Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, nuosprendžiu A. D. priteista iš A. K. 3131 Lt turtinės žalos atlyginimui, A. D. 50 000 lt neturtinės žalos atlyginimui, Valstybinei ligonių kasai 15783,82 žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 7 d., apie 15 val., duomenys neskelbtini, V. D. priklausančioje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš nepilnametę A. D. , suduodamas ne mažiau keturis smūgius į veidą ir kitas kūno vietas, padarė galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas veide, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimus lūpose, kraujosruvas dešinėje blauzdoje, žaizdą ir nubrozdinimą makšties prieangyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nepilnamete A. D. prieš jos valią.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodė, kad teismas šališkai, neteisingai, neteisėtai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, priėmė neteisėtą nuosprendį. Apelianto nuomone, teismas padarė šiuos pažeidimus: 1) nepaisydamas bylų nagrinėjimo rungimosi principo, nesuteikė galimybės gynybai teikti jį ginančius įrodymus, netenkino nė vieno gynybos prašymo (dėl nukentėjusiosios medicininių dokumentų išreikalavimo, ekspertizės paskyrimo, įvykyje dalyvavusio M. J. apklausos); 2) 2008 m. vasario 26 d. nutartyje pakeisti kardomąją priemonę į suėmimą nurodydamas, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 3 d., išreiškė savo išankstinę nuomonę; 3) nepašalino specialisto išvados prieštaravimų, nes liudytoja I. I. teismui parodė, jog mergystės plėvė galėjo plyšti ir ne tuo metu, kai įvyko įvykis; 4) neapžiūrėjo daiktinių įrodymų, 5) neteisingai priteisė 50000 lt neturtinės žalos, nes šis žalos dydis visai nevertintas, netikrintas remiantis medicininiais dokumentais; 6) nepagrįstai pripažino apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes dėl alkoholio vartojimo jis nesijautė apsvaigęs ir tai neturėjo įtakos apsisprendimui; 7) skirdamas laisvės atėmimo bausmę, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 ir 2 d., 54 str. 2 d. Apeliantas A. K. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Teismo posėdyje nuteistojo A. K. gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai jį pagrindė nukentėjusiosios A. D. , liudytojų A. D. , D. J. , V. J. , V. P. , R. P. , A. K. , I. I. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. K. lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja A. D. prieš jos valią. Nukentėjusioji A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos. Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (b. l. 156) nukentėjusioji A. D. parodė, kad sekančią dieną po jos gimtadienio apie 15 val. atėjęs A. K. nusinešė ją už ūkinio pastato ant šiaudų, pagavo ją bandžiusią bėgti, trenkė kumščiu į veidą, nuplėšė drabužius, numovė kelnaites, viršutinius rūbus pakėlė į viršų, sakė, kad tylėtų, kitaip užmuš, sakė, kad šaunu, kad jis bus pirmas jos vyras, iš viso sudavė apie penkis smūgius, užgulęs atliko lytinį aktą. Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 53,54). Nuteistasis A. K. lytinių santykių su A. D. fakto neneigia, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme tvirtino, kad nenaudojo prieš nukentėjusiąją jokio fizinio smurto, nors ji ir sakė, kad nenori lytiškai santykiauti, ji nesipriešino, nesimuistė, nešaukė, jis nukentėjusiosios „ne“ suprato kaip sutikimą. Nuteistasis taip pat teigia nežinojęs, kad nukentėjusi nepilnametė ( b.l. 155). Šie nuteistojo A. K. parodymai paneigiami liudytojo D. J. parodymais, kuris parodė, kad po to, kai A. D. jam telefonu pasakė, kad A. K. ją išprievartavo, nuėjęs pas ją jis rado ją šoko būsenoje, išsigandusią, suveltais plaukais, įplėšta palaidine (b.l. 158). Liudytoja V. J. , mačiusi nukentėjusiąją iš karto po minėto pokalbio telefonu, patvirtino, kad A. D. pasakiusi, kad A. K. ją išprievartavo, ji buvo išsigandusi, kairysis skruostas raudonas, plaukai suvelti, sumušta lūpa, rūbai apdraskyti, palaidinės saga prasegta (b. l. 159). Liudytojas V. P. parodė, kad įvykio metu buvo pas R. P. namuose, po A. D. pokalbio telefonu su D. J. kartu su A. K. pas ją nuėjęs rado ją sumuštu kairiuoju skruostu, netvarkingais rūbais, sušiauštais plaukais, vedant ją pas P., ji pasakiusi, kad A. K. ją išprievartavo (b.l. 159, 160). Liudytoja A. K. , dirbanti Kelmės policijos komisariate tyrėja, parodė, kad 2007-04-07 kartu su tyrėju buvo įvykio vietoje, nukentėjusioji A. D. buvo labai susijaudinusi, plaukuose daug šiaudų, vienas skruostas sutinęs labiau, negu kitas (b.l. 182). Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 666/07(04) (b.l. 19,20) nustatyti sužalojimai - A. D. mergystės plėvės šviežias įplėšimas, atitinkantis užduotyje nurodytą laiką, galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva veide, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimai lūpose, kraujosruva dešinėje blauzdoje, žaizda ir nubrozdinimas makšties prieangyje patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojų aiškinamas įvykio aplinkybes. Liudytojai D. J. , V. P. , R. P. patvirtino, kad švenčiant A. D. gimtadienį, kuriame dalyvavo ir A. K. , nukentėjusioji buvo sveikinama su septynioliktuoju gimtadieniu, tiek pat kartų buvo kilnojama, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad asmuo, buvęs gimtadienyje, turėjo ir galėjo žinoti, kad A. D. yra septyniolikos metų, t.y. nepilnametė. Kelmės rajono apylinkės teismas pagrįstai A. K. parodymus dėl smurto nenaudojimo bei nukentėjusiosios amžiaus nežinojimo įvertino kaip jo siekimą išvengti atsakomybės.

Įvertinus aukščiau nurodytus ir kitus apylinkės teismo ištirtus įrodymus, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl A. K. kaltės išžaginus nepilnametę A. D. .

Apeliaciniame skunde apelianto nurodyti argumentai, kad pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nepilnai ir neobjektyviai, nepaisė bylų nagrinėjimo rungimosi principo, nesuteikė galimybės gynybai teikti jį ginančius įrodymus, netenkino nė vieno gynybos prašymo, nepagrįsti. Teisiamojo posėdžio 2008 m. sausio 31 d. metu kaltinamojo gynėja adv. A.Žukienė pateikė prašymą į posėdį iškviesti D. K. , pareigūnus A. K. ir L. V. , med. ekspertą A.Kerežį, I. I. . Teismas nutarė prašymą tenkinti iš dalies ir į sekantį posėdį iškviesti liudytojus A. K. ir I. I. . Sekančio teisiamojo posėdžio 2008 m. vasario 26 d. metu kaltinamojo gynėjai paprašius apklausti D. K. , teismas šį prašymą patenkino. To paties posėdžio metu pareikštas prašymas dėl nukentėjusiosios medicininės kortelės išreikalavimo buvo pagrįstai atmestas. Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nutarties aprašomojoje dalyje nėra nurodyta, kad A. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 3 d., kaip teigiama nuteistojo skunde, minėtoje nutartyje teismas pasisakė apie A. K. kaltinimą pagal šį Lietuvos Respublikos BK straipsnį. Nuteistojo skundo tvirtinimas apie liudytojos I. I. teiginį, jog mergystės plėvės įplyšimai galėjo būti padaryti ne tuo metu, kai įvyko įvykis, paneigiami bylos medžiaga, nes nei ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 65), nei apklausos teisme metu (b.l. 183) nėra užfiksuota tokių liudytojos I. I. parodymų. Pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo nebuvo pareikšta. Nuteistojo A. K. skunde išdėstyti teiginiai apie marškinėlių, kaip daiktinio įrodymo nepateikimą prieštarauja bylos medžiagai, nes Daiktų pateikimo protokole (b. l. 41), kuriame A. K. pasirašė, užfiksuota, kad A. K. pateikė šiuos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: striukę, kelnes, marškinėlius, trumpikes. Šių daiktų apžiūra užfiksuota Daiktų apžiūros protokole (b.l. 42,43). Teisiamojo posėdžio metu 2008 m. vasario 26 d. buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo dokumentai, turintys reikšmės bylai, tarp jų – daiktų apžiūros protokolas, bylos lapai Nr. 42-43, bei fotolentelės, bylos lapai Nr. 44-46, bylos nagrinėjimo teisme dalyviai neprašė apžiūrėti pačių daiktinių įrodymų, todėl teismas šiuo atveju nepažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų ištyrimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, A. K. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., padarymu pilnai įrodyta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Kelmės raj. apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendį.

Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta sunkinanti aplinkybė apibūdinama kaip veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip matosi iš bylos medžiagos, apeliantas dieną prieš nusikaltimo padarymą nukentėjusiosios gimtadienio metu vartojo alkoholinius gėrimus, nusikaltimo padarymo dieną pas A. D. vėl vartojo alkoholinius gėrimus, pats A. K. jo apklausos pirmos instancijos teisme metu parodė, kad buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 155), šią aplinkybę patvirtina pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, kuriame A. K. 2007-04-07 16 val. 45 min. nustatytas 1,45 promilių girtumas. Prievartinis lytinio akto atlikimas tenkinat žemus fiziologinius poreikius leidžia daryti išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtaką nusikaltimo padarymui, nors nuteistasis tai ir neigia. Šios įtakos buvimą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Remdamasi visuma išdėstytų įrodymų kolegija konstatuoja, kad apeliantui pagrįstai taikyta Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kitos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, reikšmingos bausmės dydžiui nustatyti, yra: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis; padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai; nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė. Nuteistasis A. K. padarė nusikalstamą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Resbublikos BK 11 str.) Baudžiamajame įstatyme už šios veikos padarymą numatyta tik griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Baudžiamosios teisės teorijoje sankcijos griežtumas rodo šios veikos didesnį pavojingumą bei įstatymų leidėjo siekį apsaugoti visuomenėje labiau vertinamas vertybes nuo nusikalstamų veikų. Nors A. K. nėra teistas, Kražių seniūnija dėl jo elgesio ir gyvenimo būdo nusiskundimų neturi, tačiau jis nedirba, padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatitaisomas pasekmes. Visuma šių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė, duoda pagrindą tvirtinti, kad apeliantui paskirta mažesnė negu sankcijos vidurkis bausmė, esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nėra aiškiai per griežta.

Apeliantas ginčija ir iš jo nukentėjusiosios A. D. naudai priteistos neturtinės žalos dydį, nes, pasak nuteistojo, šis žalos dydis nevertintas, netikrintas remiantis medicininiais dokumentais. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio antroje dalyje pažymėta, jog nusikaltimu padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nurodyta, kad spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas remiasi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 666/07(04) (b.l. 20) konstatuotas A. D. išsivystęs potrauminis stresas. VĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad A. D. dėl potrauminio streso sutrikimo nuo 2007 m. gegužės 14 d. iki 2007 m. birželio 5 d. gydyta sanatorijoje “Palangos Gintaras” psichosomatinaime skyriuje, 2007-06-08 ryte prasidėjo traukulių epizodas, nustatyta epilepsija, pradėtas gydymas sedatyvinais ir prieštrauminais vaistais. Pati nukentėjusioji 2008 m. sausio 31 d. vykusiame teismo posėdyje parodė, kad dėl A. K. veiksmų patyrė psichologinę traumą, po įvykio susirgo epilepsija, pastoviai jaučia baimę, negali bendrauti su vyriškos lyties atstovais (b.l. 156). Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. D. paaiškino, kad po šio įvykio nukentėjusioji niekur nebenori eiti, būna namuose, jai reikalinga psichologo pagalba. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes bei tai, kad dėl nusikaltimo patirtas sukrėtimas akivaizdžiai turi įtakos jos tolesniam gyvenimui, 50 000 Lt suma yra adekvati padarytai neturtinei žalai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.