Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-72-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
1A-197-72-2011
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00162-2010-01
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis, Vytautas Norkūnas, Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
A. K., A. L.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos
Teisėja Laima Dumskienė Baudž. byla Nr. 1A-197-72/2011
Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00162-2010-01Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. Procesinio sprendimo kategorija2011 m. kovo 23 d.Panevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., BK 187 str. 3 d., BK 178 str. 1 d. ir nuteistas: pagal LR BK 178 str. 2 d. – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 187 str. 3 d. – trisdešimt parų arešto bausme, pagal BK 178 str. 1 d. – vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., bausmės pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., apėmimo būdu subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 178 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2008-10-28 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Priteista solidariai iš A. L. ir A. K. 325,00 Lt P. M. turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. L., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. ir A. L. nuteisti už tai, kad jie 2010-06-06 apie 20.30 val., kartu dalyvaudami, A. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) k., Utenos sen., Utenos r., P. M. priklausančioje sodyboje pro išardytą medinio garažo karkaso lentų sienos dalį įsibrovė į garažo patalpas, iš kur slapta pagrobė P. M. priklausantį turtą: aliumininę talpą, 50 Lt vertės, su 18 l benzino, 75 Lt vertės bei A. K. pavogė krūmuose, netoli nukentėjusiojo sodybos rastą vyrišką dviratį „Phanton“, 600 Lt vertės, padarydami nukentėjusiajam 725,00 Lt turtinę žalą bei tęsdami nusikalstamą veiką, išlaužę ūkinio pastato vartus, įsibrovė į pastato vidų, iš kur pasikėsino pagrobti P. M. priklausantį turtą: du aliumininės skardos rulonus, bendros 50 Lt vertės, aliumininį bidoną, 50 Lt vertės, dvi motociklų variklių galvutes, bendros 20 Lt vertės, dvi aliuminines šynas, bendros 40 Lt vertės, reduktorių, 50 Lt vertės, aliumininę ritę, 50 Lt vertės, 3 kg aliumininės vielos, 10 Lt vertės, pasikėsindami padaryti nukentėjusiajam 270 Lt turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pasirodžius sodybos šeimininkui iš įvykio vietos pabėgo bei įsibraudami į medinio ūkinio pastato patalpas sugadino svetimą turtą - išlaužė ūkinio pastato vartus, 200 Lt vertės, padarydami nukentėjusiajam P. M. 200 Lt turtinę žalą.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis 2010-06-08 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) k., Utenos sen., Utenos raj., metaliniu laužtuvu nukirtęs metalinį lyną, slapta pagrobė (duomenys neskelbtini) užtvankoje laikomą R. M. priklausantį dvivietį vandens dviratį, 1000 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam 1000 Lt turtinę žalą

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis A. K. prašo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad yra sunki ekonominė padėtis ir kad reikia mokėti paskolą. Prašo suteikti galimybę įrodyti, kad gali pasitaisyti ir daugiau nenusikalsti. Nori pradėti dirbti, mokėti paskolą ir grįžti pas artimus žmones. Labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau teigia nesutinkantis su jam paskirta, jo manymu, per griežta, bausme ir prašo ją sušvelninti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, A. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes bei jas tinkamai subendrino, todėl pagal apelianto prašymą sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ( BK 41 straipsnio 2 dalis).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas A. K. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė tris tyčines, baigtas nusikalstamas veikas (dvi iš jų – nusikaltimai nuosavybei, siekiant materialinės naudos), iš kurių viena įstatymo priskiriama apysunkių, viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai ir baudžiamąjį nusižengimą, į nustatytą ir pripažintą A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į nustatytą ir pripažintą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog P. M. turto vagystę ir turto sugadinimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tinkamai įvertino apelianto asmenybę: anksčiau teistas septynis kartus, tarp jų ir už tokių pat veikų – vagysčių padarymą, nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. K. R. M. turto vagystę įvykdė praėjus vos dviem dienoms po P. M. turto vagystės ir turto sugadinimo padarymo, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo apelianto didesnį pavojingumą visuomenei, jo nenorą taisytis ir laikytis įstatymais nustatytos tvarkos. A. K. asmenybę apibūdina ir tai, kad jis baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, pagal gyvenamąją vietą ir darbo vietas charakterizuojamas teigiamai, neįtrauktas į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitą. Teismas, įvertinęs A. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo padarytų veikų pavojingumą bei atsižvelgęs į tai, kad A. K. nusikalstamas veikas padarė turėdamas teistumą už tyčines veikas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl to jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.), pagrįstai jam už nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmes. Teisėjų kolegija mano, kad kitos bausmės rūšies už kiekvieną nusikalstamą veiką A. K. skirti nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, rodančius nenorą taisytis bei būti naudingu visuomenei, už inkriminuotus nusikaltimus atitinkamai paskyrė trejų metų šešių mėnesių (už LR BK 178 str. 2 d., t. y. P. M. turto vagystę) ir vienerių metų dešimties mėnesių (už LR BK 178 str. 1 d., t. y. R. M. turto vagystę) laisvės atėmimo bausmes, kurios yra nežymiai didesnės už straipsnių sankcijose numatytų šių bausmių vidurkius, o už baudžiamąjį nusižengimą paskyrė trisdešimties parų arešto bausmę, kuri yra nežymiai didesnė už įstatymo, numatyto už šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.). Teisėjų kolegija mano, kad A. K. už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžių švelninti nėra teisinio pagrindo. Teismas, bendrindamas tiek paskutiniu, tiek dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikė palankesnius apeliantui bausmių subendrinimo būdus, t. y. apėmimo ir dalinį, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta. Kaip minėtą, aplinkybę, kad A. K. dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, teismas jau įvertino skirdamas bausmę. Todėl dar kartą vertinti šią aplinkybę pagal apeliacinio skundo prašymą nėra pagrindo. A. K. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis moka paskolą, negali būti pagrindas jam švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, ši aplinkybė apeliantui buvo žinoma ir anksčiau, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Byloje nėra nustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. K. turėtų būti švelninama bausmė. Apeliantas nenurodė jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę skiriant bausmes ir parenkant jų rūšis bei nustatant bausmių trukmes. Atsižvelgusi į padarytų veikų pavojingumą, nuteistojo A. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, rodančias jo nenorą taisytis ir laikytis įstatymais nustatytos tvarkos, kolegija konstatuoja, jog jam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra tinkama siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei pasiekti bausmės tikslus, todėl nešvelnintina.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusVytautas NorkūnasArnoldas Šukaitis