- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- II-968-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01079-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- K. N.
- Advokatai
- Henrikas Celencevičius
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. N., jos atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 20 d., 18.55 val. K. N. vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodytiems kelio ženklams. Tuo K. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Dėl padaryto administracinio nusižengimo K. N. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdama su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukta K. N. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Skunde nurodė, kad Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir Institucijos nutarime nurodytas klaidingas administracinio nusižengimo padarymo adresas. Transporto priemonė stovėjo ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini), kur yra (duomenys neskelbtini) bažnyčia ir jos šventorius, atskirti nuo pėsčiųjų šaligatvio metaline tvora. Nuobaudą skyręs pareigūnas neįvertino šios svarbios aplinkybės, kad transporto priemonė stovėjo ne (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio, bet leistinoje vietoje – (duomenys neskelbtini) bažnyčios šventoriuje (kieme), atitvertame nuo pėsčiųjų šaligatvio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl netrukdė pėsčiųjų eismui.
Nuobaudą paskyręs pareigūnas neatsižvelgė ir neįvertino paaiškinimų, kad K. N. 2024 m. kovo 20 d., 18 val. transporto priemonę pasistatė (duomenys neskelbtini) bažnyčios šventoriuje (kieme), šios bažnyčios klebono leidimu. Bažnyčios šventoriaus (kiemo) teritorija yra aptverta metaline tvora su rakinamais vartais, kurių raktus turi (duomenys neskelbtini) bažnyčios klebonas.
Institucija neatsižvelgė ir neįvertino pateikto VĮ Registrų centras 2003 m. gegužės 15 d. sudaryto Statinių išdėstymo plano, kuriame patikimai matyti, kad jos transporto priemonė stovėjo (duomenys neskelbtini) bažnyčiai priskirtoje šventoriaus (kiemo) teritorijoje, kuri naudojama tik bažnyčios religinio kulto reikmėms (religinėms apeigoms) ir nėra skirta pėsčiųjų eismui.
Nebuvo įvertinta ir tai, kad bažnyčios šventoriaus (kiemas) teritorija negali būti laikoma skirta pėsčiųjų eismui, nes 2000 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektui 2000, Nr. 67-2022) 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublika garantuoja bažnyčių, koplyčių, taip pat tiesiogiai su šiomis kulto vietomis susijusių statinių, ir teritorijų ir religinio kulto objektų sakralumo gerbimą ir kompetentingos Katalikų Bažnyčios vadovybės prašymu gina.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos atsiliepime patikslinta, kad transporto priemonė stovėjo adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje per programėlę (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų 2024 m. kovo 20 d. buvo gautas identifikuoto asmens pranešimas reg. Nr. (duomenys neskelbtini) su fotonuotraukomis apie transporto priemonės TOYOTA AURIS (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjimą neleistinoje vietoje. Nusižengimo vietą (adresą) nustatė t. y. parinko pati programėlė automatiniu būdu. TOYOTA AURIS (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobilis stovi neleistinoje vietoje – ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad vietoje, kurioje buvo pastatytas pareiškėjos automobilis, yra (duomenys neskelbtini) bažnyčios teritorija (duomenys neskelbtini). Teritorija išgrįsta šaligatvio plytelėmis, pagal teritorijos schemą (pateiktą pačios pareiškėjos byloje) plotas akivaizdžiai skirtas pėstiesiems (religinių apeigų metu, kitu metu, lankytojams, turistams ir pan.). Teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y. eismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir Kelių eismo taisyklių. Jos yra taikomos ir privačioje teritorijoje, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Skundo pareiškėja K. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinis nusižengimas nepadarytas. Po pagrindinio darbo įmonėje, važiuoja laisvu laiku savanoriauti į bažnyčias. Su klebono leidimu automobilį pasistato šventoriuje. Mišios prasideda 17.30 val., o ji dirba prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. Jei negalėtų statytis automobilio prie bažnyčios nespėtų atvažiuoti ir giedoti mišiose. Nutarime nurodytas adresas nėra teisingas, bažnyčia yra adresu (duomenys neskelbtini). Yra pridėjusi nuotraukas, kuriose matosi ženklas, jog (duomenys neskelbtini) yra kitoje kelio pusėje. Bažnyčia stovi ant kampo (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš vienos pusės yra (duomenys neskelbtini), o iš kitos (duomenys neskelbtini). Toje vietoje, kur pastatė automobilį apeiti yra neįmanoma, nes ten yra pastato siena, praėjimo nėra. Kadangi savanoriauja ten jau apie (duomenys neskelbtini) metus ir automobilis ten yra visą laiką buvo statomas ir niekada dėl to problemų nekilo. 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. gegužės 8 d. padaryti nusižengimai yra padaryti toje pačioje teritorijoje. Pastatė automobilį toje pačioje vietoje, baudą gavo už tą patį.
Liudytojas G. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) arkivyskupijos metropolitu yra paskirtas (duomenys neskelbtini) metais rūpintis šia parapija, administruoti nekilnojamąjį turtą, taip pat vadovauti parapijai, bendruomenei ir šventoriui. Šventorius yra bažnyčios dalis, turi raktus nuo šventoriaus, pats stato ten automobilį, stato ir visi bažnyčios tarnai ir žmonės, kurie atvyksta santuokai, krikštynoms, taip pat neįgalieji. Jeigu vyksta renginiai tai taip pat jo žinioje leidžia arba neleidžia statyti automobilius. Nuo jo priklauso šventorius atrakintas ar užrakintas. Dėl šio įvykio taip pat kaip ir kitiems bažnyčios tarnams yra leidęs naudotis šventoriumi. Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dienos kai buvo atgautas šventorius niekada tokio įvykio nėra buvę. K. N. davė leidimą automobilį statyti, K. N. savanoriauja apie (duomenys neskelbtini) metus ir visada automobilį statydavo bažnyčios šventoriuje. Jei vyksta kažkokios bažnyčios apeigos praneša tarnams, kad nestatyti toje vietoje automobilių. Žmonės ten vaikšto tik su jo leidimu, jeigu vyksta kažkokie renginiai, o kitais atvejais nevaikšto, nes teritorija užrakinama. Bažnyčios teritorijoje telpa 5 automobiliai. Jeigu atvyktų kažkoks asmuo ir su juo nesuderinęs pasistatytų automobilį bažnyčios teritorijoje, nežino ką darytų, taip nėra buvę. Su bažnyčios tarnais yra suderinęs, jog jei pamato kokį nematytą automobilį praneštų jam ir tada jis susisiekia su tuo žmogumi. Kiekvienas žmogus mato, jog tai yra privatus bažnyčios kiemas. Įvažiavimas įmanomas tik per vartus, kito įvažiavimo nėra. Aplinkui yra uždaryta tvora, įėjimas yra tik vienas. Ten kur statomi automobiliai nėra kur išeiti. Vartai būna atidaryti kai vyksta religinės apeigos. Religinės apeigos vyksta lenkų kalba 17.30 val. ir lietuvių kalba 18.30 val. ir savaitgaliais ir pagal poreikį kai vyksta kitos apeigos. Yra geležiniai vartai kai jie atidaromi gali užvažiuoti ir automobiliai ir praeiti pėstieji, kai baigiamos apeigos vartai uždaromi. Jei nebūtų galimybės įvažiuoti būtų sunku, nes aplinkui yra tik mokamos vietos, kurios būna užimtos. Vargonininkai ar zakristijonai nerastų aplinkui vietų, kur pasistatyti. Gali atvažiuoti tie žmonėms, kas su urna, lygiai taip pačiai ir krikštynos, jei su kūdikiu atvažiuoja, jei atvažiuotų su urna ir reikėtų pasistačius toli eiti būtų apsunkinimas ir negerbiamas sakralumas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu K. N. nubausta už administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirtas įspėjimas už tai, kad ji 2024 m. gegužės 23 d. 18,55 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodytiems kelio ženklams. Institucija konstatavo, kad K. N. savo veiksmais pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus.
Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs KET reikalavimai buvo pažeisti.
KET 150.5 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Siekiant įvertinti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje, svarbu nustatyti ar K. N. savo veiksmais padarė jai inkriminuotą KET pažeidimą ir nesilaikė numatyto reguliavimo.
Administracinio nusižengimo protokole, o taip pat ir nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodoma, kad nusižengimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nusižengimo padarymo vieta yra nurodyta klaidingai. Byloje pateiktose nuotraukose užfiksuotas stovintis K. N. automobilis Toyota, matyti, kad transporto priemonė stovi prie bažnyčios. (duomenys neskelbtini) bažnyčia ir jos šventorius yra adresu (duomenys neskelbtini), tai nustatyta iš pareiškėjos atstovo pateiktų dokumentų – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimo (b. l. 51, 53), ištrauka iš suvestinio skaitmeninio (duomenys neskelbtini) miesto plano (b. l. 54). Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčia ir jos šventorius yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė, taip pat, nėra tiksli. (duomenys neskelbtini) bažnyčia bendra siena yra sujungta su šalia esančiu pastatu, kurio adresas (duomenys neskelbtini), todėl ir maldos namų adresas nurodomas kaip (duomenys neskelbtini). Visgi atsižvelgiant į pateiktų dokumentų turinį, daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčia ir jos šventorius yra adresu (duomenys neskelbtini).
Nustačius, kad automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, nėra pagrindo išvadai, kad jis neleistinai stovėjo ant šaligatvio (duomenys neskelbtini), nes tokiu adresu bažnyčios nėra ir šiuo adresu automobilis ant šaligatvio nebuvo pastatytas. Atsiliepime institucija sutinka, kad nutarime nurodyta klaidinga nusižengimo padarymo vieta. Nurodo, kad ši klaida galėjo atsirasti dėl to, kad pranešimas apie transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimą buvo gautas per programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Teigiama, kad nusižengimo padarymo vietą parinko programėlė automatiniu būdu. Nepaisant to, kad nusižengimas padarytas kitu adresu, nei buvo nurodyta pranešime apie pažeidimą, Institucija toliau tvirtina, kad K. N. automobilis buvo pastatytas neleistinoje vietoje – ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būda nurodantiems kelio ženklams. Tokia Institucijos pozicija yra nepagrįsta.
K. N. inkriminuota, kad ji vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo ant šaligatvio. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje yra reglamentuota, jog šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad šalia (duomenys neskelbtini) bažnyčios adresu (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Nuotraukos, kuriose užfiksuotas stovintis automobilis Toyota, darytos iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 62) ir pasitelkiant internetinio žemėlapio programą „Google Maps“ bei joje esančią funkciją „Google Street View“ ((duomenys neskelbtini)), matyti, kad šalia (duomenys neskelbtini) gatvės yra šaligatvis su borteliu (dviejų plytelių pločio). Šalia šaligatvio yra metalinė tvora, žalioji zona, kurioje pasodinti medžiai ir plytelėmis išklotas grindinys. Nagrinėjamu atveju vieta, kurioje užfiksuotas stovintis K. N. automobilis negali būti laikoma šaligatviu, nes neatitinka nurodytos šaligatvio sampratos – nėra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų, suvestinio skaitmeninio (duomenys neskelbtini) miesto plano ištraukos ir kitų aptariamą teritoriją apibūdinančių duomenų apie žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad automobilis Toyota v. n. (duomenys neskelbtini) stovi vidinėje bažnyčios kiemo teritorijoje – šventoriuje. Su tokia aplinkybe sutiko ir Institucija savo atsiliepime. Taigi darytina išvada, kad K. N. automobilis užfiksuotas stovintis ne ant šaligatvio, o bažnyčios šventoriuje. Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją, šventorius –aptverta bažnyčios teritorija. Skirta tik kulto reikmėms. Šventorius dažniausiai aptvertas mūrine, akmenine ar metaline tvora su pagrindiniais ir šoniniais vartais, apsodintas medžiais. Per atlaidus ir kitas iškilmes aplink bažnyčią vyksta procesijos. Iš teismo posėdžio metu pateiktų K. N. ir liudytojo G. Č. paaiškinimų matyti, kad teritorija adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi išimtinai tik (duomenys neskelbtini) bažnyčios atstovai, personalas ir paties klebono leidimu bei sutikimu tam tikri bažnyčios lankytojai ar patarnaujantys asmenys. G. Č. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) bažnyčios klebonas atsakingas už bažnyčios turtą, tuo pačiu ir bažnyčios šventorių. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad suteikė leidimą K. N. statytis automobilį bažnyčios šventoriuje, kai ji atvyksta savanoriauti bažnyčioje.
Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėja negalėjo žinoti, jog statyti automobilio privačioje bažnyčios teritorijoje, kuria naudojasi tik (duomenys neskelbtini) bažnyčios personalas ir išimtiniais atvejais lankytojai (klebono sutikimu), negalėjo, ar kad toks automobilio pastatymas būtų traktuojamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Byloje nėra duomenų, kad bažnyčios atstovai būtų prieštaravę tokiam automobilio statymui, o priešingai nustatyta, kad buvo davę leidimą pareiškėjai statyti automobilį bažnyčios kiemo teritorijoje.
Institucijos atsiliepime teigiama, kad bažnyčios teritorija, kurioje pastatytas automobilis yra išgrįsta šaligatvio plytelėmis. Teismas neturi galimybės patikrinti ar plytelės, kuriomis išgrįstas bažnyčios kiemas yra specifiškai skirtos tik šaligatviui. Konkrečių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė ir institucija. Aplinkybė, kad bažnyčios kiemas grįstas būtent šaligatvio plytelėmis yra prielaida. Teiginys, kad tam tikromis plytelėmis grįsta teritorija žymi, kur yra šaligatvis, klaidingas ir prieštarauja anksčiau aptartai šaligatvio sampratai, kurioje nėra išskiriama, kad šaligatvio ribos žymimos specialiomis plytelėmis.
Institucijos atsiliepime grindžiama, kad pagal teritorijos schemą, jos plotas skirtas pėstiesiems (religinių apeigų metu, kitu metu, lankytojams, turistams ir pan.). SEAKĮ 2 straipsnio 49 dalyje numatyta, kad pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente be variklio, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, motorinį dviratį, mopedą, motociklą, ridenantis ar besinešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. (duomenys neskelbtini) šventorius nėra kelyje ir nėra kelio ribose, todėl šventoriaus teritorijoje esantys asmenys (religinių apeigų metu ar turistai, kiti lankytojai) negali būti laikomi pėsčiaisiais SEAKĮ prasme, nes nedalyvauja eisme. Svarbu ir tai, kad šventoriuje stovintis pareiškėjos automobilis nesudaro kliūties praeiti bažnyčios lankytojams. Pažymėtina ir tai, kad atveju, jeigu bažnyčios teritorijoje nėra pastatyto automobilio, bažnyčios lankytojams praeiti ir išeiti iš bažnyčios teritorijos toje vietoje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nėra galimybės, nes teritorija yra aptverta tvora, nėra jokių vartų (vieninteliai vartai iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės), o plytelėmis grįsta kiemo dalis užsibaigia prie pastato sienos.
Įvertinus tai kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, jog K. N. savo veiksmais nepažeidė KET 150.5 punkto reikalavimų, nes vieta, kurioje užfiksuotas stovintis K. N. automobilis nėra laikytinas šaligatviu. Taip pat ši teritorija nėra priskirtina KET 150.5 punkte nurodytoms kt. teritorijoms – veja, sporto, vaikų žaidimo aikštelė, kuriose negali būti statomi automobiliai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 11 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos K. N. skundą tenkinti.
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną K. N. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.