sausio 18 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali <...> gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat patenkino pareiškėjo prašymą sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (2000 m. liepos 13 d., 2005 m. gegužės 19 d. redakcijos), 11 straipsnio 5 dalies (2000 m. gruodžio 21 d. redakcija), 11 straipsnio 3 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (b. l. 95-104), įsigaliojusį 2008 m. gruodžio 31 d., kuriuo, be kita ko, nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalis (2007 m. sausio 18 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi (b. l. 106-107) atnaujino administracinę bylą Nr. I-485-815/2009 (buv. I-4015-815/2008) pagal pareiškėjo – A. P. skundą atsakovui – Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-374 „Dėl A. P. 2008 05 26 skundo“ panaikinimo ir įpareigojimo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą.

6. Šiame sprendime minėta, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina taikyti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) nuostatas, nes atsakovas būtent šias nuostatas pareiškėjo atžvilgiu pritaikė taip, kad dėl jų taikymo pareiškėjui nebuvo paskirta pareigūno valstybinė pensija, t. y. būtent šių nuostatų pagrindu buvo priimti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 1P-204 „Dėl atsisakymo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą“ (b. l. 58-59) ir Muitinės departamento 2008 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-374 „Dėl A. P. 2008 05 26 skundo“ (b. l. 12-14, 64-66), kuriais atsisakyta skirti A. P. pareigūno valstybinę pensiją.

Konstituciniam Teismui 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu, be kita ko, pripažinus, jog Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalis (2007 m. sausio 18 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai, pareiškėjo argumentai tampa nepagrįsti, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo – A. P. skundas atsakovui – Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-374 „Dėl A. P. 2008 05 26 skundo“ panaikinimo ir įpareigojimo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą yra netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo – A. P. skundo atsakovui – Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-374 „Dėl A. P. 2008 05 26 skundo“ panaikinimo ir įpareigojimo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.