- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-1078-479/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00451-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- J. M., M. M., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Šilalės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. C., VĮ Registrų centrui
- Ieškovas
- BUAB „Arbolitas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant ieškovo atstovui M. K., atsakovui J. M., atsakovo M. M. atstovui advokatui E. K., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams E. M., N. K., trečiojo asmens A. C. atstovui advokatui T. J., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Arbolitas“ ieškinį atsakovams M. M., J. M., Šilalės rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, A. C. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BUAB „Arbolitas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. M., J. M., Šilalės rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-05-15 nutartimi UAB „Arbolitas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Būrai“. Ieškovė paaiškino, kad UAB „Arbolitas“ nuosavybės teise priklausė gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad šio pastato antrajame aukšte yra 51,30 kv. m. ploto patalpa. Ieškovė paaiškino, kad šios patalpos savininkė yra UAB „Arbolitas“. Ieškovė šią patalpą pastatė pagal 2008-12-18 išduotą statybos leidimą. Ieškovė 2013-06-13 sužinojo apie tai, kad atsakovas M. M. pagal 2012-03-21 statybos užbaigimo aktą Nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teisę į 51,30 kv. m. ploto patalpą. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad leidimas statyti ginčo patalpą atsakovui buvo išduotas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, o ginčo patalpa M. M. vardu įregistruota bankroto proceso metu. Ieškovė teigė, kad leidimas rekonstruoti statinį atsakovui M. M. buvo išduotas formaliai, statyba realiai nebuvo vykdoma, todėl leidimas rekonstruoti statinį yra tariamas sandoris. Ieškovė tvirtino, kad ginčo patalpa yra pastatyta ieškovės lėšomis, todėl jai turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į šią patalpą. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu 2012-03-21 statybos užbaigimo aktą dalyje dėl 51,30 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), perdavimo M. M.; pripažinti negaliojančiu 2011-12-15 Šilalės rajono savivaldybės administracijos atsakovui išduotą leidimą rekonstruoti statinį bei pripažinti, kad negyvenamoji patalpa – sandėlis nuosavybės teise priklauso BUAB „Arbolitas“.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-03-25 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad BUAB „Arbolitas“ nuosavybės teise priklausė gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvertinęs kadastrinių matavimų bylos duomenis teismas nustatė, kad šio pastato antrame aukšte yra 51,30 kv. m. ploto patalpa, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė ir tai, kad atsakovas M. M. 2013-06-12 įregistravo nuosavybės teisę į šią patalpą. Byloje buvo nustatyta, kad 2011-12-15 Šilalės rajono savivaldybės administracija atsakovui M. M. išdavė leidimą rekonstruoti statinį, pagal kurį atsakovui buvo leista įrengti 66,19 kv. m. ploto sandėliavimo patalpas prie gamybinio pastato pagal atsakovo J. M. paruoštą techninį projektą. Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-03-21 statybos užbaigimo aktu konstatuota, kad atsakovas M. M. baigė gamybinio pastato rekonstrukciją ir įrengė sandėliavimo patalpas. Teismas taip pat nustatė, kad 2008-04-22 UAB „Arbolitas“ buvo išduotas statybos leidimas rekonstruoti gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini), įrengiant antrą pastato aukštą. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad ginčo patalpą pagal 2008 metais UAB „Arbolitas“ išduotus statybos leidimus pastatė ieškovė. Teismas sprendė, kad statybos leidimas atsakovui M. M. buvo išduotas jau į pastatytas patalpas, todėl teismas padarė išvadą, jog statybos leidimas M. M. buvo išduotas neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas M. M. neturėjo teisės būti statytoju, todėl ir statybos užbaigimo aktas buvo surašytas neteisėtai. Teismas konstatavo ir tai, kad atsakovas M. M. nepateikė įrodymų, kad jis pastatė ginčo patalpas. Teismas konstatavo, kad pasirašant 2012-03-21 statybos užbaigimo aktą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Šilalės rajono savivaldybės administracijai buvo žinoma aplinkybė, jog ginčo patalpos buvo pastatytos 2009 metais. Teismas konstatavo ir tai, kad atsakovui M. M. išduodant 2011-12-15 Šilalės rajono savivaldybės administracijos leidimą rekonstruoti statinį buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Teismas nurodė, kad leidimas statyti patalpas atsakovui M. M. pažeidė BUAB „Arbolitas“ veiklos tikslus, numatytus LR CK 2.34 str. 3 d. Teismas konstatavo, kad ieškovės ginčijami sandoriai yra niekiniai, todėl pripažino juos negaliojančiais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas skunde nurodė, kad teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, nes šioje byloje ne atsakovas, o ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog ji pastatė ginčo patalpas. Atsakovo įsitikinimu teismas nepagrįstai konstatavo, kad pastatas buvo pastatytas jau 2009 metais, nes ieškovės pateikti įrodymai apie statybinių medžiagų įsigijimą šių aplinkybių nepatvirtina. Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas nevertino, ar iš ieškovės lėšų pagal jai išduotą statybos leidimą buvo vykdoma tik ieškovei priklausančio pastato rekonstrukcija, ar kartu buvo vykdoma ir ginčo patalpų statyba. Atsakovas skunde pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia statytojui išduoti statybos leidimą kai faktiškai statybos darbai jau yra atlikti, taip pat nedraudžia pakartotinai išduoti leidimo rekonstruoti tą patį pastatą. Skunde taip pat nurodoma, kad ieškovei ir atsakovui buvo išduoti statybos leidimai pagal skirtingus techninius projektus bei leista atlikti skirtingus rekonstrukcijos darbus. Atsakovas nurodė ir tai, kad pastato statybą jis vykdė ūkio būdu, todėl teisės aktai nenumatė pareigos išsaugoti įrodymus, patvirtinančius statinio statybą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Arbolitas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpa 2009-02-26 jau buvo pastatyta ir šią patalpą pastatė ieškovė. Ieškovė teigė, kad statybos leidimas atsakovui buvo išduotas neteisėtai, todėl ir statybos užbaigimo aktas negalėjo būti surašytas. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis pastatė ginčo sandėlį. Ieškovė pažymėjo, kad pastatas nuosavybės teise priklausė ieškovei, todėl turėjo būti realizuojamas bankroto procese, tačiau dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų buvo pažeisti tiek ieškovės, tiek jos kreditorių interesai. Ieškovės įsitikinimu teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl atsakovo apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė nurodė, kad 2012-03-21 statybos užbaigimo aktu konstatuota, kad statybos užbaigimo procedūra atlikta ne visam gamybiniam pastatui, o tik pristatytai 51,30 kv. m. patalpai, kurią pagal ginčijamą leidimą buvo leista statyti atsakovui M. M.. Atsakovė pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, jog esant išduotam leidimui draudžiama išduoti kitą leidimą pastatui rekonstruoti. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ginčo patalpa ir ieškovei priklausęs gamybinis pastatas buvo pastatyti pagal skirtingus statybos leidimus bei skirtingus techninius projektus, todėl ginčo patalpa negali būti pripažįstama gamybinio pastato prikausiniu. Atsakovė pažymėjo, kad atsakovas M. M. pateikė visus dokumentus, patvirtinančius statybos užbaigimą, todėl atsakovė norminių aktų reikalavimų nepažeidė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija prašo atsakovo M. M. apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad atsakovas M. M. Šilalės rajono savivaldybės administracijai pateikė būtinus dokumentus, žemės sklypo bendraturčių ir rekonstruojamo pastato savininko UAB „Arbolitas“ sutikimus, kurie buvo reikalingi pastatui rekonstruoti. Atsakovė teigė, jog statybos leidimą atsakovui M. M. išdavė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. M. prašo atsakovo M. M. apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad UAB „Arbolitas“ nestatė sandėlio, o tik leido šį sandėlį statyti atsakovui M. M.. Atsakovo įsitikinimu ieškovė neįrodė, kad ji pastatė ginčo patalpas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. C. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, jog teismas tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Trečiasis asmuo nurodė ir tai, kad atsakovas neįgijo patalpų pagal LR CK 4.47 str. 4 p. nuostatas, nes patalpas pastatė ieškovė dar iki atsakovui išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis pastatė ginčo patalpas. Trečiojo asmens teigimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Apeliaciniame skunde atsakovas M. M. nurodė, kad teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CPK 12 str. nustatyta, kad bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis pagrindžia savo reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kiekviena šalis privalėjo teismui pateikti pakankamai įrodymų, kad jos teisėtai pastatė ginčo patalpas (LR CK 4. 1 str.).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2008-12-28 Šilalės rajono savivaldybės administracija ieškovei išdavė leidimą rekonstruoti dalį gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Šilalės projektas“ parengtą techninį projektą. Pagal šį projektą buvo numatyta rekonstruoti dalį pirmojo aukšto gamybinės paskirties patalpų į prekybos paskirties patalpas bei papildomai įrengti medžioklės ir žvejybos parduotuvės patalpas. Rekonstrukcijos darbų atlikimą patvirtina 2009-02-26 dalies gamybinių patalpų, rekonstruotų į parduotuvę, pripažinimo tinkamu naudotis aktas. Byloje taip pat nustatyta, kad 2008-04-22 ieškovei buvo išduotas statybos leidimas atlikti jai priklausančio gamybinio pastato rekontrukciją ir pastatytį šio pastato antrąjį aukštą pagal UAB „Šilalės projektas“ parengtą techninį projektą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal šį projektą buvo numatyta įrengti 48,16 kv. m. ploto sandėlio patalpą, antrojo aukšto plane pažymėtą Nr. 44. Bylos duomenys patvirtina, jog ši patalpa buvo suprojektuota virš pirmajame pastato aukšte įrengtos žvejybos parduotuvės (t. 3, b. l. 36, 37; t. 2, b. l. 166). Akivaizdu yra tai, jog pagal UAB „Šilalės projektas“ parengtą techninį projektą minėta sandėlio patalpa buvo numatyta kaip sudėtinė ieškovei priklausančio gamybinio pastato dalis, o ne kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad 2009-01-14 buvo atlikti ieškovei priklausančio gamybinio pastato kadastriniai matavimai. Iš pastato kadastrinių matavimų byloje esančių statinio nuotraukų matyti, kad 2009-01-14 ginčo patalpa jau buvo pastatyta (t. 3, b. l. 51-53). Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovui M. M. leidimas rekonstruoti statinį buvo išduotas tik 2011-12-15. Taigi galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išduodant atsakovui leidimą ginčo patalpos jau buvo pastatytos. Atsakovas M. M. nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, jog jis pirko statybines medžiagas, atliko konkrečius statybos darbus ir pastatė ginčo patalpas (LR CPK 178 str.). Ta aplinkybė, kad ginčo turtą atsakovas įregistravo nuosavybės teise, neįrodo, jog ginčo patalpos buvo pastatytos panaudojant atsakovo lėšas ir realiai statybos darbus atliko atsakovas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė statybinių medžiagų pirkimo dokumentus, patvirtinančius, kad ginčo patalpas statė ieškovė. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo M. M. vardu įregistruota negyvenamoji patalpa – sandėlis, esanti (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta ieškovei atliekant gamybinio pastato rekonstrukcijos darbus pagal Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2008-04-22 ir 2008-12-28 ieškovei išduotus leidimus.
Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, iš kieno lėšų buvo pastatytos ginčo patalpos. Atsakovo įsitikinimu ieškovės pateikti įrodymai apie statybinių medžiagų įsigijimą nepatvirtina aplinkybės, jog ginčo patalpą pastatė ieškovė. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat negalima sutikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, įsitikinęs, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.). Byloje ieškovė pateikė teismui įrodymus apie tai, kad ieškovė 2008 metais pirko statybines medžiagas ir tam buvo panaudotos nemažos lėšos (b.l. 26-67, t. 4). Nagrinėjamoje byloje teismui nebuvo būtinumo nustatyti sudėties statybinių medžiagų, iš kurių buvo pastatytas ginčo priestatas, o teismui reikėjo nustatyti faktinį ginčo patalpų statytoją (LR CK 4.47 str. 4 p.). Akivaizdu, kad dokumentus apie statybinių medžiagų pirkimą pateikė tik ieškovė. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė gali pateikti tik tuos statybos dokumentus, kuriuos bankroto administratorei pateikė atsakovas J. M., kuris buvo ieškovės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo. Suprantama, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo J. M. ir bankroto administratoriaus interesai nesutampa, o tai nulėmė tik dalies statybos dokumentų perdavimą ieškovei. Dėl to galima padaryti išvadą, jog ieškovės pateikti statybos išlaidas patvirtinanys dokumentai patvirtina apie ieškovės lėšų panaudojimą pastato statybai, o atsakovas staybos aplinkybių neįrodė (LR CPK 178 str.).
Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovas statybą vykdė nepažeisdamas norminių aktų reikalavimų ir tai įrodo atsakovo turima patalpų statybinė dokumentacija. Su šiomis skundo nuostatomis sutikti taip pat negalima. Akivaizdu tai, kad atsakovas ypatingą reikšmę suteikia statybos leidimui, statybos užbaigimo aktui, projektui, tai yra namo statybos įteisinimo procesui. LR CK 4.47 str. 4 p. nustato, kad nuosavybės teisę patvirtina daikto sukūrimas. Tai reiškia, kad turi būti vertinama ne tik daikto įteisinimo procedūra, bet ir jo gamybos procesas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė namo statybos išlaidas patvirtinančių dokumentų, teismui nepateiktas statybos darbų žurnalas, atsakovas nepateikė įrodymų apie realiai vykdytą statybos darbų priežiūrą, atsakovo pirktas statybines medžiagas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai nusprendė, kad atsakovo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai gali būti paneigiami ir tai įstatymui neprieštarauja (LR CPK 197 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, jog atsakovas daikto sukūrimo aplinkybių neįrodė.
Atsakovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, jog ginčo patalpos atsakovo buvo pastatytos pagal atskirą projektą, kuris nesutampa su ieškovei išduotu rekonstrukcijos projektu. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui M. M. projektą parengė atsakovas J. M. (b. l. 100,101, t. 1). Kaip patvirtina statybos užbaigimo akto duomenys, atsakovas J. M. buvo ir ginčo statinio projektuotojas, ir statybos vadovas, ir statybos techninis prižiūrėtojas. Iki 2012-08-17 atsakovas J. M. buvo ir ieškovės vadovu (b. l. 19, t. 1). Taigi atsakovui J. M. buvo žinomos ieškovei priklausančio pastato rekonstrukcijos aplinkybės ir atsakovas J. M. privalėjo užtikrinti, kad statant ginčo patalpas nekiltų jokių abejonių dėl to, kas yra ginčo patalpų statytojas. Akivaizdu tai, kad nagrinėjamoje byloje tokia situacija nesusiklostė. Byloje yra pateikti duomenys patvirtina tai, kad vienu metu ginčo patalpų projektą pagal atsakovo M. M. užsakymą paruošė atsakovas J. M., o pagal UAB „Arbolitas“ užsakymą tas pačias ginčo patalpas ieškovei leido suprojektuoti ir įrengti projekto vadovė J. K. (b.l. 37, t. 3). Tai teismui leidžia padaryti išvadą, jog atsakovo J. M. paruoštas projektas iš esmės nesiskiria nuo ieškovės paruošto ginčo patalpų projekto ir atsakovo pateikto projekto savarankišku projektu pripažinti nėra pagrindo. Taigi teismas teisingai sprendė, kad atsakovo M. M. pateiktas projektas atsakovo reikalavimų nepatvirtina (LR CPK 178 str.). Galima padaryti išvadą, jog atsakovai byloje neįrodė nei daikto sukūrimo aplinkybių, nei tinkamai atliktos daikto įteisinimo procedūros.
Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimą palikti nepakeistą.