Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 4 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas yra E. P. ir E. P. vienturtis sūnus. Po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, notarų biure gavo informaciją, jog tėvas E. P. nėra priėmęs palikimo po sutuoktinės E. P. mirties. E. P. mirties metu tėvai buvo sudarę santuoką. Po E. P. mirties E. P. liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausiusiame būste, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo likusį turtą kaip savo, rūpinosi būsto draudimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Byloje pateikti dokumentai – 2019 m. liepos 22 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas (b. l. 35, 64) patvirtina, jog E. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su sutuoktiniu E. P.; santuoka buvo įregistruota 1962 m. balandžio 28 d. Medicininis mirties liudijimas (b. l. 34) patvirtina, jog E. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pateikto gimimo liudijimo (b. l. 5) nustatyta, jog pareiškėjas R. P. yra E. P. ir E. P. sūnus.

Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas (b. l. 32) patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų E. P. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Iš R. P. 2018 m. lapkričio 28 d. pareiškimo Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarui (b. l. 30) nustatyta, jog pareiškėjas R. P. priėmė palikimą po savo tėvo E. P. mirties.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 37 – 38), patvirtina, jog E. P. ir E. P. gyvenant santuokoje buvo įsigytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su ūkio pastatu ir kitais kiemo statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini) r., nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1973 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. I-5694, 1996 m. liepos 1 d. Statinio priėmimo naudoti aktas.

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai apie mokėtus mokesčius, susijusius su komunalinių paslaugų teikimu (b. l. 8 – 9, 10, 11, 12 – 15, 16 – 29) patvirtina, kad po E. P. mirties likusiu nekilnojamuoju turtu rūpinosi (mokesčius mokėjo) jos sutuoktinis E. P..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog E. P. buvo E. P. sutuoktinis, todėl turėjo teisę paveldėti sutuoktinės turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).

Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog po E. P. mirties, jai kartu su sutuoktiniu nuosavybės teise priklausiusiame būste liko gyventi mirusiosios sutuoktinis, kuris rūpinosi likusiu gyvenamuoju namu ir namų valda, mokėjo mokesčius, t. y. paliktą nekilnojamąjį turtą nuo palikėjos mirties valdė kaip savininkas. Duomenų apie įstatyminius įpėdinius ar kitus asmenis, kurie per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po E. P. mirties, nėra (b. l. 32).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog E. P. po palikėjos (sutuoktinės) E. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti visą E. P. turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis ir juo disponuodamas, kaip savininkas spręsdamas kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. P. priėmė sutuoktinės E. P. palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.13 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, po savo sutuoktinės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) mirties faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.