- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-05
- Bylos Nr.
- 1-11-486/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijušas Jaglinskis
- Kaltinamasis
- V. G., P. B., R. L., Lietuvos Respublikos
- Civilinis ieškovas
- D. L.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., gim. 1987-04-25, Vilniuje, LR pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Satisė“ automobilių plovėju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2006-12-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo. Vadovaujantis LR BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d. atleistas,
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,
P. B., gim. 1989-11-19, Vilnius, a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010-12-03 Vilniaus mieste 1 apylinkės teisme ir nuteistas 6 MGL dydžio bauda pagal LR BK 178 str. 4 d., bauda sumokėta,
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, ir
RASA LOVKYTĖ, gim. 1988-04-21, Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. ir P. B., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jie, 2010-07-25, apie 17.00 val., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami tiesiogine tyčia, prie ežero, esančio šalia Kalvų sodų 2-osios gatvės, Vilniuje, po to, kai nuo V. G. vairuojamo automobilio sėdynės dingo D. L. rankinukas, kurio vertė 135 Lt bei kuriame buvo 45 Lt vertės sidabrinis auskaras, 100 Lt vertės penkių raktų rišulys bei 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas "Nokia 6085", ir nukentėjusiajai D. L. pareikalavus atiduoti rankinuką, V. G. ir P. B. sudavė kumščiu ne mažiau kaip po vieną smūgį į veidą nukentėjusiajai D. L. bei įsėdę į V. G. vairuojamą automobilį ir palikę nukentėjusiąją įvykio vietoje pasišalino su pagrobtu rankinuku, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą pagrobė D. L. turtą už 780 Lt. Šiais savo veiksmais V. G. ir P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio1 dalyje.
K. V. G. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai bei parodė, kad jis 2010 m. liepos mėnesį, datos tiksliai neatsimena, sėdėjo prie ežero, esančio Rokantiškių gatvėje, Vilniuje. Iš pradžių ten jis atvažiavo su T. A. automobiliu Mazda 323, o kitu automobiliu atvažiavo A. G. su vaikais ir P. B.. Vėliau atėjo ir R. L., kuri netoliese gyvena. P. susirašinėjo su jiems nepažįstama mergina ir sakė, kad atsiveš ją prie ežero. Nukentėjusioji tuo momentu buvo kažkur toliau, todėl jis su P. nuvažiavo atsivežti merginos. Po to jie visi prie ežero gėrė alų, degtinę. Kai pritrūko alkoholio, nuvažiavo į parduotuvę Dvarčionyse, kur dar nusipirko alkoholinių gėrimų. P. sėdėjo automobilio priekyje, nukentėjusioji gale. Nusipirkę alkoholio jie nuvažiavo prie kito ežero, kur žaidė su kamuoliu ir gėrė alkoholį. Po to nukentėjusioji pasigedo savo rankinuko ir pradėjo šaukti. Tuo metu T. A. girtas miegojo automobilyje. Nukentėjusioji ir R. L. pradėjo konfliktuoti, ir V. G., norėdamas apraminti nukentėjusiąją, trenkė jai į veidą kumščiu. K. V. G. teigė, kad daugiau niekas jos nemušė. Po smūgio nukentėjusioji iš pradžių sėdėjo ant žolės, o po to atsistojo ir nubėgo. Pasirodo, kad jos rankinukas gulėjo ant galinės sėdynės automobilyje, o V. G. ir P. B. su juo išvažiavo jo nepastebėję. R. L. tuo metu su jais jau nebuvo, nes ji išėjo namo pas dukrą. Po to, kai V. G. ir P. B. pastebėjo rankinuką, jiems kilo minčių jį grąžinti, tačiau bijojo, kad bus iškviesta policija, o jie visi girti, be vairuotojo pažymėjimo važinėjo automobiliu. Rankinuke buvo mobilus telefonas ir piniginė. Telefoną paėmė P. B., o rankinuką išmetė su pinigine, kurioje buvo elektroninis bilietas ir auskaras. Kaltinamasis nežino kodėl ikiteisminio tyrimo metu P. B. sakė, kad rankinuką jie norėjo pagrobti. Tikslo nuskriausti nukentėjusiąją D. L. ir pavogti nukentėjusios rankinuką nebuvo, nes jie patys turėjo pinigų, neprašė jos prisidėti prie alkoholio pirkimo. Be to, pati nukentėjusioji buvo išgėrusi, kai atvažiavo pas juos. Kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiosios pateiktą 2780 Lt civilinį ieškinį, nes jis dirba.
K. P. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai bei palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 180-184). Kaltinamasis parodė, kad jam visą savaitę prieš įvykį skambino nukentėjusioji D. L., kurios jis niekad iki to nematė. Įvykio dieną ji pasiūlė susitikti ir jis sutiko. Kai jie buvo prie ežero, V. G. pasakė, kad nori pavogti telefoną iš nukentėjusios, o P. B. jį atkalbinėjo. R. L. tame pokalbyje dėl telefono pagrobimo nedalyvavo. Po to R. L. susibarė su D. L. todėl, kad nukentėjusioji įtarė ją pavogus jos telefoną. Jis matė kaip V. G. sudavė nukentėjusiajai vieną kartą. Po to P. B. rankinuką rado savo automobilyje ir jame rastą telefoną pasiliko naudotis. Kaltinamasis nematė, kad kas nors iš kaltinamųjų paimtų nukentėjusios D. L. rankinuką ir padėtų į automobilį.
K. R. L. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos veikos nepripažino bei parodė, kad ji 2010 m. vasarą buvo pas seserį Pupų g. 1, Vilniuje. V. G. jai parašė SMS žinutę ir pakvietė prie ežero Rokantiškių g., Vilniuje. Ji atėjo su dukra, kadangi jos buvo netoliese. Prie ežero buvo P. B., V. G., T. A.. V. G. buvo atvažiavęs su automobliu. P. su kažkuo susirašinėjo SMS žinutėmis ir paskui pasiūlė atsivesti prie ežero nepažįstamą merginą. Tada tos merginos atsivežti ir nuvažiavo P. su V. G.. Po to visi gėrė alkoholį, taip pat ir nukentėjusioji. Kai pritrūko alkoholio jie visi nuvažiavo su V. G. automobiliu į parduotuvę, esančią Dvarčionyse. Tada nusprendė važiuoti prie kito ežero, tačiau nenuvažiavę sustojo laukuose. Ji, P., T., V. G. ir nukentėjusioji žaidė kamuoliu, gėrė alkoholį, o T. A. girtas miegojo automobilyje. Paskui nei iš šio, nei iš to nukentėjusioji pradėjo juos klausinėti kur jos daiktai, nes dingo jos rankinukas. Nukentėjusioji visiems reiškė pretenzijas dėl rankinuko. Tada R. L. ir nuėjo namo dukros pažiūrėti. Kaltinamoji nematė, ar kas sudavė nukentėjusiajai ir pokalbio apie tai, kad reikia pavogti telefoną, negirdėjo. Kaltinamoji teigia, kad jokio tikslo apiplėšti nukentėjusiąją nebuvo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji gyvena bute, Šv(duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena jos motina, brolis, brolio mergina J. D.. Pasak D. L. viskas prasidėjo nuo to, kad šeima gavo didelę sąskaitą už telefoną, kuris priklausė jos motinai. D. L. nusprendė pasiaiškinti, kam Julia rašo kitiems vyrams žinutes, jeigu draugauja su jos broliu. Jos motina paskambino į P. B. telefoną ir atsiliepė vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo P.. P. P. parašė D. L. žinutę, „gal nori susipažinti“, pasiūlė susitikti. Ji sutiko, paėmė rankinuką ir mobilųjį telefoną, kaip visuomet pasakė motinai, kur ji bus ir išėjo. Jos atvažiavo V. G. ir P. B., su kuriais nuvažiavo prie ežero. Nukentėjusioji pradėjo klausinėti P. B., ar jis pažįsta J. D., jis atsakė, kad ne. Tada ji parodė žinutes, kurios buvo rašytos J. T. P. norėjo atimti jos telefoną, bet nukentėjusioji neleido. Paskui jis prisipažino, kad pažįsta J.ir pasiūlė prisijungti prie jo kompanijos. Ji išgėrė gal vieną taurelę ir nuėjo išsimaudyti, rankinę palikusi krante, prie kompanijos. Grįžusi paimti rankinuko toje vietoje, kur jį paliko, rankinuko jau nerado. Nukentėjusioji pradėjo šaukti, kur rankinė, tada R. ją atidavė, išvyniodama ją iš paklodės. Paskui P. B. pasisiūlė ją parvežti namo, nes jis žinojo, kur ji gyvena. Ji įsėdo į automobilį, kuriame važiavo visi penkiese. Tuo metu rankinė buvo jos rankose. Tačiau jie nuvažiavo į parduotuvę alkoholio, o paskui pasuko kitu keliu ir sustojo. Rankinę nukentėjusioji paliko ant galinės automobilio sėdynės, kadangi nuėjo žaisti kamuoliu. Automobilio durys buvo atidarytos. Nukentėjusioji matė kaip R. nuėjo prie automobilio ir kažką metė. D. L. pagalvojo, kad jos rankinę. Kai nuėjo pažiūrėti, rankinės jau nebuvo automobilyje. D. L. pradėjo šaukti „atiduok“, pastūmė R. L., o ji pastūmė ją. J. R. L. neleido pažiūrėti, kur dingo iš automobilio rankinė. Kai D. L. pradėjo stipriau šaukti, atbėgo V. G., trenkė jai į veidą kelis kartus kumščiu. Po to ir P. B. sudavė smūgį į kairę veido pusę ir ji pargriuvo. Po to jie įsėdo į automobilį ir išvažiavo. D. L. nuo smūgių buvo truputį praradusi sąmonę. Pro šalį ėjusi mergaitė padėjo jai atsisėsti ir ji nuėjo namo. Nukentėjusioji į medicininę apžiūrą dėl sumušimų nesikreipė ir prašo tenkinti civilinį ieškinį.
Liudytoja E. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji D. L. yra jos dukra. D. norėjo išsiaiškinti incidentus su telefonu, t. y. kas rašė žinutes į liudytojos mobilų telefoną Nokia Nr. 868791054 jos sūnaus draugei J. D., kuri gyvena kartu su jais, ir iš kur tokia didelė sąskaita už telefoną. E. L. paskambino numeriu iš telefono ir atsiliepė kažkoks vyriškis. D. susitarė su juo susitikti prie ežero. K. D. grįžo namo, ji nieko nepaaiškino, negalėjo net kalbėti, tik pasakė, kad dingo rankinukas ir telefonas. Namo grįžo basa, suknelė buvo suplėšyta. Buvo blaivi, tačiau matėsi sužalojimų ties akim.
Liudytojas A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis su P. B. yra kaimynai. Įvykio dieną jis nuvažiavo su vaikais ir P. B. prie ežero, Rokantiškių g., Vilniuje. Prie ežero buvo pažįstamas S., dar mergina ir vyras. A. G. nusimaudė ir vėliau su vaikais išvažiavo, o toji kompanija pasiliko. Vėliau jis sutiko S., kuris pasiūlė jam iškeisti savo du telefonus „Nokia“ ir „Samsung“ į vieną „Nokia N63“. Liudytojas sutiko, kadangi vienas augina 4 vaikus, o pinigų nėra. Kai jį iškvietė į policiją, sužinojo, kad telefonas buvo vogtas.
Liudytojas T. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta kaltinamuosius, o nukentėjusiosios nepažįsta. Įvykio dieną, datos neprisimena, jis su Pavelu, R., V. ir O. gėrė alkoholį prie ežero, maudėsi. P. prie ežero su kažkuo visą laiką susirašinėjo, o paskui atsivedė merginą – D. L.. Jokio konflikto liudytojas nematė, buvo girtas, todėl užmigo, o atsibudo jau savo namų kieme.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, liudytojų parodymų, V. G. ir P. B. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, turintys reikšmės nuskalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kur nukentėjusioji D. L. parodė vietą prie kapinių, kur ją pasitiko P. B. (1 tomas, b.l. 31-33) ir kokiu būdu iš jos buvo pagrobta rankinė ir atlikti smurtiniai veiksmai prie V. G. vairuojamo automobilio (1 tomas, b.l. 34-36);
- asmens parodymo atpažinti protokolas, kur nukentėjusioji D. L. atpažino V. G. kaip vaikiną, panašų į tą, kuris 2010-07-25 buvo kartu su P. B. ir vairavo raudonos spalvos automobilį bei pirmas sudavė jai į veidą (1 tomas, b.l. 110-112);
- asmens parodymo atpažinti protokolas, kur nukentėjusioji D. L. atpažino P. B. kaip vaikiną, su kurio susitiko norėdama išsiaiškinti kas rašė SMS žinutes, kuris pristatė vardu P. bei sudavė jai vieną kartą (1 tomas, b.l. 171-173);
- asmens parodymo atpažinti protokolas, kur nukentėjusioji D. L. atpažino R. L. kaip merginą, kuri buvo prie ežero 2010-07-25 ir iš pradžių laikė jos rankinę už nugaros, po to atidavė, o kai grįžo iš parduotuvės ir buvo sustoję žaisti kamuoliu, permetė jos rankinę nuo galinės sėdynės į priekį. (2 tomas, b.l. 9-11);
- daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kur A. G. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną "NOKIA 6085", IMEI 358630012017564, kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Apžiūros metu nustatyta, kad telefonas atlenkiamas, su dviem ekranais. Išorinis (mažesnis) ekranas suskaldytas. (1 tomas, b.l. 85);
- mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 86-87). Mobiliojo ryšio telefonas "NOKIA 6085", IMEI 358630012017564, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti grąžintas nukentėjusiajai D. L., kuri pažadėjo saugoti iki bylos iš sprendimo teisme. (1 tomas, b.l. 88).
Kaltinamieji prisipažįsta įvykdę nusikalstamą veiką, jų parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes bei pagrįsti byloje surinktais įrodymais.
Tokiu būdų įvertinus kaltinamųjų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, parodymų patikrinimo vietoje protokolus, atpažinimo protokolus, teismo nuomone, V. G. ir P. B. kaltė , įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta visiškai.
Baužiamajame įstatyme bendrininkavimas apibūdinamas, kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimo valinį turinį sudaro: noras bendrininko veikti kartu su kitais bendrininkais ir siekimas sujungti savo nusikalstamas pastangas su kitų asmenų veikia, kurie dalyvauja tame pačiame nusikaltime; bendro nusikalstamo rezultato siekimas ar sąmoningas leidimas tokiam rezultatui atsirasti. Susitarimas tarp bendrininkų iš anksto ar nusikaltimo darymo metu sujungia juos, sutvirtina pasiryžimą daryti, tęsti bendrą nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra įmanomas ten, kur yra vienodai suvokiamas veikos, jos pasekmių bendrumas. Ir bendrininkavimo nėra ten, kur nusikalstamas rezultatas atsirado dėl neatsargiai besielgiančių asmenų veiksmų. Bendrame vykdyme kiekvienas dalyvis yra lygiavertis partneris, nuo kurio kiekvieno priklauso bendras sprendimas ir apsisprendimas padaryti nusikaltimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju tarp kaltinamųjų išankstinio konkretaus susitarimo pagroti turtą nebuvo, nes rankinė ir mobiliojo ryšio telefonas buvo pastebėti tik po to, kai nukentėjusioji atvyko prie ežero ir prisijungė prie kaltinamųjų su kompanija. Taip pat tarp kaltinamųjų nebuvo bendro noro veikti kartu, sujungti savo nusikalstamas pastangas ir bendro nusikalstamo rezultato siekimo. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, katinamųjų veiksmų pagal LR 25 str. 2 d. kvalifikuoti negalima.
Teismo posėdyje V. G. neneigė, kad sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą, ką patvirtina ir pačios nukentėjusiosios parodymai, akistatų protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Taip pat, kad nukentėjusioji buvo sužalota patvirtino liudytoja, jos motina, E. L.. Todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą plėšimą, įrodyta visiškai.
Paties kaltinamojo P. B. pripažinimas, taip pat asmens parodymo atpažinti protokolas, daiktų apžiūros protokolai, kitų kaltinamųjų, nukentėjusios parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad kaltinamojo P. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą plėšimą, įrodyta visiškai. Nors P. B. neneigė įvykdęs nusikaltimo, tačiau parodė, kad tiksliai neatsimena ar įvykio metu sudavė nukentėjusiajai. Tokia P. B. versija visiškai paneigta nukentėjusiosios D. L. parodymais, kuri kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtai parodė, kad P. B. jai sudavė smūgį į kairę veido pusę. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo.
P. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi turto užvaldymo procese, siekiant išlaikyti grobiamą turtą, kuris buvo automobilyje, buvo naudojamas fizinis smurtas bei neleidžiama prie jo prieiti turto savininkei, o panaudojus smurtą išvažiuojant ir paliekant nukentusiąją sužalotą
Šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaltinimas ir R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. dėl to, kad ji, 2010-07-25, apie 17.00 val., veikdama bendrininkų grupėje kartu su P. B. ir V. G., prie ežero, esančio šalia Kalvų sodų 2-osios gatvės, Vilniuje, nuo V. G. vairuojamo automobilio sėdynės paėmė D. L. rankinuką, kurio vertė 135 Lt bei kuriame buvo 45 Lt vertės sidabrinis auskaras, 100 Lt vertės penkių raktų ryšulys bei 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas "Nokia 6085", ir nukentėjusiajai D. L. pareikalavus atiduoti rankinuką, atsisakė jį grąžinti, po ko V. G. sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą nukentėjusiajai D. L., o P. B. taip pat dar sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą nukentėjusiajai D. L. bei įsėdę į V. G. vairuojamą automobilį ir palikę nukentėjusiąją įvykio vietoje pasišalino su pagrobtu rankinuku, tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje panaudodami fizinį smurtą pagrobė D. L. turtą už 780 Lt.
K. R. L. dėl jai inkriminuojamos veikos kalta neprisipažino. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu nei karto nukentėjusioji nėra paminėjusi, kad R. L. būtų jai grasinusi, primušusi, ar sakiusi, kad nori atimti rankinę, klaususi, kiek tu turi pinigų, kai važiavo pirkti alkoholio. Iš bylos medžiagos ir kitų kaltinamųjų parodymų matyti, kad kaltinamoji R. L. nedalyvavo jokiame pokalbyje dėl telefono vagystės ir namo išėjo ankščiau už kitus. Nors nukentėjusioji nurodo, jog ji matė, kad R. L. kažką permetė į automobilio galą, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad kaltinamoji dalyvavo rankinuko plėšime. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės vertinamos kaltinamosios naudai ir į tai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų arba kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių R. L. kaltę, teismas mano, kad kaltinamoji turi būti išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamųjų asmenybes.
V. G. nusikaltimas, numatytas LR BK 180 str. 1 d. įvykdytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Vykdydamas nusikaltimą kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepadėjo greičiau nustatyti įvykio aplinkybių, nuolat keitė parodymus. Vertinant visus bylos duomenis, galima teigti, kad jis buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius. Anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius LR BK 93 str.
Atsižvelgiant į tai, kad V. G. anksčiau buvo teistas, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, yra baustas administracine tvarka, šiuo metu dirba, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas mano, kad tikslinga skirti jam griežčiausią LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, jos vykdymą atidedant, nes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės (LR BK 75 str.).
K. P. B. iki šio nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, buvo baustas administracinėmis nuobaudomis. Katinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 180 str. 1 d. įvykdytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad P. B. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jam skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, jos vykdymą atidedant.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam V. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p.; 1 tomas, b. l. 124-125).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam P. B. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p.; 1 tomas, b.l. 187).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajai R. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p.; 2 tomas, b. l. 33-34).
Byloje nukentėjusioji D. L. pareiškė 2780 Lt civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai padarytą 780 Lt turtinę žalą ir 2000 Lt neturtinę žalą (1 tomas, b.l. 47). Atsižvelgiant į tai, kad pagal UAB „Omnitel“ pranešime nurodoma, kad pagrobto telefono vertė 2008-10-28 buvo 399 Lt (1 bylos tomas, b.l. 46), todėl tikslinga priteisti nukentėjusiajai 399 Lt už telefoną, 45 Lt už prarastą sidabrinį auskarą, 135 Lt už pagrobtą rankinę bei 100 Lt už raktų ryšulį, t. y. iš viso priteisti 679 Lt turtinei žalei atlyginti. Nustatant D. L. priteistinos žalos dydį atsižvelgtina, į tai, jog turtas buvo pagrobtas panaudojant fizinį smurtą; po padaryto nusikaltimo nukentėjusioji nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, į medicininę apžiūrą dėl sumušimų nesikreipė, tačiau dėl įvykio jai buvo sukeltas skausmas, dvasinis sukrėtimas ir sukelti kiti nepatogumai, todėl įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jog 2000 Lt neturtinės žalos dydis būtų neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl mažintinas iki 1000 Lt (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 302-305 str., 308 str. teismas,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, veiką perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies, ir nuteisti 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, V. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį:
be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;iki 2012-12-05 atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą.
Bausmės pradžią V. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
P. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, veiką perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies, ir nuteisti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, P. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį:
be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;iki 2012-12-05 atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą.
Bausmės pradžią P. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti P. B. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
R. L. pagal iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti solidariai iš V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. B. (duomenys neskelbtini) D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 680 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt litų) turinei žalai atlygini ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą.