Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

nustatė : I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. A. už tai, kad ji 2010 m. spalio 25 d., apie 11.30 val., iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Skaudvilėje, Tauragės rajone, pardavė S. Ž. 30 litrų dyzelinio kuro už 84 Lt (po 2,80 Lt už litrą), neturėdama licencijos verstis prekyba naftos produktais. Be to, savo namuose laikė 460 litrų dyzelinio kuro, kurio kaina įskaitant mokesčius 1465,35 Lt, ir 75 litrus benzino, kurio kaina įskaitant mokesčius 221,43 Lt (bendra laikyto kuro vertė – 1686,78 Lt), be įsigijimo dokumentų. Tuo R. A. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 147 patvirtintų Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisykles. R. A. veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnio 3 dalį ir 171 straipsnio 1 dalį.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu pripažino R. A. kalta padarius ATPK 171 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 5000 litų baudą su 30 litrų dyzelinio kuro ir 84 litų pajamų konfiskavimu. Bylą dėl ATPK 163² straipsnio 3 dalies pažeidimo nutraukė ir 535 litrus kuro nutarė grąžinti UAB „VIRGETA“.

Apeliaciniu skundu R. A. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismo nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta, jog ji kurą pardavė iš garažo, tuo tarpu teismas nustatė, jog kurą pardavė iš malkinės, t. y. visiškai skirtingo pastato. Be to, nesutampa nurodomas pardavimo laikas. Apeliantės manymu, šie akivaizdūs prieštaravimai rodo, jog įrodymai nėra pakankami jos kaltei pagrįsti. Neigia pardavusi dyzeliną ir gavusi 84 litus pajamų. Mano, jog teismas nepagrįstai rėmėsi pareigūnų parodymais. Liudytojo S. Ž. parodymai teisme duoti prisiekus, tuo tarpu paaiškinimas pareigūnams buvo duotas pastariesiems liudytoją prigąsdinus sulaikymu, todėl liudytojas pasirašė ant pareigūnų ranka surašyto dokumento. Jokių kitų jos kaltės įrodymų byloje nepateikta. Jos veikoje nėra pažeidimo sudėties. Nesupranta, kuo remiantis byloje atsirado 84 litų suma, to nepatvirtina jokie įrodymai. Mano, jog teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. A. skirta administracinė nuobauda už ATPK 171 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už naftos produktų pardavimą neturint licencijos. Byla dėl ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta, ginčo dėl to nėra, todėl įvertinus, jog apeliacinį skundą pateikė atsakomybėn traukiamas asmuo ir dėl paduoto skundo apelianto padėtis negali pablogėti, teisėjų kolegija dėl šios kaltinimo dalies nepasisakys.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtina, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog R. A. kaltė padarius ATPK 171 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta, jos veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3-5) ir jų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 77-80), S. Ž. rašytinis paaiškinimas pareigūnams (b. l. 8), įrodo, kad 2010 m. spalio 25 d., apie 11 val., R. A. savo sodyboje už 84 Lt pardavė 30 l dyzelinio kuro, neturėdama tam licencijos. Pažymėtina, kad pareigūnų parodymai teismo posėdyje buvo nuoseklūs, logiški, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, jie visiškai atitiko rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes. Nenustatyta, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tuo tarpu S. Ž. teisme duotus parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip prieštaraujančius objektyviems byloje surinktiems duomenims. Duomenų, kad pareigūnai būtų darę psichologinį spaudimą S. Ž., byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pati R. A. nėra nuosekli teikdama įvykio versijas – pareigūnams ji nurodė, jog 2010 m. spalio 25 d. pas ją niekas nebuvo užėjęs ar atvažiavęs, niekas iš jos degalų nepirko (b. l. 7), tuo tarpu teismo posėdžio metu jau teigė, jog 2010 m. spalio 25 d., apie 9.30 val. buvo atvažiavęs S. Ž. ir prašė pasiskolinti dyzelino (b. l. 76). Toks apeliantės versijų nenuoseklumas kelia pagrįstų abejonių jos paaiškinimų tikrumu ir leidžia juos vertinti kaip pasirinktą gynybos versiją.

Apeliantės nurodomi teismo nutarime esantys netikslumai yra neesminiai, nedarantys jokios įtakos galutinio procesinio sprendimo teisėtumui, be to, iš byloje surinktų įrodymų (b. l. 1, 3, 4, 5, 76 ir kt.) aiškiai matyti, jog pažeidimas buvo padarytas 2010 m. spalio 25 d., apie 11 val., o kuras parduotas iš pagalbinio pastato (pareigūnai jį įvardino garažu, pareiškėja – malkine).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. A. kaltė dėl ATPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.