- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2-1507-301/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00374-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „K.“
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „K.“ dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovė prašo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.988 straipsniu, priteisti iš atsakovės 1661,09 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37 Eur žyminį mokestį, 61,95 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, priimant sprendimą už akių.
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Atsakovė be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovės prašymui ieškinyje priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos rašytiniai duomenys (elektroninės bylos ieškinio priedai: mokėjimo nurodymai, Juridinio asmens paieškos išrašas iš Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės, pranešimas dėl išmokos išieškojimo, pranešimas apie įvykį, trumpas įvykio aprašymas, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, susirašinėjimas dėl informacijos, duomenys apie eismo įvykį, sąskaita dėl dokumentų vertimo išlaidų apmokėjimo, kita bylos medžiaga) patvirtina, kad 2018 m. balandžio 30 d. atsakovė su draudimo bendrove akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. buvo apdrausta transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.
2018 m. gegužės 4 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku buvo nurodytas atsakovei priklausančios transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas.
Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, dėl transporto priemonės Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimų išmokėjo 1661,09 Eur draudimo išmoką.
Pagal draudimo sutarties sąlygas, atsakovė draudimo įmoką turėjo sumokėti iki 2018 m. balandžio 30 d., draudiminis įvykis įvyko 2018 m. gegužės 4 d., o draudėja (atsakovė) draudimo įmoką sumokėjo tik po įvykio, t. y. 2018 m. gegužės 7 d.
Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus.
Skirtingai nuo kitų draudimo sutarčių rūšių, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos sumokėjimu. Pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 6 dalį draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Draudimo sutarties įsigaliojimo momentas ir terminas, iki kurio pabaigos draudėjas turi sumokėti draudimo įmoką, nustatomi draudimo sutartyje. Draudėjui nustatytu terminu draudimo įmokos nesumokėjus, draudimo apsauga galios, tačiau, esant tam tikroms įstatyme nustatytoms aplinkybėms, draudėjui gali kilti pareiga sugrąžinti draudikui šio už draudėją tretiesiems asmenims sumokėtas draudimo išmokas.
PVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Šalys 2018 m. balandžio 30 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios 1.2 punkte šalys nustatė sutarties galiojimo pradžią ir pabaigą, t. y. kad sutartis pradeda galioti nuo 2018 m. balandžio 30 d., 09.48 val., ir galioja iki 2019 m. balandžio 29 d. 24.00 val. Sutarties 1.3.2 punkte numatyta, kad bendra įmoka už 12 mėnesių trukmės draudimą yra 160,99 Eur ir ši įmoka turi būti sumokėta iki 2018 m. balandžio 30 d.
2018 m. gegužės 4 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu pripažintas atsakovės vairuotojas. Atsakovė draudimo įmoką sumokėjo tik po įvykio.
Ieškovė sumokėjo žalą patyrusiam asmeniui 1661,09 Eur draudimo išmoką ir, vadovaudamasi TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, kreipėsi į atsakovę dėl šios draudimo išmokos grąžinimo, tačiau atsakovė išmokos negrąžino.
TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Šios aplinkybės byloje nustatytos, t. y. atsakovė iki draudimo sutartyje nustatyto termino (2019 m. sausio 15 d.) nesumokėjo draudimo įmokos, o per tą laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta įvyko draudžiamasis įvykis.
TPVCAPDĮ įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobūdį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu būdu draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę.
Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatą draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).
Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė nepranešė apie įvykusį eismo įvykį, apie jį ieškovė sužinojo tik 2018 m. liepos 24 d. gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavusi šią informaciją, ieškovė 2018 m. liepos 24 d. išsiuntė atsakovei paklausimą dėl informacijos apie įvykį suteikimo, tačiau atsakovė neatsakė į ieškovės paklausimą, kuris buvo reikšmingas nustatant, ar yra pagrindas mokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką ir kokio dydžio buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. Taigi, atsakovė nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį.
TPVCAPDĮ 22 straipsnyje numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkami vykdė įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas (apie įvykę informuoti draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), 60.3 punkte numatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdo įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdo netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovė nurodo, kad ji šiuo pagrindu turėtų teisę į 20 procentų, t. y. 332,22 Eur dydžio draudimo išmokos atlyginimą.
Tačiau ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nepranešė apie eismo įvykį, nesuteikė informacijos, bei laiku nesumokėjo draudimo įmokos prašo priteisti visą išmokėtą 1661,09 Eur dydžio draudimo išmoką.
CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis numato, kad asmuo atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei priteistinas 1661,09 Eur žalos atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,95 Eur bylinėjimosi išlaidos (37 Eur žyminis mokestis ir 61,95 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 14 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas Vilnius, Basanavičiaus g. 12, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, naudai 1661,09 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 09 centus) žalos atlyginimą regreso tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,95 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.