Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-05-18 · Civilinė byla Nr. 2A-565-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-18
Bylos Nr.
2A-565-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas
D. Ž.
Atsakovas
N. M.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-565/07Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1, 44.5.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Sigitai Dapkutei,dalyvaujant ieškovui D. Ž. ,atsakovės atstovei adv. Aušrai Bračiulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei N. M. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D.Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės N. M. eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą - 845,11 Lt, 5 % (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad 2005-11-03 eismo įvykio metu susidūrė ieškovo ir atsakovės automobiliai. Atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija ieškovui sumokėjo draudimo išmoką - 846 Lt. Automobilio remontas ieškovui kainavo 1 594,11 Lt. Ieškovas nurodė, kad suremontuoti automobilį galėjo tik panaudodamas naujas detales, kito būdo nebuvo, nes nėra reikiamų dėvėtų detalių. Ieškovas automobilio remonto metu negalėjo naudotis savo automobiliu, todėl už transporto paslaugas turėjo sumokėti transporto paslaugas teikiantiems asmenims, iš viso- 97 Lt. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės automobilio remonto metu pakeistų naujų detalių ir remonto darbų kainos bei draudimo išmokos skirtumą ir laikotarpio, kol ieškovo automobilis buvo remontuojamas, transporto išlaidas, iš viso - 845,11 Lt.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006-07-21 preliminariu sprendimu visiškai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės žalos atlyginimą- 845,11 Lt, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą- 845,11 Lt nuo 2006-02-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo).

Atsiliepimas

Atsakovė N.M. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašydama atmesti ieškinį. Nurodė, kad šioje byloje ji negali būti atsakove, nes eismo įvykio dieną jos civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė - AB „Lietuvos draudimas“. Esant draudiminiam įvykiui, draudikas privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Atsakovė nurodė, kad ieškovo automobilio remontas netikslingas, be to, ieškovas nederino automobilio remonto nei su atsakove, nei su draudiku.

Ieškovas D.Ž. atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 26.4 p. nuostatas jo automobilis nebuvo sunaikintas, nes apskaičiuota automobilio atstatymo vertė buvo mažesnė už transporto priemonės vardinę rinkos vertę prieš apgadinimą. Atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, todėl ji turinti būti atsakovė. Draudimo bendrovė atlygino žalą tiek, kiek buvo įsipareigojusi atsakovei pagal sutartį, t. y. savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Jo automobilio remontas buvo tikslingas, todėl atsakovė privalanti atlyginti skirtumą tarp jo patirtos žalos ir draudimo bendrovės išmokos.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu panaikino 2006-07-21 preliminarų sprendimą. Atmetė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Teismas nurodė, kad eismo įvykis, įvyko galiojant atsakovės ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutarčiai, todėl draudėjos (atsakovės) turtinis interesas buvo apdraustas. Teismas sprendė, kad pagal atsakovės sudarytos Civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatas bet kokią ieškovo turtui ar asmeniui eismo įvykio metu dėl atsakovės kaltės padarytą žalą privalėjo atlyginti draudikas - AB „Lietuvos draudimas“, ieškovo patirtų nuostolių suma neviršijo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nurodytų sumų. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.254 str. 2 d. nuostatas atsakovė privalėtų atlyginti ieškovui draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą tik tuo atveju, jeigu tam tikros rūšies ieškovo nuostolių, atsiradusių kaip eismo įvykio pasekmė, pagal įstatymą ar pagal draudimo sutarties nuostatas neprivalėtų atlyginti draudikas. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atsirasti atsakovės tiesioginei pareigai atlyginti ieškovui padarytus nuostolius. Ieškovo nurodyti nuostolių dėl transporto priemonės apgadinimo ar sunaikinimo dydžio nustatymo metodikų skirtumai, esantys atitinkamuose teisės aktuose, nepanaikina draudimo įmonės, apdraudusios transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę, pareigos atlyginti visus įrodymais pagrįstus dėl teismo įvykio nukentėjusio asmens nuostolius.

Šalies argumentai

Ieškovas D.Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą priteisiant iš atsakovės 845,11 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino CK 6.254 str. 2 d., todėl atsakovė turi atlyginti tą žalos dalį, kurios neatlygina draudimas.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad draudimo įmonė turi skaičiuoti žalą remdamasi 2000-04-17/ 2000-04-14 susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu, nes būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarime yra nurodyta, kad jis reglamentuoja išmokas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, todėl draudikas savo išmokas skaičiavo teisingai.

Turėjo būti atlyginta visa žala, nes automobilio remontas – tikslingas pagal minėto nutarimo nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovė N.M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas. Teismas pagrįstai sprendė, kad nenustatyti pagrindai atsirasti atsakovės tiesioginei prievolei atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, todėl ieškinį atmetė.

Ieškovas be pagrindo nori pagerinti savo turėtą turtą, nes automobilio rinkos vertė eismo įvykio dienai buvo 1 300 Lt, o jis buvo suremontuotas naujomis detalėmis už 1 594,11 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad autoįvykio, įvykusio 2005-11-03, metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis AUDI 80, 1986 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykio kaltininke pripažinta atsakovė (b.l.3). Pastaroji įvykio metu buvo apdraudusi civilinę atsakomybę automobiliui (duomenys neskelbtini) Valst.Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 42-44), kuris ieškovui atlygino autoįvykio metu padarytus nuostolius – išmokėjo 846 Lt draudimo išmoką (b.l. 8). Ieškovas automobilį suremontavo už 1594,11 Lt. Prašo iš ieškovės priteisti skirtumą tarp automobilio remonto vertės ir išmokėtos draudimo išmokos – 748,11 Lt, o kadangi automobilio remonto metu negalėjo naudotis automobiliu, todėl turėjo transporto išlaidų 97 Lt, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovės. Savo reikalavimą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo Nr. 27, 2000 m. birželio 16 d. 18 p., bei LR Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymo 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 26.4 punktu.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo priimtu sprendimu ieškovo ieškinį atmesti. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė, esant apdraustai civilinei atsakomybei, visas savo prievoles dėl žalos padarymo autoįvykio metu perleido draudimo bendrovei ir nagrinėjamu atveju įvykio metu padarytos žalos dydžiui neviršijus draudimo išmokų, neprivalo ieškovui atlyginti jo nurodytos žalos. Šis principas yra įtvirtintas LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatuose, tokią taisyklę yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodydamas, kad draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis (Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis) 2006-04-11 nutartis 3K-7-115/2006. Būtent apie tokį nuostolių atlyginimą nurodoma ir apelianto cituojamame Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2000 m. birželio 16 d. 13 p. Nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodyta patirta žala tokius kriterijus atitinka, ji akivaizdžiai mažesnę, negu draudimo išmoką nurodyta draudimo sutartyje, tokiu būdu atsakovei, kurios civilinę atsakomybė buvo apdrausta, neatsirado pareiga atlyginti tos materialinės žalos dalies, kurios neatlygino draudimo kompanija.

Apelianto nurodytas motyvas, kad asmeniui privalo būti atlyginta visa žala, nes visiškų nuostolių atlyginimo principas įtvirtintas įstatymo normose, yra teisingas. Pagal CK 6.251 straipsnio nuostatas padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Tai reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius žalos, tačiau tai nereiškia, kad asmuo gali praturtėti kito asmens sąskaita tokį praturtėjimą įvardindamas kaip nuostolius. Automobilio techninės apžiūros akte (b.l. 26) yra nurodyta automobilio vertė įvykio dienai, kuri yra 1300 Lt. Ieškovui reikalaujant vien už automobilio remontą 1594,11 Lt, t.y. didesnės sumos, negu buvo automobilio vertė iki įvykio, jis siekia pagerinti automobilį atsakovės sąskaita.

Atmestinas apelianto motyvas, jog jo automobilio remontas buvo tikslingas. Automobilio techninės apžiūros akto 3 p. nurodyta, kad transporto priemonė laikoma sugadinta, jeigu jos remonto kaina viršija 75 procentus transporto priemonės rinkos kainos draudiminio įvykio metu. Tame pačiame akte nurodyta automobilio rinkos vertė įvykio dienai – 1300 Lt, ieškovas savo nuožiūra, žinodamas, jog draudimo kompanija pripažino šio automobilio remontą netikslingą ir sumokėjo ieškovui draudimo išmoką lygią automobilio likutinei vertei remontuodamas automobilį turėjo 1594,11 Lt išlaidų, kas akivaizdu, kad tokio automobilio remontas (atkūrimas) yra ekomoniškai netikslingas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsakovei - 400 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. Ž. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme N. M. .

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėDalia Višinskienė