- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-10
- Bylos Nr.
- ATP-784-1020/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00505-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- S. B.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. atstovo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimo, kuriuo S. B. nubaustas galutine 380 (trijų šimtų aštuoniasdešimt) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. nubaustas už tai, kad 2016 m. kovo 27 d. apie 19.33 val., Vilniaus raj., Pagirių k., Durpių g. 45, vairavo keturratį "Bashan ATV200S-7", ir pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 16, 225, 226 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo transporto priemonę, neįregisrtuotą nustatyta tvarka, be valstybinio numerio ženklo, neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,43 prom., girtumas. Šiais veiksmais S. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, uždraustus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 6 dalyje.
Apeliaciniame skunde apelianto S. B. atstovas iš dalies nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimu ir nurodo, kad teismo sprendimas pripažinti S. B. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir paskirti 380 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones 1 metams yra nepagrįstas ir naikintinas dėl neteisingo materialinės teisės normų aiškinimo, procesinių teisės normų pažeidimo ir faktinių aplinkybių išvadų neatitikimo. Esminiu procesiniu pažeidimu nurodoma tai, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išaiškino ir nurodė visas reikšmingas bylai aplinkybes. Teigiama, kad teismas iš esmės netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų, apelianto nekaltumo ir motyvuotai nepasisakė, kodėl jis atmetė apelianto pateiktus paaiškinimus. Skunde nurodoma, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalies inkriminavimui, teismas turėjo nustatyti, kad apeliantas vairavo keturratį "Bashan ATV200S-7". Pateikiamas paaiškinimas, kad ATPK nėra apibrėžta sąvoka "vairavimas", tačiau Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 punkte nurodoma, kad "Transporto priemonės vairavimas - transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė". Skunde interpretuojama, kad būtinasis vairavimo požymis - transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda. Skunde aiškinama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas vairavo keturratį, būdamas neblaivus, yra konstatuotas tik jo neblaivumas degalinėje, kuris kilo, kai sugedo keturratis, o apeliantas degalinėje sutiko pažįstamus, kurie pasiūlė jam išgerti šampano Velykų proga. Nei policijos pareigūnai, nei teismas šios apelianto versijos nesiaiškino, nebuvo apklausta degalinės darbuotoja ir apelianto pažįstami. Skunde teigiama, kad abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apelianto atstovas prašo panaikinti 2016 m. birželio 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl S. B. pripažinimo kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, o kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, apelianto požiūriu, pirmosios instancijos teismas dalyje netinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą sprendimą nubausti apeliantą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Kitų ATPK pažeidimų, už kuriuos S. B. nubaustas, apeliantas neskundžia. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiama apimtimi.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, kuris pasireiškia tuo, kad asmuo vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi esminis aspektas, kuris turi būti neginčijamai nustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje, siekiant inkriminuoti šio administracinio teisės pažeidimo padarymą, yra vairavimo neblaiviam fakto nustatymas. Apelianto atstovas apeliaciniame skunde kvestionuoja būtent tai, kokiu būdu ir kokiais įrodymais remiantis buvo nustatytas faktas, kad S. B. keturratį vairavo neblaivus. Apeliantas neginčija, kad neblaivus buvo degalinėje, tačiau kategoriškai teigia, kad girtumą jam sukėlė degalinėje sutiktų pažįstamų pasiūlytas ir degalinėje išgertas šampanas. Pirmosios instancijos teismas vairavimo neblaiviam faktą grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pareigūno pranešimu, alkotesterio parodymų kvitu bei komisariate gautu pranešimu apie galimą pažeidimą.
Apygardos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos galima daryti išvadą, kad apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, uždraustą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Visų pirma, apie galimai daromą pranešimą buvo pranešta policijos pareigūnams. Fiksuoti du pranešimai, kuriuose nurodyta, kad: „Nuo Baltosios Vokės link Pagirių važiuoja galimai neblaivus vyras su keturračiu, vingiuoja po kelią“ ( b. l. 35) ir „Kelyje Baltoji vokė – Pagiriai keliu važiuoja keturratis, kurio vairuotojas pavojingai manevruoja, galimai neblaivus“ (b. l. 37). Vien šių pranešimų turinys patvirtina aplinkybę, kad alkoholis buvo vartojamas ne po atvykimo į degalinę, o prieš tai.
Pareigūnams atvažiavus į iškvietimo vietą, degalinėje buvo rastas neblaivus S. B., neblaivumas (0,43 prom.) nustatytas pareigūnų alkotesteriu. Pastebėtina, kad pareigūnams apie įvykį pranešta 19³² val., o atvykimas į degalinę fiksuotas 19⁴³ val. (b. l. 35). Taigi nuo pranešimo apie kelyje pavojingai manevruojantį vairuotoją iki policijos pareigūnų atvykimo į degalinę praėjo labai trumpas laiko tarpas, kuris aiškiai per trumpas S. B. keliamos gynybinės versijos kontekste.
Galimai pažeidimą padaręs asmuo pareigūnams buvo nurodytas prie degalinės įvykio metu buvusio asmens. Apygardos teismas įvertina tai, kad šis asmuo nebuvo apklaustas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, informaciją apie šį asmenį nurodė tik policijos pareigūnai. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bylos medžiagą nustatyta, jog degalinėje įvykio metu buvo tik S. B., jokie kiti asmenys tuo metu joje nesilankė, taigi net ir nesant pašalinio asmens, kuris parodė pareigūnams į S. B., būtent S. B. būtų pareigūnų identifikuotas kaip keturračio vairuotojas. Taigi šio asmens neapklausimas negali būti vertinamas kaip neišsamus bylos aplinkybių tyrimas.
Teismo vertinimu, S. B. nurodomos aplinkybės apie pažįstamus, kurie degalinėje jį vaišino alkoholiu, paneigiama ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir paties apelianto pozicija išsakyta iškart po įvykio. Visų pirma, apklausti liudytojais pareigūnai vieningai nurodė, kad vieninteliai S. B. pažįstami atvažiavo į degalinę tik po įvykio ir jie atvežė apeliantui dokumentus bei pasiėmė keturratį. Joks alkoholio vartojimo degalinėje faktas nebuvo užfiksuotas, tačiau neginčijamai nustatyta, kad S. B. po itin trumpo laiko (apie vieną minutę) nuo įėjimo į degalinę policijos pareigūnų buvo rastas neblaivus. Toks laiko tarpas taip pat paneigia S. B. versiją, jog atvykus į degalinę jam nusėdo akumuliatorius, jis kalbėjosi su pažįstama, išgėrė šampano ir pan., kam reikėtų gerokai daugiau laiko.
Atsižvelgtina ir į tai, kad iš pareigūnų parodymų matyti, jog S. B. pareigūnams iškart po įvykio pateikė visiškai kitokią versiją nei ta, kuri nurodoma apeliaciniame skunde – S. B. iš pradžių prisipažino vartojęs alkoholį namie – gėręs šampaną, kadangi susipyko su drauge, t. y. asmuo pats pripažino, kad vairavo keturratį po alkoholio vartojimo. Teismo vertinimu, būtent pastarasis faktas – alkoholio vartojimas prieš vairuojant keturratį – yra patvirtinamas kitais administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, o apelianto versija apie alkoholio vartojimą degalinėje - paneigiama. Šiame kontekste pastebėtina, kad net ir apklausus apelianto draugus, pastarieji negalėtų nurodyti aplinkybių apie S. B. atvažiavimą į degalinę, pastarieji to nematė ir tai niekaip nepaneigtų nustatytos aplinkybės, kad apeliantas jau būdamas neblaivus atvažiavo į degalinę. Kaip jau minėta, būtent tokias aplinkybes patvirtina pranešimai policijai apie pavojingai kelyje manevruojantį keturračio vairuotoją (b.l. 35, 37), tą patvirtinančius policijos pareigūnų parodymus apie tuojau pat po atvykimo į degalinę S. B. duotus paaiškinimus, kurie, priešingai nei teisme pateikta versija, iš esmės atitiko tiek pranešimo apie įvykį turinį, tiek policijos pareigūnų nuoseklius parodymus. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad degalinėje S. B. pasakojo apie konfliktą su drauge, mintis nusižudyti prieš tris metus teismo neįtikina. Posėdyje apklaustas liudytojas J. B. aiškiai nurodė, kad atvykus į degaline S. B. pasakė, „kad tai jo keturratis, kad gėrė šampaną namuose“ (b. l. 31), taigi ne degalinėje.
Apygardos teismo vertinimu, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas yra įrodytas pranešimais apie galimai daromą pažeidimą, pareigūnų parodymais bei tarnybiniu pranešimu, S. B. paaiškinimais, nustatytais duomenimis apie S. B. girtumą ir kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nustatyti neaiškumai yra pašalinti pareigūnų parodymais, taip pat - išreikalautais ROIK sistemos duomenimis apie pranešimų apie įvykį turinį. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindo padaryti kitokias išvadas nei padarytos pirmosios instancijos teismo. S. B. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, uždrausto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta objektyviais bylos duomenimis, kurie buvo pakankamai išsamiai ištirti pirmosios instancijos teisme.
Teismas sutinka, kad tiriant nurodyto įvykio aplinkybes galima apklausti ir daugiau asmenų, galbūt galinčių duoti parodymus apie su įvykiu susijusias aplinkybes, tačiau įrodinėjimo ribas apibrėžia įrodinėjimo dalykas ir jos neturi būti neaprėpiamai plačios bei vilkinančios procesą, jei tos pačios aplinkybės yra nustatytos kitais duomenimis.
Nustatytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas S. B. paskyrė tinkamą nuobaudą. Teismas įvertino ankstesnius daugkartinius asmens baustumus už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau konstatuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinis tos pačios rūšies pažeidimo padarymas per metus laiko. Pagrįstai įvertintas padarytų pažeidimų skaičius ir pobūdis, pažeidėjo asmenybė. Teismo vertinimu, paskiriant didesnes nei sankcijos vidurkiai pinigines baudas už padarytus pažeidimus, proporcingumo principas nepažeistas, o minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nėra per griežtas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad 2016 m. birželio 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netekinti S. B. atstovo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimą nepakeistą.