Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transimeksa“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėja išbraukta iš Patvirtintų įmonių sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Migracijos departamento 2018 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėja buvo įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą iki 2021 m. vasario 26 d.

Migracijos departamentas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (15/5-8)47U-44/48U-17 nusprendė: 1) neįtraukti UAB „Transimeksa“ į patvirtintų įmonių sąrašą; 2) išbraukti 2021 m. vasario 27 d. UAB „Transimeksa“ iš patvirtintų įmonių sąrašo, pasibaigus trejų metų terminui, iki kurio ši įmonė buvo įtraukta.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d.) (toliau – Įstatymas) 63¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios Vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams.

Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip turinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato vidaus reikalų ministras.

Juridinių asmenų įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, prašymų įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą pateikimo, nagrinėjimo, patvirtintų įmonių sąrašo skelbimo ir išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo tvarką reglamentuoja Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1V-890. Pažymėtina, jog ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo suvestine redakcija, galiojusia laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 9 d.

Aprašo 6 punkte nustatyta, kad įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukiama 3 metams, jeigu nėra Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ir įmonė atitinka visus Aprašo 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.8 papunkčiuose nurodytus kriterijus, arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.9 papunkčiuose nurodytus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas sprendimą neįtraukti pareiškėjos į patvirtintų įmonių sąrašą priėmė konstatavęs, kad ji neatitinka Aprašo 8.4 ir 8.7 papunkčiuose nustatytų kriterijų.

Aprašo 8.4 papunktyje (Aprašo 8.4 papunkčio nuostatoje, galiojusioje ginčijamo sprendimo priėmimo metu) buvo įtvirtinti šie įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijai: įmonė turi užsieniečių įdarbinimo patirties – įmonėje pastarųjų 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpiu visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius dirbo ne mažiau kaip trys užsieniečiai, turintys galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi. Įmonė turi pridėti šiame papunktyje nurodytas sąlygas pagrindžiančius dokumentus (darbo sutarčių kopijas).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja prašyme įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą deklaravo, jog turi užsieniečių įdarbinimo patirties ir pareiškėjos darbuotojai I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. I., gim. (duomenys neskelbtini) m., I. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., dirbo vienu metu visą darbo laiką nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2021 m. sausio 8 d. Be to, pareiškėja patikslino, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. įmonėje visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius dirbo ne mažiau kaip 3 užsieniečiai, turintys galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos nurodyti užsieniečiai vienu metu dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., tačiau vienu metu nedirbo visą darbo laiką ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Nustatyta, kad pareiškėjos prašyme nurodytam I. L. laikotarpiais nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 16 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 22 d. buvo įforminti nedraudiminiai laikotarpiai, jis 2020 m. liepos, spalio, lapkričio mėn. gavo mažesnį nei darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos prašyme nurodytam M. I. laikotarpiais nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. buvo įforminti nedraudiminiai laikotarpiai, jis 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. gavo mažesnį nei darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos prašyme nurodytam I. T. laikotarpiais nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2020 m. liepos 2 d., nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d., nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. sausio 7 d. buvo įforminti nedraudiminiai laikotarpiai, jis 2020 m. liepos, rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. gavo mažesnį nei darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį. Taigi, nei vienas iš pareiškėjo prašyme nurodytų užsieniečių (I. L., M. I., I. T.) prašyme nurodytu laikotarpiu (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) visą darbo laiką įmonėje nedirbo.

Pareiškėja teigia, kad atsakovo Aprašo 8.4 papunktyje nustatyto kriterijaus aiškinimas ydingas ir nemokamos atostogos negali būti traktuojamos kaip nedarbas.

Vien tai, jog darbo sutartyse pareiškėja su I. L., M. I., I. T. susitarė, kad jie dirbs visą darbo laiką (40 val. per savaitę), nereiškia, jog šie darbuotojai faktiškai ir dirbo visą darbo laiką.

Aprašo 8.4 papunkčio nuostata neprieštaravo pareiškėjos darbuotojų teisei į nemokamas atostogas. Nors nedraudiminiu laikotarpiu darbo sutartis nenutrūksta ir darbuotojas išsaugo darbo vietą, tačiau faktiškai nedraudiminiu laikotarpiu jis darbo funkcijų nevykdo, darbo pajamų, nuo kurių teisės aktų nustatyta tvarka turi būti priskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, negauna. Vadinasi, apdraustasis nedraudiminiu laikotarpiu negali gauti ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir kitų išmokų, t. y. jam netaikomos socialinės garantijos.

Įvertinus patvirtintų įmonių sąrašo paskirtį ir Aprašo 8.4 papunktyje nustatytą reikalavimą, darytina išvada, kad nustatytu reguliavimu siekta, jog būtų išvengta galimų piktnaudžiavimo atvejų į Lietuvos Respubliką atvykstantiems dirbti užsieniečiams supaprastina tvarka gauti nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai neatliekant darbo funkcijų ar dirbant ne visą darbo laiką, o į patvirtintų įmonių sąrašą, kaip turinčios užsieniečių įdarbinimo patirties, būti įtrauktos tik tos įmonės, kurios Apraše nurodytu laikotarpiu užtikrino, kad visą darbo laiką vienu metu Apraše nurodytu laikotarpiu dirbtų ne mažiau kaip trys užsieniečiai.

Teismo vertinimu, įdarbintų užsieniečių nedraudiminius laikotarpius be atodairos laikant darbu visą darbo laiką būtų paneigta Aprašo 8.4 papunktyje įtvirtintos normos prasmė, kad į patvirtintų įmonių sąrašą būtų įtraukiamos realios užsieniečių įdarbinimo patirties turinčios įmonės ir sudarytų prielaidas patirties įdarbinant užsieniečius turinčią įmone laikyti bet kurią įmonę, kuri su užsieniečiais sudarė darbo sutartis, tačiau įdarbinti asmenys faktiškai nedirbo ir darbo funkcijų Apraše nurodytu laikotarpiu ir sąlygomis nevykdė.

Jei pareiškėja pageidavo būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, bent trys jos darbuotojai užsieniečiai bent 6 mėnesius per pastaruosius 2 metus turėjo dirbti visą darbo laiką ir neturėti nedraudiminių laikotarpių (konkrečius darbuotojus ir 6 mėnesių laikotarpį, kada jie dirbo visą darbo laiką privalėjo nurodyti pati pareiškėja).

UAB „Transimeksa“ atitiktis Aprašo 8.4 papunkčio (Aprašo 8.4 papunkčio nuostatos, galiojusios ginčijamo sprendimo priėmimo metu) reikalavimams buvo nustatyta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, kurie šiuo atveju būtent ir patvirtina, kad pareiškėjos įdarbinti užsieniečiai nedirbo visą darbo laiką nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.

Pareiškėjos nurodytas argumentas, kad jos pagrindinė veikla yra tarptautiniai krovinių pervežimai, kad įmonėje šiuo metu dirba 1 094 vairuotojai, kurių dauguma trečiųjų šalių piliečiai, todėl ji laikytina turinčia užsieniečių įdirbimo patirties, savaime nereiškia, kad jos turima įdarbinimo patirtis atitinka Aprašo 8.4 papunktyje nustatytas sąlygas. Spręsdamas, ar įmonė gali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, Migracijos departamentas privalo vadovautis Apraše nustatytų kriterijų atitikties sąlygomis ir neturi diskrecijos teisės aktuose nustatytų sąlygų vertinti savo nuožiūra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4 papunktyje nustatyto reikalavimo, pripažintina pagrįsta.

Aprašo 8.7 papunktyje (Aprašo 8.7 papunkčio nuostatoje, galiojusioje ginčijamo sprendimo priėmimo metu) buvo įtvirtintas šis įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus: įmonės mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65.

Atsakovas, patikrinęs duomenis apie pareiškėjos mokamą vidutinį darbo užmokestį, nustatė, kad pareiškėjos darbuotojams mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per pastaruosius 3 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos, t. y. 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais sudarė atitinkamai 924,82 Eur, 965,13 Eur ir 933,54 Eur. Tai reiškia, kad minėtais mėnesiais pareiškėjos mokamas darbo užmokestis buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (nuo 2020 m. sausio mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 eurai), padauginta iš koeficiento 1,65 (607×1,65=1001,55). Šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skelbiami duomenys patvirtina, jog 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais pareiškėjos darbuotojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis, nei 1 001,55 Eur.

Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad pagal Aprašo 8.7. papunktį turi būti įvertintas visos įmonės mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestį (toliau – VDU), o ne individualiai kiekvieno darbuotojo. Pareiškėja teismui pateikė pažymas, kuriose nurodyta Bendrovės vidutinis darbuotojų skaičius prašymo atsakovui padavimo metu buvo 1 070, kurių vidutinis darbo užmokesčio vidurkis – 1 126,54 Eur, kas sudaro didesnį VDU, nei numato Aprašas (607 x * 1,65= 1002,16 Eur). Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, pareiškėjos paskutinių trijų mėnesių, t. y. 2020 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių VDU sudarė atitinkamai 1 126,17 Eur, 1 126,30 Eur ir 1 127,16 Eur. Taip pat pareiškėja teigia, kad darbo užmokesčio dydžiui įtakos turėjo COVID-19 situacija, nes dėl judėjimo ribojimų patys darbuotojai buvo išvažiavę į savo gyvenamosios vietos valstybes ir negalėjo grįžti, todėl buvo pasiėmę nemokamas atostogas dėl su pačiu darbuotoju susijusių priežasčių (DK 137 straipsnis), ir neišdirbtas visas darbo laikas, kadangi vairuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą.

Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktos pažymos apie darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio dydį nepagrįstos jokiais objektyviais buhalterinės apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais ir pan.) ir nepaneigia oficialiai skelbiamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie pareiškėją. Be to, pareiškėja, teigdama, kad darbo užmokesčio dydžiui įtakos turėjo COVID-19 situacija, netiesiogiai pripažįsta, jog darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis neatitiko Aprašo 8.7 papunktyje nurodytų sąlygų. Taigi, pareiškėja nepaneigė Migracijos departamento išvadų dėl jos neatitikimo Aprašo 8.7 papunkčio kriterijui.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėją pripažino neatitinkančia Aprašo 8.4 ir 8.7 papunkčių reikalavimų, išbraukė pareiškėją iš Patvirtintų įmonių sąrašo pasibaigus terminui ir atsisakė pareiškėją įtraukti į Patvirtintų įmonių sąrašą naujam 3 metų laikotarpiui.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-169 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1V-890 „Dėl Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Aprašas buvo pakeistas. Šiuo metu galiojančioje Aprašo 8.4 papunkčio nuostatoje nebėra reikalavimo, kad užsieniečiai nustatytą laikotarpį įmonėje dirbtų visą darbo laiką ir įtvirtintos šios sąlygos įmonei, siekiančiai būti įtrauktai į patvirtintų įmonių sąrašą: įmonė turi užsieniečių įdarbinimo patirties: 8.4.1. jeigu įmonėje dirba ne daugiau nei 50 darbuotojų (toliau – smulki įmonė) – įmonėje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 4 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi; 8.4.2. jeigu įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų (toliau – stambi įmonė) – įmonėje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 8 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi. Taip pat pakeistas Aprašo 8.7 papunktis bei įmonės atitikties Aprašo 8.7 įtvirtintam kriterijui vertinimo tvarka – vadovaujantis Aprašo 9.9.2.2 papunkčiu, įmonės atitiktis Aprašo 8.7 papunkčiui šiuo metu nustatoma įvertinant, ar pagal Aprašo 8.5 papunktį įmonės prašyme nurodytiems užsieniečiams paskutinius tris mėnesius, kai užsienietis neturėjo nedraudiminių laikotarpių, mokėtas darbo užmokestis buvo ne mažesnis nei nustatytas Aprašo 8.7 papunktyje. Taip pat Apraše papildomai nustatyta, kad, jeigu sprendimas dėl įmonės neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą buvo priimtas dėl to, kad įmonė neatitiko iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusio Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 8.4 ir (ar) 8.7 papunkčiuose nustatytų kriterijų, įmonė prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą gali pateikti, nesilaikydama šiame įsakyme keičiamo Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 15 punkte nustatyto termino.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą nebuvo patenkintas dėl to, jog ji neatitiko Aprašo 8.4 bei 8.7 papunkčiuose įtvirtintų kriterijų, todėl ji įgijo teisę prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą teikti, nesilaikydama pakeisto Aprašo 15 punkte nustatyto termino. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reguliavimą, bei vadovaudamasis gero administravimo, operatyvumo, ekonomiškumo ir protingumo principais, įvertinęs Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tikslus, daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti Migracijos departamento 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (15/5-8)47U-44/48U-17 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Transimeksa“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą“ ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti UAB „Transimeksa“ 2021 m. sausio 8 d. pateiktą prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo, priėmus jai palankų sprendimą šioje byloje, priteisti iš atsakovo jos patirtas 985,07 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjos skundas tenkinamas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant pareiškėjos skundžiamą administracinį teisės aktą ir pareiškėjos atžvilgiu taikant poveikio priemones, pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog pasikeitė ginčo teisinis reguliavimas, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais. Todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingas dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transimeksa“ skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (15/5-8)47U-44/48U-17 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Transimeksa“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą“ ir pareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo svarstyti UAB „Transimeksa“ 2021 m. sausio 8 d. pateiktą prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transimeksa“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.